Laikai, kai Lietuvoje buvo naudojamas 76 ar 80 markės benzinas, jau praeityje. Šiandien degalinėse dominuoja 95 markės benzinas, o 92 markės populiarumas mažėja. Tai natūrali rinkos tendencija, atspindinti besikeičiantį automobilių parką ir vartotojų poreikius.
92 Markės Benzino Atėjimas ir Atsitraukimas
Dauguma automobilių, pagamintų po 1995-2000 metų, yra pritaikyti naudoti būtent 95 markės benziną. A92 ir A95 benzino rūšių kainų skirtumas yra tik 0,3 proc., o kokybiniai šių rūšių benzino parametrai skiriasi labai smarkiai. Sigitas Zakalskis, „Mažeikių naftos prekybos namų“ rinkodaros direktorius, teigia, kad vartotojai nepatirs didelių nuostolių, jei 92 markės benzino prekyba bus nutraukta, nes kainų skirtumas nedidelis.
92 markės benzinas vis dar populiarus mažesniuose miesteliuose, kur daugiau važinėjama senais automobiliais. Laimonas Lukočius, „Ventus-Nafta“ generalinis direktorius, pastebi, kad šio kuro pardavimai „Ventus“ degalinėse per pastaruosius metus sumenko 40 proc. Tačiau „Lukoil Baltija“ mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas sako, kad 92 markės benzino bus galima įsigyti tol, kol jį gamins „Mažeikių nafta“. Jei „Mažeikių nafta“ nutrauktų gamybą, „Lukoil Baltija“ nesvarstytų galimybės jo importuoti iš užsienio, nes tai būtų ekonomiškai neefektyvu.
„Mažeikių nafta“ 92 markės benzino pagamina maždaug 10 kartų daugiau, nei reikia Baltijos šalių rinkai. Didžioji dalis šio benzino iškeliauja į JAV. S. Zakalskis aiškina, kad 92 markės benzino mažiau sunaudojama ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje, nes gamybos ir logistikos sąnaudos yra per didelės ir ekonomiškai nenaudingos.
„Mažeikių naftos prekybos namai“ dėl mažėjančios paklausos 92 markės benzino prekybą Estijos rinkoje nutraukė dar 2005 m. Paklausa Lietuvos rinkoje kasmet krenta po 15-20 proc. Pardavimams sumažėjus iki kritinio lygio, „Mažeikių nafta“ neatmeta galimybės, kad šiuo benzinu nebebus prekiaujama Latvijoje ir Lietuvoje.
Benzino Markės ir Variklio Veikimas
Iš teorinės pusės, didesnis oktaninis skaičius turėtų atsiliepti ekonomijai ir geresnei traukai, nes galima paliesinti mišinį nebijant detonacijos. Tačiau senesnės konstrukcijos varikliams didesnis oktaninis skaičius gali kelti problemų dėl didesnio kaitrumo, kuris neišvengiamai didėja geriau sudegant mišiniui. Tai gali paveikti variklių vožtuvų atsparumą.
Vokietijos forumuose diskutuojama, kad švino poreikis yra ne tiek tepimo reikmėms, kiek vožtuvų lizdų apsaugai nuo ištrupėjimo prie didesnių apsukų. Švinas sudaro paminkštinantį sluoksnį, kuris apsaugo vožtuvus nuo tiesioginio poveikio. Kalio papildai taip pat skirti šiam tikslui. Švino papildų reikia varikliams, kurių vožtuvai neturi papildomų įpresuotų plieninių žiedų, o lizdai išfrezuoti tiesiai galvutės špižiuje.
Kiti šaltiniai teigia, kad didesnio oktaninio skaičiaus benzinas ilgiau dega ir prie mažesnės kompresijos gerai neužsidega, todėl mišinys pro vožtuvus išmetamas dar tebedegantis. Tai turėtų deginti išmetimo vožtuvus. Tačiau vokiečių teigimu, žemos kompresijos varikliai, paprastai apatinių vožtuvų, turi dideles degimo kameras, todėl degantis mišinys iki vožtuvų nukeliauja vėliau. Didelių apsukų nėra, vožtuvai atidaromi vėliau, todėl mišinys turi daugiau laiko sudegti, o dujos pro vožtuvus praeina atvėsusios. Pagrindinė apsaugos priemonė nuo vožtuvų nudegimo - teisingas degimo kampo ir vožtuvų tarpelių reguliavimas.
Tarybinės Ekonomikos ir Benzino Kaina
Tarybiniais laikais benzino kainos buvo dirbtinai žemos, nes ekonomika buvo planinė ir nesiremia pasiūlos ir paklausos dėsniais. Tai lėmė daugybę iškraipymų, deficitą ir juodąją rinką. Nors kai kurie teigia, kad tarybiniais laikais visi buvo sotūs ir laimingi, objektyvus vertinimas rodo, kad ekonomika buvo neefektyvi.
Pavyzdžiui, 1980 m. vidutinis atlyginimas buvo apie 150 rublių, o benzino kaina - 1,60 rublio už litrą. Perskaičiuojant į dabartinius eurus, tai atrodytų kaip 38 000 eurų už GAZ24 „Volga“ automobilį ar 22 400 eurų už VAZ2101 „Žiguli“. Tačiau tai yra tik skaičiai, neatspindintys realios ekonominės situacijos ir vartojimo galimybių.
Lyginant su dabartinėmis kainomis, 92 markės benzino kaina Lietuvoje (apie 1,60 Eur/l) yra žymiai aukštesnė nei tarybiniais laikais, tačiau vidutinis atlyginimas taip pat yra didesnis. Svarbu suprasti, kad tiesioginis kainų palyginimas tarp skirtingų ekonominių sistemų yra sudėtingas ir dažnai klaidinantis.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | Pakilimas ir žlugimas. (Lietuvos Istorija)
Benzino Kaina ir Istorinės Transporto Priemonės
Kolekcionieriai, restauruojantys senovinius automobilius, dažnai susiduria su benzino trūkumo problema. Šiuolaikinis kuras gali gadinti senovinių automobilių variklius, todėl ieškoma žemesnio oktaninio laipsnio benzino, kurį kartais tenka vežtis iš Baltarusijos. Pavyzdžiui, legendinis tarybinis sunkvežimis GAZ AA („polutorka“) su 40-50 arklio galių varikliu reikalauja specifinio kuro.
Šie automobiliai, sukurti pagal „Ford“ brėžinius, buvo pagrindiniai Raudonosios armijos automobilių parko dalis Antrojo pasaulinio karo metu. Nors buvo pagaminta apie milijoną šio modelio modifikacijų, iki mūsų dienų išliko tik vienetai. Dėl to daug tokių automobilių buvo perdaromi į žemės ūkio paskirties techniką arba jų agregatai naudoti kitose transporto priemonėse.
Istorinių automobilių entuziastai, tokie kaip Ramūnas Kardelis, puoselėja šį paveldą, tačiau pripažįsta, kad restauravimui tenka skirti nemažai lėšų, kartais prilygstančių naujo automobilio kainai. Tokie entuziastai dažnai yra „Lietuvos istorinio - kultūrinio paveldo patriotai“ ir siekia išsaugoti šiuos automobilius Lietuvoje.
tags: #benzinas #tarybiniais #laikais