Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Ši priežiūra apima įvairius aspektus, susijusius su žemės sklypų naudojimu, įskaitant statybų reglamentų laikymąsi, želdinių sodinimą ir sklypo reljefo tvarkymą. Dažnai kyla klausimų ir nesusipratimų, susijusių su įvažiavimais į sklypus, ypač kai dalis įvažiavimo patenka į valstybinę ar savivaldybės žemę.
Įvažiavimo į sklypą įrengimas ir teisės aktai
Planuojant įsirengti įvažiavimą į sklypą, svarbu atsižvelgti į daugybę reikalavimų ir apribojimų. Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje, visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti, ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos. Būtina žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus) ir vietą.
Statybos leidimų ir reikalavimų procesas yra sudėtingas. Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas. Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu, net ir nuosavame sklype, yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Gyventojų patirtis rodo, kad kartais įvažiavimai į privačius sklypus yra sutvarkomi tik iš dalies, paliekant nepakankamą plotį ar ilgį. Pavyzdžiui, Gargžduose Palangos gatvės rekonstrukcijos metu vienam gyventojui buvo pasiūlyta papildomai susimokėti už trinkelių klojimą valstybinėje žemėje, kad įvažiavimas į jo kiemą būtų pilnai sutvarkytas. Savivaldybės atstovai paaiškino, kad projekte numatyti standartiniai 4 metrų ilgio ir pločio įvažiavimai, o ilgesnius įvažiavimus gyventojai gali įsirengti savo lėšomis.
Sklypo reljefo keitimas ir atraminės sienelės
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis. Sienelės, kurių aukštis didesnis nei 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Tvorų statyba
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.“ Tvoros, kurių kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. arba mažesnis nei 25 proc., gali reikalauti statybą leidžiančio dokumento. Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Jeigu sklypas ribojasi su valstybine žeme, tvorą galima statyti sulig riba, bet neperžengiant jos. Jei tvora su pamatu, reikalingas sutikimas. Be sutikimo galima statyti tik segmentinę arba 50 proc. perregimą tvorą. Tvorą ant sklypo ribos galima tverti, kai kaimyninio sklypo savininkas išduoda rašytinį sutikimą. Šiuo atveju, kai sklypas ribojasi su valstybine žeme, reikalinga gauti rašytinį valstybinės žemės savininko/valdytojo sutikimą. Valstybinė žemė gali būti perduota savivaldybei patikėjimo teise. Tad reikia išsiaiškinti, ar ta žemė yra perduota savivaldybei ar kitai įstaigai patikėjimo teise. Jei yra - gauti tos įstaigos raštišką sutikimą. Jei nėra perduota - gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą.
Atstumai iki kaimyninio sklypo ribos sodinant želdinius
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Sodinant želdinius, svarbu laikytis atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, nurodytų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus. Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Baudos už savavališką statybą
Naujos kodekso nuostatos, įsigaliosiančios 2025 m. sausio 1 d., numato didesnes baudas už savavališką statybą. Naujo neypatingojo statinio savavališka statyba užtrauks baudą nuo 1800 iki 3450 eurų. Dar griežtesnės baudos numatytos už tokio pastato savavališką statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje - nuo 2550 iki 5250 eurų. Galiojančiame kodekse už tokią savavališką statybą baudžiama nuo 1400 iki 3000 eurų.
Padidintos baudos ir už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą - nuo 4350 iki 5800 eurų. Aplinkos ministerija pastebi, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra neteisingas ir nelogiškas, nes kai kuriais atvejais minimali bauda už savavališką neypatingų ir ypatingų statinių rekonstravimą yra didesnė nei už naują statybą. Nauju teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti baudas, atsižvelgiant į veikų pavojingumą.
Ypatingasis statinys - tai sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių.
Neteisėtas valstybinės žemės užėmimas
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, virš 80 proc. piliečių pranešimų apie galimus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus pasitvirtina. Nors NŽT specialistai atlieka patikrinimus, kartais kyla klausimų dėl patikrinimo procedūrų ir dokumentacijos. Pavyzdžiui, Kaune kilo situacija, kai gyventojas pranešė apie valstybinės žemės užėmimą, tačiau patikrinimo metu jautėsi nesmagiai, o jo pateikti dokumentai nebuvo tinkamai įvertinti.
NŽT komentuoja, kad prieš atliekant žemės naudojimo patikrinimą apie planuojamą patikrinimą visada raštu informuojami visi suinteresuoti asmenys. Dalyvavimas patikrinime yra pranešėjo teisė, bet ne pareiga. NŽT specialistai privalo patys atlikti visus būtinus matavimus ir visapusiškai ištirti galimą pažeidimą. Nustatyta, kad viename Kauno objekte namo laiptai, atraminės sienelės ir dalis namo su išvažiavimu iš garažo yra naudojami ir kerta gatvę, užimdami 48,33 kv. m plotą valstybinės žemės.
Asmuo, nesant teisėtam pagrindui, naudodamas ir užimdamas valstybinės žemės plotą, turi pareigą pašalinti šį pažeidimą, t. y. atlaisvinti užimtą žemę. Žemės įstatyme įtvirtinta žemės savininkų pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų. Savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o žemės sklypus savavališkai užėmę asmenys privalo atlyginti žemės sutvarkymo išlaidas.
Nepaisant to, kad NŽT konstatavo valstybinės žemės užėmimo faktą, namo savininkė teigia, kad viskas yra įteisinta ir remiasi 2004 metų teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad ji nieko neužgrobė, niekam netrukdo. Teismas konstatavo, kad Z.P. nepadarė administracinio teisės pažeidimo - neužėmė valstybinės žemės savavališkai tyčia. Byloje nustatyta, kad namas pastatytas turint leidimą pagal patvirtintą projektą, žemės sklypas išpirktas jau esant pastatytiems laiptams ir įvažiavimo į garažą sienutėms. Riba tarp privačios ir valstybinės žemės, teismo teigimu, atsirado jau po minėto fakto.
tags: #baudos #uz #ne #patvirtinta #ivaziavima #per