Transporto sektoriuje pasitaiko įvairių situacijų, kurios gali sukelti nesusipratimų tarp pervežimo grandinės dalyvių. Pavyzdžiui, krovinio siuntėjas laukia vežėjo, o transportas laiku neatvyksta į pakrovimo vietą, arba atvirkščiai - vežėjo transportas atvyksta, o krovinys nepateiktas. Teisinius tokių situacijų niuansus naudinga žinoti kiekvienam pervežimo grandinės dalyviui.
Vežėjo atsakomybė dėl transporto priemonės nepateikimo į pakrovimo vietą
Visų pirma, reikėtų atskirti atvejus, kuomet vežėjo transporto priemonė laiku neatvyksta ir kuomet ji apskritai neatvyksta į pakrovimo vietą. Krovinio pervežimo sutarties šalys gali susitarti dėl baudų: vėluojant pateikti transporto priemonę į pakrovimo vietą, dažniausiai numatoma tam tikro dydžio bauda (100-150 eurų) už kiekvieną pavėluotą dieną. Jeigu transporto priemonė apskritai nepateikiama į pakrovimo vietą, šalys susitaria dėl konkrečios baudos (dydis labai varijuoja - gali būti 100, 200, 500 eurų ir t.t.), procentinės jos išraiškos (kiek teko susidurti, baudos dydis paprastai svyruoja apie 20-25 proc. pervežimo kainos) arba išvis tokios sąlygos į sutartį neįtraukia.
Iki tam tikro momento Lietuvos teismai nevienodai vertindavo vežėjo veiksmus, susijusius su transporto priemonės nepateikimu į sutartą pakrovimo vietą. Net ir kasacinėje instancijoje yra pasitaikę sprendimų, kuomet teismai tokiais atvejais taikydavo CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią vežėjo atsakomybę, vėluojant pristatyti krovinį, nors jis apskritai nepateikdavo transporto priemonės į sutartą pakrovimo vietą. Tačiau 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi byloje Nr. e3K-3-377-611/2019 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) suvienodino teismų praktiką, nurodęs, kad „CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies norma negali būti taikoma tuo atveju, kai vežėjas nepateikė transporto priemonės pakrauti, nes tokia teisinė situacija nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį“. Vadinasi, vežėjo transporto priemonės nepateikimas kvalifikuojamas kaip sutarties neįvykdymas, ir jo atsakomybė už tai nustatoma pagal nacionalinius įstatymus.
Pagal Civilinio kodekso (CK) 6.258 straipsnį, transporto priemonės į pakrovimo vietą nepateikęs vežėjas siuntėjui privalo atlyginti tik protingo dydžio nuostolius. Pagal nuostolių numatymo doktriną, vežėjas atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Nukentėjusioji šalis (siuntėjas) privalo įrodyti, kad pakeičiančioji sutartis (t. y. sudaryta su kitu vežėju) buvo sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą. Ar nuostoliai yra protingi, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes.
Pavyzdžiui, aukščiau minėtoje 2019 m. LAT byloje nustatyta, kad vežimo užmokestis pagal pradinę vežimo sutartį buvo 110 eurų, tačiau vežėjui nepateikus transporto priemonės į sutartą pakrovimo vietą, ieškovas turėjo samdyti kitą vežėją už ženkliai didesnę - 900 eurų - kainą. Šiuo atveju siuntėjas įrodė, kad sudarė pakeičiančiąją sutartį protingomis sąlygomis.
Kita situacija, paremta realiais įvykiais, susijusi su ekspeditoriaus ir vežėjo santykiais. Lietuvos ekspeditorius pasamdo vežėją pervežti krovinį iš Lietuvos. Transporto priemonė į pakrovimo vietą pas krovinio siuntėją atvyksta nustatytu laiku. Tačiau siuntėjas staiga nusprendžia, kad krovinys pakrautas nebus: CMR ir kituose dokumentuose įrašo, kad krovinys nepateiktas, pasirašo juos, užantspauduoja ir liepia vežėjui išvykti iš privačios pakrovimo teritorijos. Apie tokį siuntėjo elgesį informuojamas ekspeditorius, kuriam nepavyksta susitarti su siuntėju dėl krovinio pakrovimo. Galiausiai, vežėjas nurodo vairuotojui išvykti be krovinio, dėl ko patiria nuostolių ir pareikalauja, kad ekspeditorius kompensuotų jam patirtą žalą. Tačiau ekspeditorius atsisako mokėti ir kaltina vežėją dėl krovinio nepaėmimo. Užsakyme jokios sankcijos už krovinio nepateikimą numatytos nebuvo.
Šiuo atveju manytina, jog ekspeditorius netinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę, nes neužtikrino, kad krovinys būtų pateiktas vežėjui. Jeigu krovinys nebuvo pakrautas dėl siuntėjo kaltės, tuomet vežėjas nėra atsakingas už tai, kad nepriėmė krovinio pervežimui. Atitinkamai, vežėjas galėtų reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo iš jį pasamdžiusio ekspeditoriaus.
Vežėjo atsakomybė dėl krovinio pristatymo terminų viršijimo
Jeigu vežėjas laiku nepristato krovinio į sutartą vietą, užsakovas gali reikalauti nuostolių atlyginimo. Pagal CMR konvencijos 23 str. 5 d., nuostolių kompensavimas dėl vėlavimo pristatyti krovinį ribojamas užmokesčio už vežimą dydžiu (išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog vežėjas pristatymo terminą viršijo tyčia ar dėl didelio neatsargumo). Kita vertus, krovinio pristatymo termino viršijimas automatiškai nereiškia, kad dėl vėlavimo pristatyti krovinį buvo padaryti nuostoliai. Užsakovas turi įrodyti tiek nuostolių dydį, tiek faktą, jog nuostoliai atsirado būtent dėl vežėjo vėlavimo pristatyti krovinį.
Žalos ir jos dydžio, priežastinio ryšio įrodymai itin aktualūs, kai vežėjo ir siuntėjo santykių grandinėje kaip tarpininkai dalyvauja ekspeditoriai. Praktikoje ekspeditoriai be ginčo sumoka savo užsakovams sutartines netesybas už vėlavimą pristatyti krovinį ir sumokėtų sumų regreso tvarka reikalauja iš vežėjo kaip patirtų nuostolių atlyginimo. Tokia praktika yra ydinga.
Pavyzdžiui, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą Nr. e2A-719-661/2019, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodė: „Apelianto (Atsakovo) prašomi priteisti nuostoliai yra Atsakovui taikytos jo Užsakovo netesybos. Tai, kad Atsakovas šias netesybas laiko savo nuostoliais, nepadaro šių netesybų nuostoliais, kurie gali būti priteisiami iš Ieškovo, kaip vežėjo CMR konvencijos 23 str. 5 d. pagrindu. Tarp Atsakovo ir kitų asmenų ir jo Užsakovo, sudarytų sutarčių sąlygos negali pakeisti, padidinti ar kitaip nulemti tarp Ieškovo ir Atsakovo susiformavusių teisinių santykių ir iš jų kylančios atsakomybės.“
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pavėluoto krovinio pristatymo atveju pretenziją vežėjui privaloma pareikšti per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui (CMR konvencijos 30 str. 3 d.). Jeigu ieškovas per nurodytą terminą pretenzijos vežėjui nepareiškia, t.y. nepasinaudoja privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, teismas gali bylą nutraukti (CMR konvencijos 30 str. 3 d., CPK 293 str.).
Krovinio pakrovimas ir išdėstymas transporto priemonėje
Klausimas, kas atsakingas už krovinio pakrovimą ir išdėstymą transporto priemonėje, praktikoje sprendžiamas labai paprastai: arba vežėjas paklausia prieš sudarant krovinio pervežimo sutartį, ar krovinį pakraus siuntėjas, arba šis klausimas išvis neaptariamas - lyg ir akivaizdu, kad vežėjas nesamdys krano kroviniams įkrauti. Problema ta, kad vežėjai ne visada įvertina tai, kad faktinis krovinio įkrovimas, nereiškia sutartinės pareigos tinkamai įkrauti krovinį ir jį išdėstyti prisiėmimą.
Krovinio pervežimas yra paslauga, kurios dažnu atveju reikia „čia ir dabar“. Kai tik pirkėjas ir pardavėjas susitaria dėl prekių pirkimo-pardavimo, prasideda krovinio pervežimo klausimo sprendimas. Juk pirkėjas nori kuo greičiau gauti daiktą, o pardavėjas pinigus. Esant greitam gyvenimo tempui, greitai tenka suktis ir krovinių pervežimo paslaugas teikiantiems bei užsakantiems asmenims. Tik suderinus esmines krovinio pervežimo sąlygas - kainą, krovinio svorį ir dydį, transporto priemonę, terminus, pasirašoma krovinio pervežimo sutartis.
Pastebėtina, kad nusistovėjusia praktika tapo krovinio pervežimo sutarties sudarymas apsikeičiant pasirašytomis sutartimis elektroniniu paštu arba faksu. Esant tokiam greičiui, sutarčių sąlygų studijavimui, derinimui su teisininkais, deryboms vietos ir laiko nelieka. Taigi, vežėjas su krovinio pervežimo užsakovu sudarė sutartį ir kiekvienas pradeda vykdyti savo įsipareigojimus. Užsakovas sumoka avansą, jei dėl jo sutarta, o vežėjas važiuoja pasikrauti krovinį. Tačiau krovinio pervežimas neapsiriboja vien transporto priemonės iš taško A į taško B nuvažiavimu, kartu reikia nuvežti ir krovinį, kuris turi būti nuvežtas laiku, saugiai ir nesugadintas.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad krovinys nebuvo prarastas ar sugadintas ir buvo pristatytas gavėjai. Tačiau papildomos transportavimo išlaidos atsirado dėl to, kad krovinį gabenanti transporto priemonė Vokietijoje buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie dėl netinkamo krovinio tvirtinimo uždraudė tęsti pervežimą šia transporto priemone. Tęsti pervežimą buvo leista tik perkrovus krovinį į kitą sunkvežimį. Vežėjo su užsakovu sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje buvo punktas, kuriame numatyta, jog vežėjo atstovas turi stebėti krovinio pakrovimą ir yra atsakingas už tinkamą krovinio sutvirtinimą ir išdėstymą. Kitaip tariant krovinio pervežimo sutartyje krovinio tinkamo išdėstymo pareiga perkelta vežėjui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad eismo saugumas yra viešasis interesas ir remdamasi Kelių eismo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo pareiga tikrinti pakrauto krovinio išdėstymą ir tvirtinimą eismo saugumo reikalavimams, sprendė, kad būtent vežėjas yra atsakingas už nuostolius, susijusius su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis. Tai taikoma, išskyrus atvejus, kai vežėjas objektyviai negalėjo suvokti, kad krovinio pakrovimas šių reikalavimų neatitinka.
Krovinio pakrovimas į transporto priemonę ar iškrovimas iš jos nėra reglamentuojamas CMR konvencijos, todėl šalys gali susitarti dėl krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais. Esant šalių susitarimui krovinio pervežimo sutartyje, kad pats vežėjas turi užtikrinti tinkamą krovinio pakrovimą ir išdėstymą, tokia pareiga tenka būtent vežėjui. Pastebėtina, kad tai nepriklauso nuo krovinio dydžio ar svorio. Teismas vertins ne faktines vežėjo galimybes įgyvendinti tokią sutartinę nuostatą, o vežėjo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Krovinio priėmimas ir perdavimas
Kai automobilis laiku atvyksta su tvarkingu kroviniu į iškrovimo vietą, o gavėjas to krovinio iš karto neiškrauna ar iš viso atsisako jį priimti. Kol krovinys neperduotas gavėjui, juo disponuoja ir faktiškai per vežėją (duodamas instrukcijas) jį valdo siuntėjas. Jeigu krovinio gavėjas sutartu laiku jo neiškrauna ar iš viso atsisako jį priimti, vežėjas neturėtų veikti savarankiškai - visais atvejais reikia kreiptis į siuntėją ir reikalauti tolesnių instrukcijų.
Jeigu siuntėjas per protingą terminą instrukcijų nepateikia, arba jo pateiktų instrukcijų neįmanoma įvykdyti, vežėjas turi teisę nieko nelaukdamas iškrauti krovinį disponuojančio kroviniu asmens sąskaita. Po tokio iškrovimo vežimas laikomas užbaigtu, tačiau vežėjas prisiima prievolę saugoti krovinį. Krovinio apsaugą vežėjas gali patikėti ir trečiajam asmeniui - tokiu atveju jis atsako tik už tinkamą trečiojo asmens pasirinkimą (CMR konvencijos 16 str.). CMR konvencijos 16 str. 1 d. nurodyta, kad vežėjas turi teisę pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės.
Teismai remiasi CMR konvencijos 13 str. 1 p. bei LR Kelių transporto kodekso 35 str., kuriuose krovinio perdavimas yra siejamas su dviejų sąlygų įgyvendinimu - krovinio pristatymu į paskirties vietą ir jo perdavimu tinkamam gavėjui. Krovinio perdavimas, taip pat kaip ir krovinio priėmimas yra dviejų šalių valios išraiška, kurią geriausiai atspindi krovinio gavėjo pasirašymas važtaraštyje. Tačiau, jeigu šalys savo valią perduoti-priimti krovinio valdymą aiškiai išreikštų kitais veiksmais, tokios aplinkybės galėtų būti įrodinėjamos atskirai ir krovinio perdavimo prezumpcija pagal įrašą važtaraštyje galėtų būti nuginčyta.
Bet kuriuo atveju reikėtų turėti omenyje, jog pristatyto krovinio perdavimo negalima tapatinti su krovinio iškrovimu ir ne visada iškrovimo momentas yra vežėjo pareigos rūpintis kroviniu pasibaigimo momentas.
Rekomendacijos vežėjams ir jų partneriams
Visų pirma - tinkamai paruošti standartines krovinių pervežimo sutarties sąlygas. Joje reikėtų konkrečiai ir aiškiai susitarti dėl:
- baudos už vėlavimą pateikti transporto priemonę į sutartą pakrovimo vietą;
- baudos už transporto priemonės nepateikimą į sutartą pakrovimo vietą;
- aplinkybių, kuomet užsakovas dėl transporto priemonės nepateikimo gali nutraukti sutartį su vežėju.
Antra - kontaktuoti su krovinio pervežimo grandinėje dalyvaujančiais subjektais ir neveikti savo nuožiūra. Trečia - krovinio gavėjui reikalaujant atlyginti tariamus nuostolius dėl vėlavimo pristatyti krovinį, įsitikinti (pareikalauti tai patvirtinančių įrodymų), kad:
- krovinio gavėjas iš tikrųjų patyrė nuostolių;
- krovinio gavėjo patirti nuostoliai atsirado būtent dėl vėlavimo pristatyti krovinį.
Ketvirta - nepamiršti, kad krovinio pristatymo termino viršijimo atveju būtina pareikšti pretenziją vežėjui per 21 dieną, terminą skaičiuojant nuo krovinio pristatymo gavėjui (CMR konvencijos 30 str.).
tags: #krovinio #pakrovimas #i #kita #transporto #priemone