Automobiliai tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, todėl suprasti, kas slypi po jūsų automobilio variklio dangčiu, yra svarbu. Automobilių varikliai yra sudėtingi mechanizmai, kurie degalus paverčia mechanine energija, kurios jėga yra varoma transporto priemonė. Yra keli automobilių variklių tipai, ir kiekvienas iš jų pasižymi unikaliomis savybėmis ir privalumais, tačiau du pagrindiniai tipai, kurie dominuoja rinkoje, yra benzininiai ir dyzeliniai varikliai. Kiekvienas iš jų turi savų privalumų ir trūkumų, kurie lemia jų tinkamumą skirtingiems vairavimo poreikiams ir aplinkosaugos nuostatams.
Benzininiai varikliai naudoja benziną kaip kurą, kad vidinę energiją paverstų kinetine energija. Kadangi benzinas yra klampus ir greitai išgaruoja, benzinas į cilindrą gali būti įpurškiamas naudojant benzino įpurškimo sistemą. Priešingai, dyzelinis variklis yra variklis, kuris degina dyzeliną energijai išleisti. Jį 1892 m. išrado vokiečių išradėjas Rudolfas Dieselis.
Renkantis tarp šių dviejų variklių tipų, svarbu atsižvelgti į daugelį veiksnių: kaina, degalų sąnaudos, eksploatavimo išlaidos, našumas ir poveikis aplinkai.
Benzininių Variklių Privalumai ir Trūkumai
Benzininių variklių privalumai dažnai slypi jų prieinamumoje ir paprastesnėje priežiūroje. Benzininės versijos kaina palyginti nedidelė, o priežiūra labai patogi ir be rūpesčių. Benzino RV dalis yra daug lengviau pakeisti nei dyzelinio.
Tačiau benzininiai varikliai turi ir trūkumų. Degalų sąnaudos didelės, ekonomiškumas menkas, o išmetamųjų dujų valymo indeksas žemas. Kadangi benzininiais varikliais varomos transporto priemonės, tokios kaip lengvieji automobiliai, dažnai važinėjamos mieste, dėl kelių spūsčių jos būna „stop-start“ būsenos, o variklis dažnai dirba tuščiąja eiga, esant žemai temperatūrai. Net ir normaliomis eksploatavimo sąlygomis benzininių variklių temperatūra ir slėgis yra žemesni nei dyzelinių.
Didelis benzininis variklis, dėl savo neekonomiškumo, jau išstumtas iš rinkos dyzelinių variklių ir šiuo metu naudojamas tik sportiniuose automobiliuose.
Dyzelinių Variklių Privalumai ir Trūkumai
Dyzeliniai varikliai pasižymi ilgu tarnavimo laiku, ekonomiškumu ir patvarumu. Dyzelinio variklio sūkiai yra maži, susijusių dalių senėjimas nėra lengvas, dalių susidėvėjimas mažesnis nei benzininio, o eksploatavimo laikas ilgesnis. Nėra uždegimo sistemos, yra mažai pagalbinių elektros prietaisų, todėl dyzelinio variklio gedimų dažnis yra daug mažesnis nei benzininio.
Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tai, kad degalų degimo efektyvumas yra 50%, o benzininių - 27%. Daugelyje dyzelinių transporto priemonių galima naudoti biodyzeliną.
Dyzeliniai varikliai taip pat pasižymi aukštu saugumu. Palyginti su benzinu, dyzelinas yra mažiau lakus, turi aukštesnį užsiliepsnojimo tašką ir nėra lengva užsidegti ar netyčia susprogdinti, todėl naudoti dyzeliną yra stabiliau ir saugiau nei naudojant benziną.
Kitas svarbus privalumas yra didelis sukimo momentas esant mažam greičiui. Dyzeliniai varikliai paprastai gauna didelį sukimo momentą esant mažam greičiui, o tai geriau nei benzininiai varikliai sudėtinguose keliuose, laipiojant ir esant didelėms apkrovoms.
Tačiau dyzeliniai varikliai turi ir trūkumų. Dyzelinių variklių uždegimo būdas yra slėginis uždegimas. Palyginti su benzininiais automobiliais, jie neturi uždegimo žvakės struktūros. Kartais susidaro nuodingos dujos dėl nepakankamo deguonies kiekio, pavyzdžiui, toksiškos dujos, tokios kaip NOX, nes degimo procesas vyksta esant aukštam slėgiui ir temperatūrai. Dėl šios priežasties dyzeliniuose automobiliuose yra karbamido bakai, kurie gali neutralizuoti šias nuodingas dujas, kad jos neužterštų atmosferos.
Dyzelinio variklio triukšmas yra gana didelis, kurį sukelia jo paties konstrukcija, kuri turi įtakos keleivių važiavimo komfortui. Tačiau tobulėjant technologijoms, vidutinės ir aukščiausios klasės modelių dyzelinių variklių triukšmo valdymas iš esmės yra panašus į automobilių variklių.
Dyzelinių automobilių kaina paprastai yra didesnė nei analogiškų benzininių modelių. Tai yra todėl, kad dyzelinių variklių gamybos procesas yra sudėtingesnis nei benzininių. Dėl šios priežasties dyzeliniai automobiliai dažniausiai yra brangesni už benzinines transporto priemones. Visgi, pradinės išlaidos ilgainiui atsiperka, nes dyzelinių variklių modeliai pasižymi geresniu ekonomiškumu ir ilgesne tarnavimo trukme.
Degalų Sąnaudos ir Ekonomiškumas
Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tai, kad jie paprastai taupiau naudoja degalus nei benzininiai automobiliai. Dyzeliniai automobiliai sunaudoja 30% mažiau degalų nei benzininiai, kad sumažintų kenksmingų teršalų kiekį. Kad dyzeliniai automobiliai yra ekonomiškesni, neneigia net benzininių automobilių vairuotojai. Manoma, kad dyzelinė transporto priemonė vidutiniškai degina 15-20 procentų mažiau, palyginti su tos pačios talpos benzininiais automobiliais, todėl galima teigti, jog tai taupo degalus. Taip pat galima pastebėti, kad dyzelinės transporto priemonės ne tik sumažina degalų sąnaudas, bet ir sumažina paties kuro kainą.
Dyzeliniai varikliai energijos vartojimo efektyvumo požiūriu išsiskiria didesniu energijos tankiu ir geresniu degimo efektyvumu. Dyzeliniuose degaluose yra ilgesnės angliavandenilių grandinės, paprastai 12-20 anglies atomų, palyginti su 7-11 anglies atomų benzine. Dėl to dyzeliniai varikliai pasižymi didesniu energijos tankiu. Be to, dyzelinių variklių suspaudimo laipsnis yra didesnis, paprastai nuo 14:1 iki 25:1, o benzininių variklių - nuo 8:1 iki 12:1. Dėl didesnio suspaudimo laipsnio padidėja degimo stabilumas, todėl dyzeliniai varikliai efektyviau cheminę energiją paverčia mechanine. Dyzeliniai varikliai užtikrina didelį sukimo momentą esant mažesniems sūkių dažniams, todėl gerokai sumažėja degalų sąnaudos. Praktiškai dyzeliniai varikliai, palyginti su benzininiais varikliais, ilgų kelionių metu sunaudoja apie 20 % mažiau degalų.
Tyrimai, atlikti su tokiais pat automobiliais ir tokio pat darbinio tūrio varikliais, tik vienas buvo dyzelinis, o kitas - benzininis, parodė, kad dyzelinis variklis ne tik sudegina vidutiniškai 26 proc. mažiau degalų, bet dar ir į aplinką išmeta vidutiniškai 16 proc. mažiau CO2 nei benzininis variklis, jei lygintume energetinius ir ekologinius rodiklius varikliams funkcionuojant įprastais režimais. Bendras dyzelinių automobilių CO2 taršos mažėjimas yra susijęs su jų efektyvumu, kitaip sakant, mažesniu degalų suvartojimu nei benzininių variklių: kadangi mažiau degalų sudeginama, mažesnės ir emisijos.
Poveikis Aplinkai
Dyzeliniai automobiliai dažnai kritikuojami dėl aplinkos taršos. Tačiau anglies dvideginio kiekis priklauso nuo automobilio darbinio tūrio ir sudegintų degalų kiekio. Kuo didesnis šis santykis, tuo daugiau teršalų automobilis išskiria į aplinką. Dėl šios priežasties, palyginus benzinines ir dyzelines transporto priemones, matyti, kad benzininėmis transporto priemonėmis į aplinką išmetama daugiau anglies dvideginio. Žinoma, yra ir kita medalio pusė: ilgą laiką dyzelinės transporto priemonės į aplinką išmeta daugiau kietųjų dalelių ir dūmų. Tačiau dėl naujausių technologijų ši situacija taip pat gerėja, o juodais dūmais apipinti dyzeliniai automobiliai buvo pamiršti. Šių dienų dyzelinių variklių išmetamų kietųjų dalelių kiekis yra artimas benzinui, o tam tikrų modelių - dar mažesnis.
Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tas, kad jie išmeta mažiau anglies dioksido (CO2) nei benzininiai automobiliai. Lietuvos tyrėjų duomenimis, tipiškas dyzelinis automobilis išmeta apie 15-20% mažiau CO2 nei panašus benzininis automobilis. Tačiau dyzeliniai automobiliai išmeta ir kitų kenksmingų teršalų, pavyzdžiui, azoto oksidų (NOx). Būtent jų neutralizavimui reikalinga papildoma įranga, kuri padidina dyzelinio variklio kainą. Tačiau dėl šios įrangos, naujausi dyzeliniai varikliai gali kone pilnai neutralizuoti šias emisijas. Todėl dėl technologijų pažangos naujesni dyzeliniai automobiliai yra daug švaresni už senesnius modelius. Taigi, jei jums rūpi automobilio poveikis aplinkai, naujesnis dyzelinis modelis greičiausiai bus geresnis pasirinkimas nei panašių gaminimo metų ir modelių benzininis variklis.
Nors benzininiais varikliais varomos transporto priemonės, tokios kaip lengvieji automobiliai, dažnai važinėjamos mieste, dėl kelių spūsčių jos dažnai būna „stop-start“ būsenos, o variklis dažnai dirba tuščiąja eiga, o temperatūra žema. Net ir normaliomis eksploatavimo sąlygomis benzininių variklių temperatūra ir slėgis yra žemesni nei dyzelinių.
Didžiausias privalumas, kuris yra būdingas transporto priemonėms su benzininiais varikliais - draugiška kaina. Lyginant su dyzeliniu, benzininio tipo variklis paprastai greičiau nusidėvi. Tai reiškia, kad jo priežiūrai įprastai reikia skirti daugiau dėmesio. Naudotas automobilis dažniausiai jau turi nemažą ridą, todėl perkant naudotą transporto priemonę, greitesnis variklio susidėvėjimas tampa ypač svarbia aplinkybe.
Ilgaamžiškumas ir Techninė Priežiūra
Dyzeliniai varikliai, sukurti atsižvelgiant į jų tvirtumą, dažnai yra ilgaamžiškesni už benzininius variklius dėl didesnio suspaudimo laipsnio, kuris padidina jų efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Lyginant dyzelinių ir benzininių variklių konstrukciją ir ilgaamžiškumą, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dyzeliniai varikliai paprastai yra tvirtesnės konstrukcijos. Dyzeliniai varikliai pasižymi sustiprintais cilindrų blokais, tvirtesniais švaistikliais ir stūmokliais, kurie prisideda prie bendro jų ilgaamžiškumo ir atsparumo. Tvirta konstrukcija yra vienas iš pagrindinių dyzelinių variklių privalumų, nes jie gali atlaikyti didesnį suspaudimo laipsnį, reikalingą dyzelino degimui. Kita vertus, benzininių variklių trūkumai dažnai apima mažiau patvarius komponentus, kurie gali greičiau susidėvėti veikiant apkrovai. Benzininiai varikliai paprastai veikia su lengvesnėmis konstrukcinėmis specifikacijomis, todėl gali nukentėti jų ilgaamžiškumas, palyginti su dyzeliniais varikliais.
Duomenys ir naudotojų patirtis rodo, kad dyzeliniai varikliai dažniau įveikia 400 000 kilometrų ribą. Dėl tvirtos konstrukcijos dyzeliniai varikliai turi didesnį suspaudimo santykį - 20:1, palyginti su 10:1 benzininiais varikliais, todėl tokie svarbūs komponentai, kaip blokai ir alkūniniai velenai, yra gerokai tvirtesni ir ilgiau naudojami. Šis techninis pranašumas lemia realų ilgaamžiškumą - pranešama, kad daugelis dyzelinių transporto priemonių nuvažiuoja 500 000 km arba daugiau.
Nors dyzeliniai varikliai pasižymi didesniu energijos vartojimo efektyvumu, jie taip pat turi specifinių techninės priežiūros poreikių, kurie labai skiriasi nuo benzininių variklių. Pavyzdžiui, pastebėsite, kad dyzeliniams varikliams alyvą reikia keisti ne dažniau kaip kas 20 000 kilometrų, t. y. rečiau nei benzininiams varikliams. Tačiau dyzelinių variklių išmetamųjų dujų skysčio (DEF) įpylimas kas 3-6 tūkst. kilometrų papildo techninę priežiūrą. Be to, dyzelino kietųjų dalelių filtrą (DPF) reikia prižiūrėti kas 160 000 kilometrų. Kita vertus, benzininiuose varikliuose alyva paprastai keičiama dažniau. Juose taip pat reikia reguliariai keisti uždegimo žvakes, o tai yra paprastesnė užduotis, palyginti su svarbiausių dyzelinių variklių komponentų, tokių kaip DEF bakas, selektyvaus katalitinio redukavimo (SCR) išmetamųjų teršalų sistema ir DPF filtras, priežiūra. Pažymėtina, kad dyzelinių degalų filtrai taip pat reikalauja griežtesnės priežiūros dėl smulkesnių kietųjų dalelių filtravimo reikalavimų, užtikrinant švaresnį išmetamųjų teršalų kiekį, kuris atitinka griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus.
Dyzelinių variklių priežiūra paprastai yra brangesnė nei benzininių. Taip yra todėl, kad dyzeliniams varikliams reikia specialių degalų ir alyvos priedų, kurie gali būti brangūs. Be to, dyzelinių automobilių dalys dažnai yra aukštesnės kokybės nei benzininių automobilių, todėl vėliau gali tekti mokėti daugiau už remontą ir keitimą.
Kada Rinktis Benzininį, o Kada Dyzelinį Variklį?
Pasirinkimas tarp benzininio ir dyzelinio variklio priklauso nuo jūsų individualių poreikių ir vairavimo įpročių. Jei daug važinėjate dideliais atstumais arba dažnai vežate sunkius krovinius, dyzelinis automobilis gali būti geresnis pasirinkimas.
Jei Jums svarbu ekologija, ekonomiškumas, tuomet verta rinktis dyzelinius automobilius. Jei norisi važiuoti nedidelius atstumus, tuomet tinkamesnis pasirinkimas gali būti benzininis automobilis. Tokio tipo automobiliai įkaista greičiau ir turi mažesnius aptarnavimo reikalavimus - nereikia važiuoti ilgesniais maršrutais ar pasiekti didesnio greičio, nei miestas leidžia tinkamai išvalyti sistemos komponentus. Tačiau jei Jums automobilis reikalingas ilgesniam atstumui nuvažiuoti, degalų sąnaudos taps svarbesniu veiksniu, todėl jums labiau patiks dyzeliniai varikliai.
Kyla klausimas, kas yra ilgas, o kas trumpas? Jei važiuojate mažiau nei 10 000 kilometrų per metus ir dažniausiai mieste, tada galite apsvarstyti galimybę įsigyti benzininį automobilį. Jei gyvenate užmiestyje ir važiuojate nuo 20 000 iki 30 000 kilometrų per metus, tada verta pagalvoti apie automobilį su dyzeliniu varikliu.
Jei planuojate nuvažiuoti apie 10 000 kilometrų, benzininis variklis bus naudingesnis. Benzinu varomi automobiliai nereikalauja didelės priežiūros, o ir reikalavimai varikliui nėra aukšti. Perkant naudotą automobilį su benzininiu varikliu galima ir šiek tiek sumažinti važiavimą, net jei reikia daugiau degalų. Su daugiau degalų pati mašina atpigs. Variklis dėvisi mažiau, dėl to pats automobilis vertingesnis.
Pasirinkus dyzelinį automobilį, svarbu atkreipti dėmesį į jo atitiktį naujausiems aplinkosaugos standartams. Rekomenduojama rinktis „Euro 6“ ar dar naujesnį standartą atitinkančias transporto priemones.
Apibendrinant, dyzelinis variklis yra maratono bėgikas, skirtas ištvermei ir ilgoms kelionėms. Dyzeliniai varikliai, pasižymintys tvirta architektūra ir efektyviu degalų naudojimu, savo ilgaamžiškumu dažnai lenkia benzininius variklius, ypač jei jie kruopščiai prižiūrimi.