Automagistralė A2, jungianti Vilnių ir Panevėžį, yra vienas svarbiausių Lietuvos kelių tinklo elementų. Jos istorija siekia XX amžiaus vidurį, o dabartinė jos forma ir funkcionalumas formavosi per kelis dešimtmečius, atspindėdama Lietuvos kelių infrastruktūros raidą.
Kelio istorija ir statybos etapai
Magistralė prasideda Vilniuje, Ukmergės gatvėje. Eina Vilniaus, Širvintų, Ukmergės ir Panevėžio rajonų savivaldybių teritorijomis. Svarbiausi miestai šalia magistralės - Maišiagala, Širvintos, Ukmergė, Panevėžys.
Dabartinė automagistralės trasa pradėta tiesti apie 1974-1976 m. Apie 1981 m. buvo atidaryta eismui A2 atkarpa tarp Vilniaus ir Ukmergės. Vėliau, 1998 m., kelias tarp Vilniaus prieigų ir Šilagalio sankryžos įgavo automagistralės statusą.
Unikalūs inžineriniai sprendimai ir iššūkiai
Nors kelias turi vieną nepertraukiamą automagistralės atkarpą, jame yra 6 sankryžos su kairiaisiais posūkiais skiriamojoje juostoje. Tokie sprendiniai yra unikalūs Europos autostradų statybos kontekste, kuriose eismas užtikrinamas tik daugiausia per skirtingų lygių sankryžas.
Gariūnų sankryža iš tiesų yra probleminė, tačiau vienas iš galimų sprendimų - esamą šviesoforinę sankryžą panaikinti, paliekant tik dešiniuosius posūkius. Kiek tolėliau nuo esamos sankryžos, maždaug toje vietoje, kur dabar pastatytas naujas Gariūnų pastatas, būtų galima pastatyti viaduką be nuvažiavimų į plentą (arba požeminę pralaidą). Kad tuo viaduku būtų galima naudotis, teks nutiesti jungiamąjį kelią atvažiavusiems nuo A.Panerių/Kauno pusės (turgavietės pusėje toks kelias jau yra).
Kiek tolėliau nuo esamos sankryžos (maždaug toje vietoje, kur dabar pastatytas naujas Gariūnų pastatas) pastatyti viaduką be nuvažiavimų į plentą (arba požeminę pralaidą). Kad tuo viaduku būtų galima naudotis, teks nutiesti jungiamąjį kelią atvažiavusiems nuo A.Panerių/Kauno pusės (turgavietės pusėje toks kelias jau yra).
Dabar esanti dviejų eismo juostų gatvė po rekonstrukcijos išplatės iki 4 eismo juostų su skiriamąja 2 metrų pločio dalimi. Rekonstrukcijos metu kelininkai darbuosis vienoje gatvės pusėje, o dvipusis transporto eismas bus nukreipiamas kita gatvės puse ją išplatinus šalikelės sąskaita. Rekonstrukcija apims ir daugiau nei pusės kilometro ilgio Klaipėdos plento ruožą abipus pagrindinės sankryžos.
Ateities perspektyvos ir alternatyvūs maršrutai
Kyla klausimas, ar tikrai reikalingas Vilniui tas plentas, kai po kelių metų jau turėsime pilnai pabaigtą Vakarinį aplinkelį, kuriuo, beje, gali labai patogiai naudotis ir Pilaitės gyventojai. Netgi drįsčiau teigti, kad, užbaigus Vakarinį, o vėliau- ir Išorinį Pietinį pratęsus iki A3 kelio, Vilnius turės kone pažangiausią aplinkelių sistemą Baltijos šalyse.
Niekas nežino, kokio ilgio kamščiai vasaros savaitgaliais bus Vydmantų sankryžoje (A13 / A11) - ten, kur dviejų juostų autostrada pereina į paprastą vienos juostos kelią link Palangos oro uosto ir Šventosios.
Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo pirmieji statybos darbai
Važiuojantys nuo Jakų žiedo gali išnaudoti nusukimą link Nemirsetos.
Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruožo nuo 145,361 iki 146,899 km, kuris Palangoje sutampa su Kretingos gatve, Kretingos gatvės ruožo nuo sankryžos su Plytų ir Ganyklų gatvėmis iki sankryžos su (...) su Klaipėdos plento gatve, RK Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga ruožo nuo 6,632 iki 6,845 km ir RK Nr.
tags: #bukiskis #ivaziavimas #i #autostrada