Muzika yra neatsiejama praktiškai bet kokios mūsų kasdienybės dalis, tačiau jos naudojimas viešoje erdvėje, pavyzdžiui, bare, reikalauja tinkamo leidimo. Nors gali atrodyti, kad groti muziką yra paprasta, iš tiesų tai nėra taip. Nepaisant to, kad kai kurie gali manyti, jog tai nesudaro problemų, svarbu žinoti, kad už grubų autorių teisių pažeidimą pažeidėjams gali grėsti nemenkos piniginės baudos ir kitos sankcijos.
Norint viešoje erdvėje naudoti muziką legaliai, būtina turėti licenciją, kuri suteikia teisę tai daryti. Neteisėtas muzikos naudojimas, net ir nekomerciniais tikslais, gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę.
Nelegalaus turinio vartojimas ir jo pasekmės
Nereikėtų manyti, kad vienas nelegaliai peržiūrėtas filmas ar neteisėtai atsisiųsta daina žalos nedaro. Nors vartoti nelegalų turinį darosi nebemadinga, problema išlieka opi, o Lietuva vis dar užima pirmaujančias nelegalaus turinio vartojimo pozicijas Europos Sąjungoje. Tai lemia kelios priežastys: dalis žmonių mano, kad nebus pagauti, arba tiki, kad filmų, serialų žiūrėjimas internete, neatsisiunčiant turinio, negali užtraukti atsakomybės. Tačiau yra atvejų, kai žmonės net nežino, kad vartoja turinį nelegaliai ir taip pažeidžia autorių teises. Dažnai tai - jauni žmonės iki 30 metų, todėl juos būtina edukuoti apie legalaus turinio vartojimą.
Liepos mėnesį kai kuriose piratinėse interneto svetainėse kone dvigubai išauga nelegalaus turinio vartojimas, o didžioji dalis ieško filmų, serialų, laidų ar sporto transliacijų. Tokia tendencija matoma jau ketverius metus iš eilės.
Kaip atpažinti nelegalų turinį?
Yra keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, siekiant atpažinti nelegalų turinį:
- Turinio kaina: Jei svetainėje patalpintas turinys yra nemokamas, 99% tikimybė, kad lankotės piratiniame puslapyje. Holivudo arba didžiųjų kompanijų, pavyzdžiui, „Netflix“, „Disney“, filmai negali būti nemokami.
- Kontaktų nebuvimas: Piratinėse svetainėse dažnai nėra kontaktų ar rekvizitų, kad žmonės negalėtų susisiekti su nelegaliai turinį publikuojančiu asmeniu.
- Nekontroliuojama reklama: Iššokantieji skelbimai, papildomi langai naršyklėje gali signalizuoti apie nelegalų puslapį ir kelti saugumo problemas.
Vartotojas negali būti tikras, ar siunčiantis nelegalų turinį ar tiesiog naršant tokiame puslapyje neatsisiunčia į savo įrenginį kenkėjiškų programų.
Baudos už nelegalų turinio naudojimą
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pradėjo taikyti atsakomybę už piratavimą internete. Skaičiuojama, kad per metus nubausti maždaug 80 nelegalaus turinio vartotojų. Baudos už nekomercinį turinio naudojimą - atsisiuntimą ar žiūrėjimą - siekia nuo 280 iki 600 eurų.
Vis daugiau žmonių sulaukia baudų už nelegaliai parsisiųstus filmus. Per vieną dieną LRTK nubaudė apie trisdešimt žmonių, kurie siuntėsi filmus iš populiarių piratinių svetainių. Už piratavimą tokiems filmų mėgėjams teks sumokėti po 140 eurų. Jei pričiups antrą kartą nelegaliai parsisiuntus filmą, gresia bauda iki 850 eurų.
Pirmą kartą LRTK skiria pusę minimalios baudos, siekiančios 140 eurų. O pričiupti antrą kartą tokie kinomanai gaus gerokai didesnę baudą - teks sumokėti 850 Eur. Komisija tyrimą pradeda gavusi kūrėjų skundus. Kol kas jie tik dėl filmų. Nelegalių žiūrovų ieško ir lietuviško filmo „Tu mano deimantas“ kūrėjai. Vien Lietuvoje jį vogčiomis pasižiūrėjo apie 15 tūkst. žmonių. „Mes mažiausiai patyrėme apie 30 tūkst. eurų nuostolį, šiuos pinigus galėjome skirti skoloms padengti, nes su šituo filmu patyrėme nuostolių“, - tvirtino „Maobori Production“ direktorė Eglė Adomavičiūtė.
Anksčiau už neteisėtų kopijų platinimą ar naudojimą grėsė nuo 1000 iki 2000 litų bauda su neteisėtų kopijų konfiskavimu. Asmuo galėjo būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamasis kodeksas numato, kad baudžiamoji atsakomybė gali grėsti ir juridiniams asmenims.
Civilinė ir baudžiamoji atsakomybė
Be baudų, už nelegaliai parsisiųstus failus gali grėsti ir civilinė atsakomybė. Autoriai, kurių teisės pažeistos, gali kreiptis į teismą dėl savo patirtų nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju pažeidėjai, greta skirtos baudos už patį nelegalų kūrinio atgaminimą, dar ir turės atlyginti žalą autoriams.
Įrašų kompanijos gali pareikšti ieškinius, siekiančius milijonus, jei teigiama, kad buvo dalintasi dideliu kiekiu nelegaliai parsisiųstos muzikos. J. Thomas yra pirmoji, apkaltinta nelegaliu failų dalinimusi, kuri nutarė kovoti teisme. Kiekvienais metais milijonai vartotojų dalinasi muzikiniais įrašais internete ir muzikos industrija laiko tai rimtu pavojumi jos pajamoms. Iš viso pateikta 26 tūkst. tokio pobūdžio ieškinių, tačiau dauguma jų baigiasi susitarimais sumokėti kelis tūkstančius dolerių siekiančias baudas.
Kaip legaliai naudoti muziką?
Kultūros ministerija, siekdama skatinti legalaus turinio vartojimą, sukūrė platformą „Legalija“, skirtą informuoti jaunimą apie tai. 2023 m. Kultūros ministerija įgyvendino komunikacijos kampaniją „Naudok legaliai“. Platformos tikslas - keisti jaunimo nuostatas ir skatinti legalaus turinio vartojimą.
Lietuviška uždaroji akcinė bendrovė „Prior Musica“ sukūrė internetinę licencijavimo platformą - soundsberry.com, kuri suteikia teisę legaliai naudotis muzikos kūriniais visose trijose Baltijos šalyse - Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Vartotojas gali išsirinkti jam patinkantį muzikos kūrinį keliais būdais - nusipirkti vieną kartą arba užsisakyti prenumeratą ir naudotis galimybe parsisiųsti neribotą kiekį kūrinių tik už 1 eurą. Soundsberry.com platformoje kūrinių ieškoti galima per įvairius atrankos filtrus, tokius kaip, žanras, nuotaika, instrumentai, vokalas ar pan. Duomenų bazėje - virš 60 tūkstančių kūrinių.
The Ultimate Guide To Music Licensing | MusicLibraryReport.com
Didžėjus ir prodiuseris Benas Pociūnas - Coben8 - teigia, kad žmonių pasirinkimas vartoti legalų turinį jau savaime prilygsta įvertinimui. Mat dažniausiai svarbu yra ne uždarbis, o tai, kad žmonės yra nusiteikę skirti tam tikrą sumą kūrybai. Jis yra ne kartą susidūręs su situacija, kuomet jo turinys buvo panaudotas be jokio leidimo. Pardavinėjant garso takelius tokios situacijos buvo gana dažnos. Visgi tokiais atvejais pats bandydavo spręsti situaciją - susisiekdavo su atlikėjais ir pasikalbėdavau dėl turinio naudojimo galimybių. Su dalimi susitarti pavykdavo - jie įsigydavo muzikos takelį ir naudodavo jį legaliai, kiti - pasidalindavo tik pažadais.
„Baigėsi laikai, kai muzika buvo „imama“ iš bet kokių resursų, nepaisant autorių teisių ar atlikėjų interesų. Kone kiekvienas jau yra girdėjęs, kas yra autorių teisės ir kaip svarbu jų paisyti, bet girdėti ir teisingai tuo pasinaudoti - skirtingi dalykai“, - įspėja įmonės „Prior Musica“ vadovė Inga Kuliavienė.
Visų asmenų, besisiunčiančių informaciją į savo kompiuterius, turėtų būti atidūs ir tikrinti, ar siųsdamiesi nepažeidžia autorinių teisių. Antraip jiems gresia rimta teisinė atsakomybė.