Nors Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD) jau senokai palengvina daugelio vairuotojų kasdienybę, vis dar kyla nemažai nerimo, kai apgadinami ne kiti automobiliai, o fiziniai objektai: atitvarai, pastatai, stulpai ar kiti kelio elementai. Tokie incidentai gali lemti ir paprastas išsiblaškymas ar nuovargis.
Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, TPVCAPD šiemet jau padėjo beveik 9 tūkstančiams vairuotojų. Nors dauguma draudžiamųjų įvykių susiję su kitomis transporto priemonėmis, daugiau nei pusė tūkstančio atvejų - susidūrimas su kitais objektais. Jų metu padarytą žalą šis draudimas taip pat dengia.
„Nors kartais tai galima pavadinti vos grybštelėjimu, tačiau dažnai prireikia ir nemenko remonto, ką rodo ir kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų siekiantis vidutinis žalos dydis. Svarbiausia, kad kai kurios brangiau atsieinančios situacijos, atrodytų, tiesiog nulemtos paprasčiausio išsiblaškymo ir nuovargio, kai keliaujama ilgesnius atstumus ar tiesiog gerai pailsėjus prie jūros. Štai, šiemet vienas vairuotojas degalinėje pamiršo ištraukti dujų pildymo įrangos žarną ir apgadino įrangą, kurios taisymas atsiėjo net 6,4 tūkst. eurų“, - pasakoja ERGO atstovas.
Kitas šiemet užfiksuotas ir kišenę gerokai paploninti galėjęs lengvuoju automobiliu padarytas eismo įvykis - atsitrenkimas į paštomatą. Šiuos siuntų terminalus galima rasti prie kone kiekvienos didelės parduotuvės, o neatsargus manevras automobiliu ar sumaišytos pavaros gali atsieiti ir kelis tūkstančius eurų. Tokioje situacijoje atsidūręs ir paštomatą apgadinęs vairuotojas padarė žalos už beveik 5,5 tūkst. eurų.
„Visgi didžiausios žalos šiemet susijusios su sunkvežimiais, o tai, turbūt, nestebina dėl jų gabaritų ir masės. Daugiausiai nuostolių pridarė šilumos tinklų vamzdynus ir jį laikančias atramas kliudžiusi sunkiasvorė transporto priemonė - tuomet žala siekė kiek daugiau nei 8,4 tūkst. eurų. Būtent tokie įvykiai, kai sunkvežimiais atsitrenkiama į inžinerinių tinklų įrengimus, ir nulemia didžiausius nuostolius. Atsitrenkimas į kieme stovinčią įmonės produkciją įvertintas 7,5 tūkst. eurų, smūgis į apšvietimo stulpą važiuojant atbuline eiga - 4,9 tūkst. eurų, kliudyta vaizdo kamera - beveik 3,7 tūkst. eurų“, - nuostolius vardina draudimo ekspertas.
Nepamirškite deklaracijos pildymo
Kaip pabrėžia R. Bieliauskas, nors didžioji dalis minėtų eismo įvykių dėl nedidelio greičio baigiasi be sveikatos sutrikdymo ir nedideliais įbrėžimais ant automobilio, vis tiek nereikėtų pamiršti apie incidentą pranešti. Kitaip sakant, būtina pasirūpinti trečiųjų šalių turtu, kuriam buvo padaryta žala.
„Nesvarbu, kad nuostoliai vos matomi. Kai padaroma žalos už mažiau nei 750 eurų, bet pasišalinama iš įvykio vietos, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 600 iki 1100 eurų. Jei padaryta žala didesnė, gali kilti dar daugiau problemų. Tad būtinai apie incidentą praneškite apgadinto turto savininkui ir užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nėra ar jo nepavyksta rasti, būtinai kvieskite policijos pareigūnus. Niekada neatidėliokite šių veiksmų, nes pabėgus iš įvykio vietos galima prarasti ir teisę vairuoti. Taip pat nespręskite problemų žodiniais ar rašytiniais susitarimais, nes tai vėliau gali įnešti tik dar daugiau nesusipratimų“, - pataria ERGO atstovas.
Anot draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, ne visi vairuotojai žino, kad tokiais atvejais taip pat būtina įvykį įregistruoti ir pranešti apie jį savo draudimo bendrovei. „Dar neretai manoma, kad eismo įvykiu laikytinas tik kelių transporto priemonių susidūrimas, todėl atsitrenkus į stulpą, tvorą ar kelio atitvarą neva galima rūpintis tik savo automobiliui padaryta žala. Vis tik, pagal kelių eismo taisykles, visi važiuojamojoje kelio dalyje ar šalia jos esantys objektai taip pat yra eismo elementai, o jiems - kaip ir kitam trečiųjų šalių turtui - padarytą žalą reikia atlyginti. Dėl to susidūrus su tokiu objektu būtina apie eismo įvykį pranešti apgadinto turto savininkui, o jei to padaryti nėra galimybės - informuoti policiją“, - pažymi R. Bieliauskas.
Anot R. Bieliausko, statistiškai dažniausiai automobilių vairuotojai tokių eismo įvykių metu apgadina degalinių kolonėles, kelio atitvarus, kelio ženklus, apšvietimo stulpus ir tvoras. Taip pat nukenčia automobilių stovėjimo aikštelių užtvarai, vartai, pastatų fasado elementai.
„Ypač šaltuoju metų laiku, kai rytais kelius gali padengti plikledis, vairavimo sąlygas blogina šlapdriba, sniegas, o vairuotojams dažnai tenka vairuoti tamsiu paros metu, tokių objektų apgadinimo atvejų padaugėja. Dėl to sėdus prie vairo šiomis dienomis reikėtų būti itin atidiems ir vairuojant automobilį neleisti šventiniam šurmuliui išmušti iš vėžių ar pernelyg išblaškyti“, - sako R. Bieliauskas.
Žinovas pažymi, kad privalu atlyginti tiek privačių asmenų, tiek įmonių ar valstybės turtui padarytą žalą. Dėl to nesvarbu, ar apgadinama kaimynų tvora, ar apšvietimo stulpas, būtina įvykį įregistruoti ir kuo greičiau apie jį informuoti draudimo bendrovę.
„Geriausias sprendimas tokiose situacijose yra iškviesti kelių policiją, kuri oficialiai įvykį užfiksuoja. Galima ir asmeniškai kreiptis į turto savininką bei kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nereikėtų situacijos mėginti spręsti neoficialiais žodiniais ar rašytiniais susitarimais“, - pažymi R. Bieliauskas.
Anot draudikų atstovo, tai išties rizikinga, nes nesant oficialių dokumentų apie įvykį gali kilti įvairių nesusipratimų. Blogiausias sprendimas, pasak R. Bieliausko, būtų iš įvykio vietos paprasčiausiai pasišalinti. Tai gali grėsti piniginėmis baudomis, kurios, priklausomai nuo eismo įvykio metu padarytos žalos, gali siekti nuo 600 eurų iki 1500 eurų.
„Jei transporto priemonė yra drausta, o apie eismo įvykį laiku pranešama draudimo bendrovei, trečiosioms šalims padarytą žalą atlygina draudikai. Tik reikėtų nepamiršti draudimo bendrovės informuoti kuo skubiau, nes to nepadarius laiku, draudikai turi teisę iki 20 proc. padengtos žalos regreso tvarka susigrąžinti iš avarijos kaltininko“, - sako R. Bieliauskas.
Teisinės pasekmės ir baudos
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato konkrečias sankcijas už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, susijusius su turto sugadinimu.
Jei padaryta žala siekia mažiau nei 750 eurų ir vairuotojas pasišalina iš įvykio vietos, gresia bauda nuo 600 iki 1100 eurų. Jei žala didesnė, problemų gali kilti dar daugiau.
Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, kurios metu buvo sugadintas turtas, gali užtraukti baudą nuo 600 iki 1500 eurų ir teisės vairuoti praradimą nuo 12 iki 36 mėnesių.
Jei transporto priemonė yra drausta, o apie eismo įvykį laiku pranešama draudimo bendrovei, trečiosioms šalims padarytą žalą atlygina draudikai. Tačiau, jei draudimo bendrovė neinformuojama laiku, ji turi teisę iki 20% padengtos žalos susigrąžinti regreso tvarka iš avarijos kaltininko.
Dažniausi pažeidimai ir jų vertė
Statistiškai dažniausiai eismo įvykių metu apgadinami šie objektai:
- Dujų kolonėlės
- Kelio atitvarai
- Kelio ženklai
- Apšvietimo stulpai
- Tvoros
- Automobilių stovėjimo aikštelių užtvarai ir vartai
- Pastatų fasado elementai
- Vaizdo kameros
- Šilumos tinklų vamzdynai ir atramos
- Įmonių produkcija
- Paštomatai
Pavyzdiniai žalos dydžiai
| Apgadintas objektas | Apytikslis žalos dydis (Eur) |
|---|---|
| Dujų pildymo įrangos žarna | 6 400 |
| Paštomatas | 5 500 |
| Šilumos tinklų vamzdynas ir atramos | 8 400 |
| Įmonės produkcija | 7 500 |
| Apšvietimo stulpas | 4 900 |
| Vaizdo kamera | 3 700 |
Svarbu suprasti, kad net ir nedidelis netyčinis prisilietimas prie svetimo turto gali lemti nemažas išlaidas. Atsakingas elgesys kelyje ir savalaikis pranešimas apie įvykį padeda išvengti papildomų finansinių ir teisinių problemų.
tags: #bauda #uz #stulpo #apgadinima