Šiandienos tema tikrai aktuali. Mastas taip pat iškalbingas: 2024 m. vasario 1 d. duomenimis, vien Vilniuje buvo registruoti 47 032 šunys. Vilniaus savivaldybės apklausa parodė labai aiškų vaizdą: gyventojai dažniausiai susiduria būtent su nesurenkamomis šunų išmatomis (88 proc.), vedžiojimu be pavadėlio (52 proc.) ir šunų leidimu eiti į vaikų žaidimo aikšteles (40 proc.).
Ką sako teisės aktai dėl šunų priežiūros ir atsakomybės?
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė pabrėžia, kad svarbu ne tik mylėti savo augintinį, bet ir užtikrinti aplinkinių saugumą bei komfortą.
Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato, kad viešojoje vietoje šuo vedamas laikant už pavadėlio. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo jų nepasiektų ir nekeltų grėsmės. Pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
Įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“. Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams. Pavyzdžiui, jeigu palaidas šuo pribėga prie vaiko, bėgiko, dviratininko ar kito šuns ir sukelia išgąstį, konfliktą, parkritimą ar sužalojimą, tai jau nebe „nemalonus epizodas“, o atsakomybės klausimas.
Šunų išmatų nesurinkimas ir vaikų žaidimo aikštelės
Teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Praktiškai svarbu žinoti ir tai, kad specialios dėžės ar maišelio nebuvimas nėra rimtas pasiteisinimas. Vilniaus savivaldybės komunikacijoje nurodoma, jog maišelius su surinktais šunų ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius. Taigi pasakymas „nebuvo kur išmesti“ nuo atsakomybės neatleidžia.
Dar vienas punktas, kurį daugelis ignoruoja: vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles yra draudžiama. Vaikų žaidimo aikštelė negali tapti vieta, kur vaikas turi saugotis šuns, jo šlapimo ar išmatų.
Kokia atsakomybė gresia už pažeidimus?
Už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis. Jis numato baudą nuo 30 iki 120 eurų. Jei pažeidimas sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei - bauda siekia nuo 50 iki 120 eurų, pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų. Jeigu dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, bauda siekia nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų.
Šias nuostatas gali taikyti VMVT, policijos ir savivaldybių pareigūnai. Tačiau bauda - dar ne viskas. Civilinis kodeksas nustato bendrą taisyklę, kad kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad nepadarytų kitam žalos, o padaryta žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens. Todėl jeigu dėl palaido šuns ar netinkamos priežiūros nukentėjo žmogaus sveikata, sugadintas turtas ar patirtos kitos išlaidos, klausimas gali pereiti iš administracinės atsakomybės į civilinės žalos atlyginimą.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio antrą ir trečią dalį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei sukėlusio gyvūno šeimininkui gresia bauda nuo 50 iki 120 eurų. Klaipėdos pareigūnų duomenimis, 2022 m. Klaipėdoje buvo pradėtas vienas, 2023 m. - taip pat vienas ikiteisminis tyrimas dėl šunų sužalotų žmonių (pagal Baudžiamojo kodekso 139 str.).
Pastebėję pažeidimus ar nukentėję galite kreiptis į savivaldybę ar policiją. Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas teigė, kad pareigūnai rinks medžiagą apie tai, kaip nukentėjo žmogus nuo šuns. „Reikia išsiaiškinti visas aplinkybes - kur kabėjo pašto dėžutė, kaip buvo laikomi šunys ir kt. Už šunų elgesį atsako šeimininkai ir kraštutiniu atveju netgi galima grėsmę keliantį gyvūną konfiskuoti. Taigi šeimininkas turėtų pagalvoti apie tai, kad gali prarasti draugą ir tinkamai juo pasirūpinti“, - teigė A. Pužauskas.
Dėl agresyvių šunų galima kreiptis ne tik į policiją, bet ir į savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrių. „Įkandus šuniui, reikia turėti medikų pažymą, patvirtinančią šį faktą. Tokiu atveju šuns šeimininkui iš karto skiriama 150-300 eurų bauda, nėra net numatyta galimybės pirmiausia skirti tik įspėjimą. Jei šuo pakartotinai kam nors įkando, jis gali būti konfiskuojamas, - paaiškino vyriausioji specialistė Zita Abelkienė. - Negali šunys palaidi lakstyti gatvėje, kur gąsdintų praeivius - vien už tai, net jei keturkojis dar niekam ir neįkando, šeimininkui gresia įspėjimas arba 30-120 eurų bauda.“
Ką daryti, jei nukentėjote?
Jeigu matote sistemingą pažeidimą, verta fiksuoti vietą, laiką, nuotraukas ar vaizdo įrašą ir kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos padalinį arba policiją. VMVT pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108. Jeigu gyvūnas realiai kelia pavojų žmonėms - pavyzdžiui, yra agresyvus ar blaškosi važiuojamojoje dalyje - rekomenduojama skambinti 112.
Pirmoji pagalba šunų įkandimams
Kaip tinkamai prižiūrėti šunį?
Ką tai reiškia atsakingam šeimininkui?
- Pavadėlis turi būti ant šuns, o ne kišenėje.
- Prasilenkiant su žmonėmis ar kitais gyvūnais pavadėlis turi būti sutrumpintas.
- Išmatas reikia surinkti iš karto, ne „vėliau grįšiu“.
- Į vaikų žaidimo aikšteles šuns leisti negalima.
- Augintinio energijai išlieti reikia rinktis tam skirtas vietas.
Vien Vilniuje 2025 m. savivaldybė skelbė turinti 36 šunų vedžiojimo aikšteles, taigi alternatyvų saugiam išsilakstymui tikrai yra.
Viena svarbiausių nuostatų, iš kurios kildinami kiti reikalavimai gyvūnų laikytojui, įtvirtinta LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str., numato, jog gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kaip nurodoma teismų praktikoje, ši pareiga reiškia, kad šuns savininkas turi tinkamai vertinti savo gyvūno galimą elgesį ir imtis tokių konkrečioje situacijoje būtinų veiksmų, kad nebūtų galimybių, jog jo gyvūnas sukeltų grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 25.5 punktas papildomai įtvirtina, jog laikant pavojingą šunį, valda turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,8 m aukščio tvora. Jei šuo laikomas atviroje žemės valdoje arba taip aptvertoje, kad gali iš jos pabėgti - šuo turi būti laikomas pririštas arba voljere.
Šunis laikantiems daugiabutyje, aktualesni šunų vedžiojimo reikalavimai. Visų pirma, šuns savininkas privalo užtikrinti, kad šunys viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., nebūtų paliekami be priežiūros ar ten laikomi.
Remiantis Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėmis, draudžiama išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu, ar be jo. Šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.
Pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 44 punktą, pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose gali būti vedžiojami be antsnukio, tačiau vedami laikant už pavadėlio. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Teismų praktikoje pateikiamas išaiškinimas, jog prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę.
Mylėkime gyvūnus atsakingai. Netinkamai laikomi šunys ne tik nukenčia patys, bet gali kelti pavojų žmonių ar kitų augintinių saugumui. Augintinius prižiūrėkime laikydamiesi galiojančių teisės aktų reikalavimų, tokiu būdu kurdami saugią ir jaukią aplinką.
tags: #bauda #seimininkui #uz #suns #ikandima