Panaudota automobilių alyva, kaip ir kitos pavojingos atliekos, turi būti surenkamos ir perdirbamos pagal itin griežtai nustatytą tvarką. Tačiau, kalbant apie panaudotą tepalą Lietuvoje, su juo daroma beveik viskas, tik ne tai, kas turi būti daroma - tinkamai perdirbama.
Iki šiol galiojęs reikalavimas nustatė surinkti ne mažiau kaip 30 proc. panaudotos alyvos, tačiau tokio kiekio beveik niekas nesurenka. Nuo šių metų tepalų importuotojai privalo surinkti 50 proc. Kol importuotojai raunasi plaukus, nesugebėdami surinkti reikiamo kiekio ir skaičiuoja būsimas baudas, juodojoje rinkoje panaudotų tepalų verslas toliau klesti.
Netinkamas panaudoto tepalo naudojimas ir jo pasekmės
„Lietuvos patirtis rodo, kad panaudotas tepalas gana dažnai naudojamas kaimo vietovėse, impregnuojant tvoras, klaidingai manoma, kad taip apsaugoma mediena. Tie, kurie dažo tvoras panaudotu tepalu, nesuvokia, kad jis kenkia ne tik gamtai, bet ir jiems patiems. Benzino gi negeriame, tvorų netepame. Tai lygiai tas pats. Garavimas, lietus, temperatūrų svyravimai... Taip pat nemaža dalis tepalo yra išpilama ant žemės, nesivarginant jo surinkti, atiduoti perdirbimui. J. Melnikovienė pastebi, kad kitas netinkamas ir kenksmingas panaudoto tepalo naudojimas - jo deginimas. Tai ypač pastebima žiemą, kada prasideda šalčiai. Nevengiama šildytis šiuo kuru. Neretai žmonės degindami panaudotą tepalą, nesusimąsto, kad naudoja netinkamas krosneles, kurios nefiltruoja į orą išskiriamų kenksmingų medžiagų.
Klysta ir tie, kurie mano, kad kitose užsienio šalyse leidžiama laisvai ir nevaržomai deginti panaudotą tepalą, o Lietuvoje vyrauja nepagrįsti ribojimai. J. Melnikovienė patikino, kad panaudotą tepalą deginti galima, tačiau tik tam pritaikytose krosnelėse, su kelių lygių filtrų sistema. „Norint įsirengti tokią krosnelę reikia gauti leidimą. Taip pat privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, laikytis tam tikrų normatyvų, atlikti išmetamų dujų monitoringą. Privalomų leidimų surinkimas gali užtrukti nuo pusmečio iki metų. Net didelės įmonės svarsto, ar tokia investicija atsipirks, tuo tarpu mažos, nenorėdamos pirkti brangių sertifikuotų krosnelių, mokėti dideles sumas už leidimus, neretai tai daro paslapčia, nelegaliai.
Anot Aplinkos ministerijos valdininkų, naudoti šildymui panaudotą alyvą draudžiama, nes tai - pavojinga aplinkai atlieka. Įmonės, kurios remontuoja automobilius, keičia tepalus, privalo turėti dokumentus, rodančius, kad atidavė alyvą pavojingas atliekas surenkančiai bendrovei. Specialistai pripažįsta, kad servisai visai nesunkiai nuslepia didesnę dalį naudotos alyvos. Tai rodo ir alyvų sutvarkymo statistika, kuri nuo 2006 metų pastoviai mažėja ir šiuo metu siekia vos 19 proc., nors už panaudotą alyvą ir yra mokama, o ne imamas mokestis kaip buvo prieš kelis metus. Tikrai per paskutinius metus žmonės nepradėjo masiškai patys keistis tepalus savo automobiliams“, - apie situaciją kalbėjo S. Tačiau patvirtinti, kad didelė dalis panaudoto tepalo iškeliauja per taip vadinamus „garažinių“ kaminus negalima, mat oficialių duomenų nėra.
S. Ašmonas GRYNAS.lt tvirtino, kad panaudotos alyvos šalyje surenkama dešimtis kartų mažiau nei sunaudojama. „Per metus importuojama apie 20 tūkst. tonų, o panaudotos surenkama apie 3,7 tūkst. Paklaustas, ar kas nors pasikeis artimiausioje ateityje, nes valstybė nustatė užduotis gamintojams ir importuotojams iki 2012 m. sutvarkyti trečdalį panaudotų automobilių alyvų, S. „Yra teisės aktai reglamentuojantys pavojingų atliekų tvarkymą, bet į tai žiūrima pro pirštus. Dažnai matome skelbimus, kad alyvas keičia nemokamai. Vadinasi, žmogus, atvažiavęs vietinėje parduotuvėje nusipirko tepalus, filtrą ir visą tai servise pakeitė nemokamai. Servise žurnaluose nerodoma, kad susidarė alyvų, filtrų atliekos. Kitas būdas - skysto kuro naudotojai, kurie nusiperka dyzelinį kurą namo šildymui, bet realiai jį sunaudoja savo automobiliams, o šildymui naudoja naudotą alyvą. Tai yra kur kas pigiau nei naudoti dyzelinį kurą. J. „Iš neformalių pokalbių su autoserviso atstovais teko girdėti, jog apsimoka visus metus rinkti tepalus ir žiemą šildytis. Gerai, aš gausiu baudą 200-400 litų, bet jeigu mano šildymo sąskaita yra apie 4000 litų? Man apsimoka. Tai yra nelogiška ekonomikai ir kontrolės stoka. Jeigu baudos būtų, tarkim, 10 kartų didesnės, tai sumokėjęs 40 tūkst. S. „Kokia gali būti baimė, jei baudos dydis siekia iki 1000 Lt. Negirdėjau, kad kažkas būtų nubaustas maksimalaus dydžio bauda. Nustatyti alyvų slėpimo pavyzdžius yra gana paprasta, tereikia sutikrinti alyvos nupirkimo bei pridavimo kiekius. Jei servisas nuperka 5 tonas alyvos per metus, o priduoda 200 kg, tai akivaizdu, kad 4,8 t alyvos tikrai negalėjo nupirkti fiziniai asmenys“, - pabrėžė S. Ašmonas.
Panevėžio bendrovės „Tepalita” panaudotų alyvų tvarkymo komercijos direktorius Žydrūnas Kazarinas GRYNAS.lt teigė, kad surinkti 50 proc. panaudoto tepalo yra nerealu. „Net ir surinkti tuos 30 proc. Lietuvoje - neįmanoma. Sprendimas buvo priimtas aklai, vadovaujantis Europos sąjungos nuorodomis, neatsižvelgiant į realią Lietuvos situaciją. Galbūt mūsų visuomenės mąstymas turėtų pasikeisti, kad viskas, kas išbėga, išpilama iš automobilio, įrangos, būtų perduota tvarkytojui. „Lukoil Baltija“ alyvos ir tepalų grupės vadovo Lauro Koroliov nuomone, nuo šių metų įsigaliojusi įstatymo užduotis, reikalaujanti surinkti 50 proc. panaudoto tepalo, importuotojams bus skaudi.„Importuotojai reaguos, kaip ir iki šiol: surinkti tokio kiekio neįmanoma. Suprantama, Lietuva turi vykdyti Europos Sąjungos direktyvų nurodymus. Ne kartą vyko įvairūs susitikimai su Aplinkos ministerijos specialistais, buvo prašoma imtis atitinkamų priemonių. Surinkti 50 proc. pagal šiandienius teisės aktus, didiesiems importuotojams neįmanoma“, - susidariusią situaciją komentavo L. „Lukoil Baltija“ atstovo teigimu, surinkti atitinkamą kiekį panaudoto tepalo įmanoma, tačiau reikėtų imtis griežtų priemonių. Svarbu, kad galutinis atliekų turėtojas (autoservisas) būtų įpareigotas priduoti tas atliekas arba būtų įvestas mokestis. Kol to nėra, tai padaryti priverstas galutinis atliekų turėtojas, pas kurį susidaro šios atliekos, tol procesas nepajuda iš vietos. Pakeitimai yra pateikti, tik neaišku, kaip tai bus priimta“, - dėstė L.
Tuo tarpu, bendrovės atstovai „Tepalita” buvo priversti imtis drastiškų veiksmų - patys ėmė supirkinėti alyvą. „Patys suprantate - reikalavimai dideli. Iš mūsų reikalauja, o mes to fiziškai negalime atlikti. Tad teko imtis kitokių priemonių. Bandome siūlyti savo klientams pinigus, kad nupirktume iš jų panaudotą alyvą. Mes supirkinėjame po 100 litų už toną. Supirkinėjame, nes nebėra kitos išeities. Bandome iš rinkos surinkti visą kiekį panaudotų tepalų, nes mus spaudžia visos valstybinės organizacijos. Grasina didelėmis baudomis - mes įspeisti į kampą, nei bėgti, nei rėkti. Apmaudu, kai tave baudžia, o tu negali nieko padaryti, kad tavęs nebaustų. Čia kaip bauda už tai, kad kvėpuoji per daug. O kaip tu nekvėpuosi? ”, - retoriškai klausė Ž. Didžiausią problemą pašnekovas įvardijo panaudoto tepalo deginimą. Tam pritarė ir L. „Vien internetas mirga nuo skelbimų, kurie siūlo pirkti, parduoti atidirbtą tepalą. Ir tai tikrai nėra importuotojų ar surinkėjų skelbimai... Juo šildytis žymiau pigiau, todėl jis toks populiarus”, - patikino Ž. Kazarinas. Paklaustas, ką mano apie baudų kontrastą, kuris vyrauja tarp importuotojų, ir tų, kurie pažeidžia tvarką degindami, kitaip netinkamai naudodami panaudotą alyvą, Ž. „Importuotojams gali padaryti ir 100 tūkst. litų baudas, bet kas iš to? Kad ir kaip versis per galvą importuotojai, tokių skaičių, kuriuos privaloma surinkti, nesugebės. Pirmoji grandis turėtų būti griežčiau baudžiama. Tai tie, kurie savivaliauja panaudotu tepalu - degina, naudoja kitais netinkamais būdais. Taip pat, jei būtų vedama tvarkinga buhalterija, daugiau prisidėtų gamtosauga, viskas atrodytų kitaip. Tie, kurie degina ar kitaip netinkamai naudoja panaudotą tepalą, susilaukia baudų, kurios daugiausiai siekia 1 tūkst. litų. O mes? Mes už netvarkymą mokame 25 tūkst. litų.
Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė patvirtino, kad nuo 2012 metų keičiasi užduotys, tačiau į importuotojų pareiškimus, kad surinkti 50 proc. „Ką reiškia neįmanoma? Kokių priemonių buvo imtasi? Kokių priemonių ėmėsi gamintojai importuotojai? Kai darai, tai ir daug padarai. Iš to kaip viskas vyko ankstesniais metais, galiu pasakyti, kad importuotojai-gamintojai susigriebdavo metų pabaigoje ir tik tuomet imdavo ieškoti alyvų atliekų“, - pabrėžė V. „Tai iš tikrųjų gana sudėtingas klausimas. Alyvų atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos gamintojai-importuotojai taip ir nesukūrė. Kiekvienas veikdavo atskirai, pasirašę sutartis su atliekų tvarkytoju, surinkėju. Kita svarbi priežastis, kurią įvardijo V. Karosienė, tai ekonominė situacija. Kai ji keičiasi, sudėtingėja, tuomet dažniau pažeidinėjami teisės aktai. „Jeigu gamintojai-importuotojai žino faktus, kas, kur, kada degina atidirbtas alyvas, nors tai daryti yra draudžiama, galėtų apie tai pranešti. Ne kartą prašėme bendradarbiauti ir informuoti. Jokios informacijos ir bendradarbiavimo nesulaukėme. Juk norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikia vieningai dirbti. Pašnekovė pasakojo, kad Aplinkos apsaugos regionų departamentai tikrina autoservisus, kur susidaro dideli kiekiai alyvų atliekų. „2010 metais kontrolė buvo sustiprinta. Buvo tikrinami visi autoservisai. Bet iš tikrųjų vienos valstybės su savo turimomis pajėgomis užtikrinti kontrolės šiuo atveju neužtenka. Aplinkosaugos funkcija yra užtikrinti, kad atliekos ir vykdoma veikla neterštų aplinkos. O importuotojų-gamintojų užduotis - surinkti reikiamą kiekį panaudotų tepalų. Geri rezultatai šalyje, jei kalbėsime apie atliekų tvarkymo sritį, pasiekiami tik tuomet, kai vyksta glaudus bendradarbiavimas“, - pabrėžė V. „Teisingumo ministerija yra bendrai apibendrinusi visų mūsų ministerijų pasiūlymus dėl baudų didinimo. Pavyzdžiui: alyvų atliekų tvarkymas nenumatytais būdais, įskaitant ir jų sudeginimą tam nepritaikytuose įrenginiuose, užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. Lt. Alyvų perleidimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti alyvų atliekas užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų. Tai yra išdėstyta projekte, kuris šiuo metu yra Seime. Tikimės, kad šie pakeitimai bus priimti. Iki šiol baudos skiriasi beveik 10 kartų. Baudos buvo nuo 100 Lt iki 200 Lt už atliekų deginimą nesilaikant reikalavimų. Pasak V. Karosienės, nuo 2008 iki 2010 met, kasmet buvo perdirbama apie 25 proc. „Galime manyti, kad šis skaičius nei didelis, nei mažas. Aš sakyčiau, tai pasiekta be pastangų. Kai kalbama, kad „trūko“ tik 5 proc. iki oficialios ribos, mat nepavyko surinkti, nesusidarė... Jeigu nori, priemonių galima atrasti. Reikia tik noro. Mes pasiruošę bendradarbiauti. Mes kalbame, apie tai, kad reikia surinkti ne 30, ne 50 proc., o surinkti kuo daugiau, viską. Aš suprantu, kad kartais panaudotos alyvos nesusidaro, tarkim, automobilis „suvalgo“ tam tikrą jos kiekį. Daug dirbome su kai kuriais transporto priemonių gamintojais, importuotojais. Bendrovė „Žalvaris“ turbūt kelia klausimą iš tvarkytojo pusės.
Žiemą daugėja atvejų, kai automobilių transporto priežiūros ir remonto įmonės bei gyventojai patalpas šildo panaudota automobilių alyva, nors tą daryti griežtai draudžiama. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, gamintojai ir importuotojai Lietuvą kasmet įveža po 20-22 tūkst. tonų alyvos, tačiau surenkama ir perdirbama mažiau nei ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų. Alyvą į Lietuvą importuojančios bendrovės „P. „Kai šaltuoju periodu už šešėlinėje rinkoje už panaudotą tepalą dar mokama pinigų, naudota alyva nepatenka pas atliekų tvarkytoją, nes jam už šių atliekų pridavimą reikės dar ir sumokėti. Tokia situacija šalyje jau yra daug metų, todėl klausimas, kaip padaryti, kad būtų nenaudinga parduoti alyvą deginimui, yra itin aktualus“, - teigia D. Tai, kad žiemą naudotas tepalas sukaupiamas deginimui, mini ir atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė. „Vartotojai nusiperka naujas krosnis su sertifikatais, kurie nurodo technines įrangos savybes ir taikymą. Tačiau atliekas deginti turi teisę tik atliekų tvarkymo įmonės, turinčios leidimus šiai veiklai, teršalų valymo įrangą ir nepažeidžiant Lietuvos aplinkosaugos teisės aktų bei neteršiant aplinkos“, - sako K. Pagal Lietuvos teisės aktus, nelegalus alyvos atliekų tvarkymas ir jų deginimas užtraukia gyventojams nuo 250 eurų iki 540 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 550 eurų iki 1 200 eurų. Jei administraciniai nusižengimai buvo padaryti pakartotinai, bauda išauga nuo 750 eurų iki 2 tūkst. Specialistai sako, kad deginant atliekas į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos niekur nedingsta, o lieka mūsų aplinkoje. „Dėl alyvos deginimo buitinėse krosnyse į aplinką išsiskiriantis anglies dioksidas (CO2) skatina klimato atšilimą. Aplinkos tarša didėja ir dėl sunkiųjų metalų mikrodalelių, kurių neišgaudo naudojamos krosnys. Skaičiuojama, kad mobilusis transportas išskiria į aplinką apie 30 proc. CO2, likusią dalį - šildymas, pramonė“, - kalba D. „Pramoniniai automobilių filtrai nesugaudo mikrodalelių, jų nemato ir žmogaus akis. Tai reiškia, kad po automobilių eksploatacijos, kurios metu alyva yra filtruojama, ji vis tiek turi pakankamai mikrodalelių, kurios neliks krosnyje, o pateks į aplinką. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą tokius sunkiuosius metalus kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas ar azotas.
„Automobilių atliekos yra vienas didesnių taršos šaltinių miškuose ir atokesnėse vietose. Ar tai būtų naudotas tepalas, ar kitos automobilių atliekos (vidaus degimo variklių degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai, padangos, plastikas ir kt.) turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Beje, Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su savo nariais ir partneriais, siekdama sudaryti kuo geresnes sąlygas autoservisams rūšiuoti, rinkti ir priduoti atliekas, nuo 2020 metų spalio iki šių metų kovo vykdo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ aktyvųjį etapą. Gyventojai dėl alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų pridavimo, gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt) arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Baudų sistema ir jos efektyvumas
Nuo šių metų įsigaliojo nauji reikalavimai tepalų importuotojams - privaloma surinkti 50 proc. panaudotos alyvos. Nors tai kelia susirūpinimą tarp įmonių, tačiau siekiama didinti atsakomybę už aplinkosaugą. Didžiausią problemą kelia netinkamas tepalo naudojimas, ypač jo deginimas šildymui, kas sukelia didelę taršą. Nors baudos už netinkamą atliekų tvarkymą yra numatytos, tačiau jų dydis ir taikymas kelia diskusijas. Kai kuriais atvejais baudos už netinkamą tepalo tvarkymą siekia iki 1000 litų, tuo tarpu importuotojams už nesurinktą kiekį gali grėsti 25 000 litų baudos.
Siekiant spręsti šią problemą, svarstoma didinti baudas už netinkamą alyvos atliekų tvarkymą. Pavyzdžiui, alyvų atliekų tvarkymas nenumatytais būdais, įskaitant jų sudeginimą tam nepritaikytuose įrenginiuose, galėtų užtraukti baudą nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. litų. Taip pat numatoma didinti baudas už alyvų perdavimą asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvų atliekas.
Nepaisant didėjančių baudų ir griežtesnių reikalavimų, išlieka iššūkių dėl kontrolės stokos ir nelegalaus verslo. S. Ašmonas pastebi, kad dažnai matome skelbimus, jog alyvas keičia nemokamai, o servisuose nerodoma susidariusių alyvų atliekų. Tai rodo, kad didelė dalis panaudotos alyvos patenka į juodąją rinką.
Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė pabrėžia, kad norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikia vieningo darbo ir bendradarbiavimo. Importuotojai ir gamintojai turėtų aktyviau ieškoti sprendimų ir informuoti apie nelegalią veiklą. Taip pat svarbu, kad autoservisai suprastų savo atsakomybę ir tinkamai tvarkytų susidariusias atliekas.
Sprendimai ir prevencija
Siekiant pagerinti situaciją, svarbu ne tik didinti kontrolę ir baudas, bet ir keisti visuomenės požiūrį. Žmonės turi suprasti, kad netinkamai tvarkoma automobilių alyva kelia didelį pavojų aplinkai ir jų pačių sveikatai. Svarbu, kad kiekvienas automobilio savininkas ir autoservisas prisiimtų atsakomybę už panaudotos alyvos tinkamą sutvarkymą.
Vienas iš galimų sprendimų - autoservisams numatyti prievolę priduoti tam tikrą kiekį alyvos atliekų. Taip pat svarbu, kad būtų sukurtos efektyvios sistemos, leidžiančios lengvai ir patogiai priduoti panaudotą alyvą perdirbimui. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima iš gyventojų nemokamai tik tam tikrą kiekį panaudotos alyvos, todėl svarbu informuoti gyventojus apie šias galimybes.
Bendrovės, užsiimančios alyvos surinkimu ir tvarkymu, turėtų aktyviau bendradarbiauti su autoservisais ir gyventojais, siūlydamos patrauklias sąlygas atliekų pridavimui. Taip pat svarbu, kad būtų skatinamas informacinis švietimas apie pavojingas atliekas ir jų tinkamą tvarkymą.
Siekiant pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus. Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinate savo sutikimą su slapukų įrašymu. Akylesnis praeivis nesunkiai pastebės, kad stovėjimo aikštelėse, ant kelio, šaligatvių, kur bent retkarčiais būna statomi automobiliai, netrunka atsirasti įvairiaspalvių dėmių. Tai ženklas, kad iš automobilio lašas po lašo prasisunkia įvairiausi skysčiai. Lietuviai dėl šito rūpintis pradeda tik tada, kai kas kartą kažkur stabtelėjus vietoje dėmelės lieka eksploatacinių skysčių bala. „Greta daugiabučio automobiliai statomi statant juos iš dalies ant šaligatvio. Nebe pirmą kartą eidamas pastebiu, kad po kaimyno „Opel“ pastoviniavimo kas kartą lieka tepalų bala. Iš automobilio negali lašėti jokie skysčiai, pabrėžia Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto direktorius. „Žinoma, pirmiausia reikėtų pasikalbėti su automobilio savininku. Bet jeigu šis nereaguoja, tuomet kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą, galima net ir 112 pagalbos numeriu naudotis. Be to, skirtingos savivaldybės turi savo švaros ir tvarkymo taisykles, todėl galima prašyti pagalbos ir iš viešosios tvarkos skyrių. Anot A. Skinulio, neretai tepalu, stabdžių ir kitais skysčiais „laistosi“ ne tik naudojami automobiliai. Žinovas akcentavo, kad kol kas nėra normalaus teisinio reglamentavimo, ką daryti su bešeimininkiais automobiliais, tad kiekviena Lietuvos savivaldybė savarankiškai sprendžia, kaip dorotis su tokia problema. „Jeigu yra piktnaudžiaujama, nereikia toleruoti. Reikia pranešti aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie patikrins, ar taip laikomi automobiliai neteršia aplinkos“, - akcentavo A.
Atėjus žiemos sezonui pastebimai sumažėja naudotos automobilių alyvos pridavimas atliekų tvarkytojams. Pagrindinė to priežastis - naudotu tepalu neteisėtai šildomos kai kurių autoservisų ir įmonių patalpos, juo šildyti namus nevengia ir žmonės. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, gamintojai ir importuotojai Lietuvą kasmet įveža po 20-22 tūkst. tonų alyvos, tačiau surenkama ir perdirbama mažiau nei ketvirtadalisnaudoto tepalo atliekų.
„Šiuo metu alyvos atliekos turi neigiamą vertę rinkoje ir šių atliekų turėtojams už panaudoto tepalo sutvarkymą tenka mokėti. Vis dar dažni atvejai, kai autoservisai ar gyventojai, vengiantys papildomų išlaidų, renkasi nelegalų būdą atsikratyti šia atlieka - netinkamą naudojimui alyvą degina ir taip šildo turimas patalpas. Netinkamai tvarkomas panaudotas automobilių tepalas kelia didelių pavojų aplinkai ir žmonėms. „Panaudoto tepalo deginimas nekenkia aplinkai, jei jis deginamas specialiose aukštos temperatūros krosnyse su specialiais filtrais, kurie išvalo į orą patenkančius teršalus. Nelegalaus deginamo metu automobilių alyvos atliekos išsiskiria tokius sunkiuosius metalus kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas, taip pat - halogenus, sieros dioksidą, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan. Dėl neatsakingumo turime didesnę aplinkos (oro, vandens ir dirvožemio) taršą“, - sako V. Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė taip pat pažymi, kad neteisėtai deginant ar išpilant ant dirvožemio panaudotą tepalą ne tik teršiama aplinka, bet ir sunaikinama antrinė žaliava, netaupomos gamybos sąnaudos. Perdirbus alyvos atliekas gaunama bazinė alyva, o iš jos - pardavimui tinkama alyva. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima iš gyventojų nemokamai tik tam tikrą kiekį panaudotos alyvos.
Pakeitėte automobilį naujesniu, o senasis mėnesių mėnesius dulkėja kieme? Specialistai įspėja - toks „užmirštas“ automobilis gali ne tik apkartinti santykius su kaimynais, bet ir brangiai kainuoti. Baudos siekia iki 300 eurų, o kraštutiniu atveju gali grėsti ir automobilio konfiskacija. Vien sostinėje pernai sulaukta apie 2,5 tūkst. Dažniausiai savininkai tokiais automobiliais susirūpina tik sulaukę savivaldybės įspėjimo: bauda siekia nuo 70 iki 140 eurų, o pakartotinis pažeidimas gali atsieiti jau 300 eurų ir baigtis transporto priemonės konfiskacija. Vos pradėjus svarstyti, ką daryti su senu automobiliu, dažnai už valytuvo atsiranda reklaminė skrajutė: „Brangiai supirksime Jūsų automobilį“. Tas „brangiai“ paprastai reiškia 200-300 eurų. Patikimus supirkėjus galima rasti suvedus į paiešką „įmonės turinčios teisę tvarkyti transporto priemones”. „Nelegalūs supirkėjai paima tik tai, kas turi paklausą rinkoje, o menkavertes atliekas tiesiog neteisėtai sudegina ar išmeta - į bendrus konteinerius, pamiškes, laukus ar net vandens telkinius. Taip gražūs gamtos kampeliai nusėjami padangomis, sėdynėmis, kilimėliais. Pasak AGIA asociacijos, tvarkingai atsikratyti seno automobilio paprasta - tereikia trijų žingsnių. Pirma, pasitikrinti, ar įmonė turi teisę ardyti transporto priemones. Antra, gauti automobilio sunaikinimo pažymėjimą. R. „Ši finansinė paskata beveik tris kartus padidino tvarkingai sunaikinamų automobilių skaičių. Jei iki programos pradžios per metus būdavo sunaikinama 7-9 tūkst.
Gyventojams panaudotos alyvos deginimas namų ar kitų patalpų šildymui užtrauks baudą iki 540 eurų. Seimui teikiamos Aplinkos ministerijos parengtos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kurios numato sankcijas už alyvos atliekų deginimą ir panaudotos alyvos perdavimą asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų. „Numatyta administracinė atsakomybė nežymiai sumažins nelegalius alyvos deginimo atvejus, tačiau bent jau artimiausiu metu iš esmės neišspręs šių atliekų surinkimo ir tvarkymo problemų. Sunkumų kyla dėl to, kad panaudoto tepalo vertė rinkoje vis dar yra neigiama ir už šių atliekų surinkimą bei tvarkymą reikia mokėti. Vienas iš galimų sprendimo būdų - numatyti autoservisui prievolę priduoti tam tikrą kiekį alyvos atliekų“, - sako alyvos surinkimą iš automobilių servisų ir parduotuvių organizuojančios bei tinkamą jų sutvarkymą finansuojančios GIA vadovas A. Alyvos atliekų paklausa perdirbimui gerokai sumažėjo dėl smarkiai smukusios naftos kainos. Dar nuo 2016 metų pradžios panaudoto tepalo kaina Lietuvoje įgijo neigiamą rinkos vertę. Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad alyvos gamintojai ir importuotojai turi kompensuoti autoservisams ar atliekų tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštus, jei alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama. „Alyva yra degi ir tam, kad nereikėtų pirkti dyzelino, jos atliekos neteisėtai naudojamos automobilių servisų, namų ir kitų pastatų šildymui. Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvos rinkoje patiekiama iki 25-30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas ir sutvarkomas tik nedidelis panaudoto tepalo kiekis - iki 4 tūkst. tonų kasmet. Manoma, kad apie 6 tūkst. Šiuo metu šviesiosios naftos barelis „Nymex“ biržoje kainuoja apie 52 JAV dolerius. Naftos kainai pakilus iki maždaug 80 JAV dolerių už barelį alyvos atliekų, iš kurių išgaunama bazinė alyva, paklausa perdirbimui vėl atsigautų. Autoservisai visas susidariusias alyvos ir kitas automobilių remonto atliekas turi atiduoti atliekų tvarkytojams, o ne klientams. Alyvos atliekos yra stipriai užterštas įvairiais metalais, kurie gali sukelti įvairius susirgimus.
„Kokia gali būti baimė, jei baudos dydis siekia iki 1000 Lt. Negirdėjau, kad kažkas būtų nubaustas maksimalaus dydžio bauda. Nustatyti alyvų slėpimo pavyzdžius yra gana paprasta, tereikia sutikrinti alyvos nupirkimo bei pridavimo kiekius. Jei servisas nuperka 5 tonas alyvos per metus, o priduoda 200 kg, tai akivaizdu, kad 4,8 t alyvos tikrai negalėjo nupirkti fiziniai asmenys“, - pabrėžė S. Ašmonas.
Panevėžio bendrovės „Tepalita” panaudotų alyvų tvarkymo komercijos direktorius Žydrūnas Kazarinas GRYNAS.lt teigė, kad surinkti 50 proc. panaudoto tepalo yra nerealu. „Net ir surinkti tuos 30 proc. Lietuvoje - neįmanoma. Sprendimas buvo priimtas aklai, vadovaujantis Europos sąjungos nuorodomis, neatsižvelgiant į realią Lietuvos situaciją. Galbūt mūsų visuomenės mąstymas turėtų pasikeisti, kad viskas, kas išbėga, išpilama iš automobilio, įrangos, būtų perduota tvarkytojui.
„Lukoil Baltija“ alyvos ir tepalų grupės vadovo Lauro Koroliov nuomone, nuo šių metų įsigaliojusi įstatymo užduotis, reikalaujanti surinkti 50 proc. panaudoto tepalo, importuotojams bus skaudi.„Importuotojai reaguos, kaip ir iki šiol: surinkti tokio kiekio neįmanoma. Suprantama, Lietuva turi vykdyti Europos Sąjungos direktyvų nurodymus. Ne kartą vyko įvairūs susitikimai su Aplinkos ministerijos specialistais, buvo prašoma imtis atitinkamų priemonių. Surinkti 50 proc. pagal šiandienius teisės aktus, didiesiems importuotojams neįmanoma“, - susidariusią situaciją komentavo L. „Lukoil Baltija“ atstovo teigimu, surinkti atitinkamą kiekį panaudoto tepalo įmanoma, tačiau reikėtų imtis griežtų priemonių. Svarbu, kad galutinis atliekų turėtojas (autoservisas) būtų įpareigotas priduoti tas atliekas arba būtų įvestas mokestis. Kol to nėra, tai padaryti priverstas galutinis atliekų turėtojas, pas kurį susidaro šios atliekos, tol procesas nepajuda iš vietos. Pakeitimai yra pateikti, tik neaišku, kaip tai bus priimta“, - dėstė L.
Tuo tarpu, bendrovės atstovai „Tepalita” buvo priversti imtis drastiškų veiksmų - patys ėmė supirkinėti alyvą. „Patys suprantate - reikalavimai dideli. Iš mūsų reikalauja, o mes to fiziškai negalime atlikti. Tad teko imtis kitokių priemonių. Bandome siūlyti savo klientams pinigus, kad nupirktume iš jų panaudotą alyvą. Mes supirkinėjame po 100 litų už toną. Supirkinėjame, nes nebėra kitos išeities. Bandome iš rinkos surinkti visą kiekį panaudotų tepalų, nes mus spaudžia visos valstybinės organizacijos. Grasina didelėmis baudomis - mes įspeisti į kampą, nei bėgti, nei rėkti. Apmaudu, kai tave baudžia, o tu negali nieko padaryti, kad tavęs nebaustų. Čia kaip bauda už tai, kad kvėpuoji per daug. O kaip tu nekvėpuosi? ”, - retoriškai klausė Ž. Didžiausią problemą pašnekovas įvardijo panaudoto tepalo deginimą. Tam pritarė ir L. „Vien internetas mirga nuo skelbimų, kurie siūlo pirkti, parduoti atidirbtą tepalą. Ir tai tikrai nėra importuotojų ar surinkėjų skelbimai... Juo šildytis žymiau pigiau, todėl jis toks populiarus”, - patikino Ž. Kazarinas. Paklaustas, ką mano apie baudų kontrastą, kuris vyrauja tarp importuotojų, ir tų, kurie pažeidžia tvarką degindami, kitaip netinkamai naudodami panaudotą alyvą, Ž. „Importuotojams gali padaryti ir 100 tūkst. litų baudas, bet kas iš to? Kad ir kaip versis per galvą importuotojai, tokių skaičių, kuriuos privaloma surinkti, nesugebės. Pirmoji grandis turėtų būti griežčiau baudžiama. Tai tie, kurie savivaliauja panaudotu tepalu - degina, naudoja kitais netinkamais būdais. Taip pat, jei būtų vedama tvarkinga buhalterija, daugiau prisidėtų gamtosauga, viskas atrodytų kitaip. Tie, kurie degina ar kitaip netinkamai naudoja panaudotą tepalą, susilaukia baudų, kurios daugiausiai siekia 1 tūkst. litų. O mes? Mes už netvarkymą mokame 25 tūkst. litų.
Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė patvirtino, kad nuo 2012 metų keičiasi užduotys, tačiau į importuotojų pareiškimus, kad surinkti 50 proc. „Ką reiškia neįmanoma? Kokių priemonių buvo imtasi? Kokių priemonių ėmėsi gamintojai importuotojai? Kai darai, tai ir daug padarai. Iš to kaip viskas vyko ankstesniais metais, galiu pasakyti, kad importuotojai-gamintojai susigriebdavo metų pabaigoje ir tik tuomet imdavo ieškoti alyvų atliekų“, - pabrėžė V. „Tai iš tikrųjų gana sudėtingas klausimas. Alyvų atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos gamintojai-importuotojai taip ir nesukūrė. Kiekvienas veikdavo atskirai, pasirašę sutartis su atliekų tvarkytoju, surinkėju. Kita svarbi priežastis, kurią įvardijo V. Karosienė, tai ekonominė situacija. Kai ji keičiasi, sudėtingėja, tuomet dažniau pažeidinėjami teisės aktai. „Jeigu gamintojai-importuotojai žino faktus, kas, kur, kada degina atidirbtas alyvas, nors tai daryti yra draudžiama, galėtų apie tai pranešti. Ne kartą prašėme bendradarbiauti ir informuoti. Jokios informacijos ir bendradarbiavimo nesulaukėme. Juk norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikia vieningai dirbti. Pašnekovė pasakojo, kad Aplinkos apsaugos regionų departamentai tikrina autoservisus, kur susidaro dideli kiekiai alyvų atliekų. „2010 metais kontrolė buvo sustiprinta. Buvo tikrinami visi autoservisai. Bet iš tikrųjų vienos valstybės su savo turimomis pajėgomis užtikrinti kontrolės šiuo atveju neužtenka. Aplinkosaugos funkcija yra užtikrinti, kad atliekos ir vykdoma veikla neterštų aplinkos. O importuotojų-gamintojų užduotis - surinkti reikiamą kiekį panaudotų tepalų. Geri rezultatai šalyje, jei kalbėsime apie atliekų tvarkymo sritį, pasiekiami tik tuomet, kai vyksta glaudus bendradarbiavimas“, - pabrėžė V. „Teisingumo ministerija yra bendrai apibendrinusi visų mūsų ministerijų pasiūlymus dėl baudų didinimo. Pavyzdžiui: alyvų atliekų tvarkymas nenumatytais būdais, įskaitant ir jų sudeginimą tam nepritaikytuose įrenginiuose, užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. Lt. Alyvų perleidimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti alyvų atliekas užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų. Tai yra išdėstyta projekte, kuris šiuo metu yra Seime. Tikimės, kad šie pakeitimai bus priimti. Iki šiol baudos skiriasi beveik 10 kartų. Baudos buvo nuo 100 Lt iki 200 Lt už atliekų deginimą nesilaikant reikalavimų. Pasak V. Karosienės, nuo 2008 iki 2010 met, kasmet buvo perdirbama apie 25 proc. „Galime manyti, kad šis skaičius nei didelis, nei mažas. Aš sakyčiau, tai pasiekta be pastangų. Kai kalbama, kad „trūko“ tik 5 proc. iki oficialios ribos, mat nepavyko surinkti, nesusidarė... Jeigu nori, priemonių galima atrasti. Reikia tik noro. Mes pasiruošę bendradarbiauti. Mes kalbame, apie tai, kad reikia surinkti ne 30, ne 50 proc., o surinkti kuo daugiau, viską. Aš suprantu, kad kartais panaudotos alyvos nesusidaro, tarkim, automobilis „suvalgo“ tam tikrą jos kiekį. Daug dirbome su kai kuriais transporto priemonių gamintojais, importuotojais. Bendrovė „Žalvaris“ turbūt kelia klausimą iš tvarkytojo pusės.
Žiemą daugėja atvejų, kai automobilių transporto priežiūros ir remonto įmonės bei gyventojai patalpas šildo panaudota automobilių alyva, nors tą daryti griežtai draudžiama. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, gamintojai ir importuotojai Lietuvą kasmet įveža po 20-22 tūkst. tonų alyvos, tačiau surenkama ir perdirbama mažiau nei ketvirtadalisnaudoto tepalo atliekų. Alyvą į Lietuvą importuojančios bendrovės „P. „Kai šaltuoju periodu už šešėlinėje rinkoje už panaudotą tepalą dar mokama pinigų, naudota alyva nepatenka pas atliekų tvarkytoją, nes jam už šių atliekų pridavimą reikės dar ir sumokėti. Tokia situacija šalyje jau yra daug metų, todėl klausimas, kaip padaryti, kad būtų nenaudinga parduoti alyvą deginimui, yra itin aktualus“, - teigia D. Tai, kad žiemą naudotas tepalas sukaupiamas deginimui, mini ir atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė. „Vartotojai nusiperka naujas krosnis su sertifikatais, kurie nurodo technines įrangos savybes ir taikymą. Tačiau atliekas deginti turi teisę tik atliekų tvarkymo įmonės, turinčios leidimus šiai veiklai, teršalų valymo įrangą ir nepažeidžiant Lietuvos aplinkosaugos teisės aktų bei neteršiant aplinkos“, - sako K. Pagal Lietuvos teisės aktus, nelegalus alyvos atliekų tvarkymas ir jų deginimas užtraukia gyventojams nuo 250 eurų iki 540 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 550 eurų iki 1 200 eurų. Jei administraciniai nusižengimai buvo padaryti pakartotinai, bauda išauga nuo 750 eurų iki 2 tūkst. Specialistai sako, kad deginant atliekas į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos niekur nedingsta, o lieka mūsų aplinkoje. „Dėl alyvos deginimo buitinėse krosnyse į aplinką išsiskiriantis anglies dioksidas (CO2) skatina klimato atšilimą. Aplinkos tarša didėja ir dėl sunkiųjų metalų mikrodalelių, kurių neišgaudo naudojamos krosnys. Skaičiuojama, kad mobilusis transportas išskiria į aplinką apie 30 proc. CO2, likusią dalį - šildymas, pramonė“, - kalba D. „Pramoniniai automobilių filtrai nesugaudo mikrodalelių, jų nemato ir žmogaus akis. Tai reiškia, kad po automobilių eksploatacijos, kurios metu alyva yra filtruojama, ji vis tiek turi pakankamai mikrodalelių, kurios neliks krosnyje, o pateks į aplinką. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą tokius sunkiuosius metalus kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas ar azotas.
„Automobilių atliekos yra vienas didesnių taršos šaltinių miškuose ir atokesnėse vietose. Ar tai būtų naudotas tepalas, ar kitos automobilių atliekos (vidaus degimo variklių degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai, padangos, plastikas ir kt.) turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Beje, Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su savo nariais ir partneriais, siekdama sudaryti kuo geresnes sąlygas autoservisams rūšiuoti, rinkti ir priduoti atliekas, nuo 2020 metų spalio iki šių metų kovo vykdo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ aktyvųjį etapą. Gyventojai dėl alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų pridavimo, gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt) arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.