Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė, gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo prarandame pajamas ir šalies ekonominę vertę.
Šiuolaikinė transporto sistema tapo vienu iš didžiausių taršos šaltinių pasaulyje. Automobilių skleidžiamos anglies dvideginio (CO2) emisijos yra svarbus veiksnys, turintis didelę įtaką klimato kaitai. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31% taršos šiltnamio dujomis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7%). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - tai yra 54%. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50%.
Kovojant su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30%. Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. tonų CO2 ekvivalento kvotos vienetų. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų dengti iš valstybės biudžeto, rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų - tai yra 2,5% BVP.
Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42% lyginant su dabartiniu. Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto.
Automobilių taršos mokesčiai ir jų tikslai
Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo, sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą. Be to, automobilių taršos mokesčiai galioja beveik visose ES šalyse, įskaitant panašaus ar mažesnio pragyvenimo lygio (Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje).
Lietuvoje įvesta automobilių taršos mokesčių sistema yra skirta skatinti švaresnį ir aplinkai draugiškesnį transporto priemonių naudojimą. Tokie tarifai yra taikomi kiekvienam registruotam automobiliui. Taigi, kuo didesnės CO2 emisijos, tuo didesnė tarša ir aukštesnis mokestis.
Ekspertų išsamiai įvertintas ir suderintas mokesčio projektas iki 2027 m. numato:
- Pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55%.
- Nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10%.
- Vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80% automobilių parko atnaujinti.
- 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30% sumažinant azoto oksidų ir 70% kitų teršalų emisijas.
Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį.
Dyzeliniai automobiliai: tarša ir poveikis sveikatai
Dyzeliniai automobiliai - nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto - išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų. Nors dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams, vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus pripažįsta kancerogenais.
Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 EUR - mokės vos 10,4% taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3%. Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų.
Anot ekspertų, kuo naujesnis dyzelinio automobilio variklis, tuo jis „žalesnis“. Tai patvirtina ir Monrealio universiteto tyrėjai - jie išsiaiškino, kad benzininių automobilių tarša žymiai išauga esant minusinei temperatūrai, palyginti su dyzeliniais automobiliais.
Kaip sužinoti ir sumažinti taršos mokestį?
Vienas iš paprastesnių būdų sužinoti, kokį taršos mokestį turėsite sumokėti už savo automobilį, yra naudojimasis taršos skaičiuokle. Naudojantis taršos skaičiuokle, vairuotojai gali iš karto pamatyti savo automobilio taršos poveikį finansams. Tai ne tik padeda iš anksto suplanuoti galimas išlaidas, bet ir suteikia galimybę apsvarstyti, ar nėra verto pereiti prie švaresnės transporto priemonės. Norint apskaičiuoti tikslią automobilio taršos mokesčio sumą, reikia žinoti automobilio išmetamo CO2 kiekį (g/km). Jei CO2 emisijos vertė nėra žinoma, ji gali būti nustatoma pagal kitų registruotų panašių automobilių duomenis „Regitros“ padalinyje. Taip pat norint paprasčiau sužinoti mokesčio dydį, galima pasinaudoti automobilių taršos mokesčio skaičiuokle, kurioje, įvedus automobilio duomenis, pateikiama preliminari suma.
Kiekvienas automobilis, ypač tie, kurie varomi vidaus degimo varikliais, išskiria CO2 emisijas. CO2 emisijos automobiliuose priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip variklio tipas, degalų rūšis, automobilio galingumas bei svoris, taip pat vairavimo stilius. Nauji automobiliai, dažniausiai varomi elektra arba hibridinėmis technologijomis, paprastai išskiria mažiau CO2 arba jo neišskiria visiškai.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, automobilio CO2 emisijos (g/km) nurodomos techniniame pase prie V7 punkto. Nuo 2025 metų sausio 9-osios padidėjo vienkartinis automobilių taršos mokestis. Šį mokestį reikia sumokėti „Regitroje“ registruojant automobilį pirmą kartą Lietuvoje arba keičiantis jo savininkui. Tai aktualu ir perkantiems naudotus automobilius - registracijos mokestis skaičiuojamas pagal išmetamo CO2 kiekį, tačiau gali būti įvairių išimčių.
Hibridiniai ir elektriniai automobiliai
Mokestis taikomas visoms transporto priemonėms, išskyrus elektromobilius. Jei automobilis naudoja kelis energijos šaltinius (pvz., benziną ir elektrą), taikomas benzino mokesčio tarifas. Hibridinį automobilį pravartu rinktis dėl to, kad taršos mokestis yra mažesnis. Pagal 2025 m. duomenis, vidutinis taršos mokestis už hibridinį automobilį sudarys apie 115 EUR per metus, o už dyzelinį - apie 200 EUR. Svarbu ir tai, kad ne visi hibridiniai automobiliai yra vienodi - jų CO2 emisija gali skirtis.
Šiuos automobilius galima skirstyti į mikrohibridus (angl. mild hybrid), pilnus hibridus ir iš tinklo įkraunamus hibridus. Mikrohibridinė sistema neleidžia važiuoti vien elektra, tačiau padeda vidaus degimo varikliui sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. Pilni hibridiniai automobiliai gali važiuoti trumpus atstumus vien elektra. Iš tinklo įkraunamų hibridų efektyvumas yra didžiausias - jie gali įveikti nemažą atstumą naudodami tik elektros energiją. Mokesčio dydis priklauso nuo modelio, gali būti 30-50% mažesnis nei įprastų automobilių.
100% elektriniai automobiliai (EV) yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio, nes jie neišmeta CO2 ar kitų teršalų. Elektromobilius vairuotojai renkasi ir dėl pigesnės priežiūros - nereikia keisti alyvos, prižiūrėti išmetimo sistemos ar sankabos, o elektros kaina yra mažesnė nei benzino ar dyzelino.
Skatintinos priemonės ir kompensacijos
Siekiant paskatinti vairuotojus rinktis mažiau taršius automobilius, numatytos kelios skatinamosios priemonės:
- Kvietimas vairuotojams rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius. Toks individualus pasirinkimas ne tik sumažintų taršą - jis sumažintų ir namų ūkių išlaidas transportui.
- Užtikrinti geresnę oro kokybę bei mažinti visuomenės sveikatos sąnaudas dėl oro taršos.
- Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją.
- Senjorai (sulaukę 64 m.) taip pat gali tikėtis lengvatų.
Lengvatos tarpusavyje nesumuojamos ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui. Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį.
Žingsniai, kaip nusipirkus automobilį pateikti įgijimo deklaraciją?
Vis dėlto automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio.