Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant žolę ar lapus gresia triženklės baudos. Specialistai primena elgtis atsakingai, laikytis nustatytų taisyklių ir prisidėti prie gamtos saugojimo - tai kiekvieno iš mūsų atsakomybė.
„Taip greitai atšilus orams norisi kuo greičiau susitvarkyti aplinką ir neretai visus pernykščius lapus ir kitas atliekas puolame deginti, neretai sunaikindami mažųjų gyventojų namus ir padarydami didelę žalą gamtai.
Ką reikia žinoti apie augalinių atliekų deginimą?
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV-V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jas skelbia žiniasklaida).
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).
Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant cheminių medžiagų, lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčiaus gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.
Vengiant smulkiosios faunos žūties draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.
Iškylų, švenčių, stovyklų ir pan. renginių laužuose ir maisto gaminimo įrenginiuose (griliuose, šašlykinėse, ugniakuruose, rūkyklose ir pan.) leidžiama deginti medieną ir medžio anglį.
Laužus leidžiama kurti galima tik įrengtose oficialiose stovyklavietėse, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos miškų, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir kiti įstatymai, juos įgyvendinantys teisės aktai).
Kilnojami maisto gaminimo įrenginiai (kepsninės, ugniakurai, rūkyklos ir pan.), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, turi būti pastatomi taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta esantys medžiai ar krūmai.
Po įrenginio naudojimo susidariusius pelenus, juos visiškai užgesinus, rekomenduojama išbarstyti dirbamoje žemėje.
Tinkamas atliekų tvarkymas
Aplinkosaugininkai rekomenduoja kompostuoti sode ar darže susidarančias atliekas. Rudenį prasidėjus sodo ir daržo darbams, svarbu ne tik pasirūpinti derliaus nuėmimu ir augalų priežiūra, bet ir tinkamai tvarkyti susidariusias atliekas.
Visi lapai, šakos, žolė ir kitos augalinės atliekos turi būti tvarkomos pagal nustatytus aplinkosaugos reikalavimus. Netinkamas atliekų deginimas ar jų išmetimas į neleistinas vietas gali sukelti ne tik aplinkos taršą, bet ir iššaukti baudas.
Kompostavimas - vienas iš geriausių būdų tvarkyti sodo ir daržo atliekas. Aplinkosaugininkai rekomenduoja kompostuoti sode ar darže susidarančias atliekas, nebent tai skatina augalų kenkėjų plitimą.
Į kompostavimo dėžes galima ir reikia dėti visas individualioje namų valdoje susidarančias negyvūninės kilmės maistines atliekas ir didžiąją dalį žaliųjų atliekų. Tarp jų ir vaisių, daržovių likučius, piktžoles, žolę, nužydėjusias gėles, smulkias šakas, nukritusius lapus.
Nerekomenduojama kompostuoti ąžuolo ir graikinio riešutmedžio lapų, nes jie labai lėtai yra.
Kompostuoti galima ir kitas biologiškai skaidias namuose susidarančias atliekas - kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, popierių, kartoną, medieną, pjuvenas, natūralius audinius. Tačiau kompostas bus kokybiškas, tik jei šios atliekos bus be priemaišų: plastmasės gabaliukų, stiklo šukių ir kt.
Tiesa, pabrėžiama, kad jeigu nėra galimybės tinkamai kompostuoti, atliekas reikėtų vežti į specialias žaliosioms atliekoms skirtas aikšteles, kurių Lietuvoje yra 53. Jų sąrašą galima rasti internete.
Šiose aikštelėse priimamos biologiškai skaidžios atliekos, tokios kaip želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, žolė, vaisių ir daržovių atliekos, medžio žievė, smulkios šakos ir kt. Atliekos turi būti švarios, be plastiko, popieriaus, gyvūninės kilmės ar pavojingųjų atliekų priemaišų. Prieš vežant atliekas, rekomenduojama pasitikslinti priėmimo tvarką nurodytais kontaktais.
Mes patariame kompostuoti žaliąsias atliekas arba jas nuvežti į artimiausias surinkimo aikšteles (Veisiejuose, Vilties g 31A arba Lazdijuose, Gėlyno g. 23).
Baudos už taisyklių pažeidimus
Už pažeidimus deginant augalines atliekas, gresia baudos nuo 30 iki 350 eurų, pridedama ir gamtai padaryta žala.
Pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus, taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
Deginant minėtas atliekas nelegaliai, fiziniams asmenims gresia baudos nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 300 eurų.
Be to, jei gaisras kyla dėl priešgaisrinės apsaugos priemonių nesilaikymo, žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai gali būti nubausti bauda nuo 30 iki 170 eurų.
Nenupjautos, nesurinktos žolės, nendrių, javų bei kitų žemės ūkio kultūrų deginimas taip pat gali užtraukti baudą: fiziniams asmenims - nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų atsakingiesiems - nuo 120 iki 350 eurų.
Už priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimą, pastebėjus gaisrą ražienose ar nesurinktose šiauduose žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams gali būti skirta nuo 30 iki 170 eurų siekianti bauda.
Atskirai gali būti vertinama ir reikalaujama atlyginti aplinkai padaryta žala.
Už netinkamą atliekų tvarkymą gali grėsti kelių šimtų eurų bauda.
Taigi, nesilaikant aukščiau išvardytų reikalavimų, gali grėsti baudos nuo 20 iki 140 eurų. Nusižengimą padarius pakartotinai, bauda jau sieks 140-600 eurų.
Saugaus laužo kūrenimo ir kepsninių naudojimo taisyklės
Reikalavimai laužavietėms ir kepsninėms:
- Atstumai nuo pastatų: kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus yra leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
- Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti arčiau pastato.
- Laužus yra leidžiama kūrenti tik tam numatytose laužavietėse. Laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.
- Jeigu pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti: „Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.“
- Lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose yra naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
- Kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti balkonuose, lodžijose, erkeliuose ir terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas.
- Žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai.
Atsargumas su degiuoju skysčiu
Ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu: „Jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko. Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“
Degiojo skysčio instrukcijose yra nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais - galima kurti iš karto. Tačiau svarbiausia yra neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio.
Taip pat svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio. Be to, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų.
Įkurtos kepsninės taip pat negalima palikti be priežiūros. Baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla.
„Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis - tai gali būti žemė, smėlis, vanduo“, - dėstė specialistė.
Pavojai ir prevencija
Deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus bei kitas laukininkystės ir daržininkystės atliekas, būtina laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.
Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Ypač pavojinga situacija gali susiklostyti esant vėjuotam orui. Tokie gaisrai gali sunaikinti turtą, pakenkti žmonių sveikatai.
Degant sausai pievai, ore pasklinda labai mažos kietosios dalelės, pažeidžiančios plaučius, išsiskiria toksiškos dujos, pavyzdžiui, anglies monoksidas. Juo apsinuodijus svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina.
Daugelio šių gaisrų būtų galima išvengti, jei gyventojai lauke nedegintų sodo ir daržo atliekų. Aplinkosaugininkai ragina žaliąsias atliekas kompostuoti kompostavimo konteineriuose arba savo pasidarytose kompostinėse, taip pat jas galima nemokamai pristatyti atliekų tvarkytojams.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per du pirmus šių metų mėnesius šalyje kilo 1302 gaisrai, kuriuose žuvo 26 gyventojai, o 34 žmonės patyrė traumų.
Miestuose žuvo 5 žmonės (19 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 21 (81 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 4,2 karto daugiau žmonių, nei miestuose.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, kiekvienais metais sulaukiama pranešimų dėl žolės deginimo. Nors praėjusiais metais tokių pranešimų gerokai sumažėjo, siekiama, kad jų visai nebūtų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad iš viso šiemet ugniagesiai gelbėtojai gesinti degančios žolės jau vyko 373 kartus. Šių gaisrų metu išdegė beveik 120 ha atvirųjų teritorijų.
Pastebėjus aplinkosaugos pažeidimą reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.