Automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas tapo aktualia miesto gyventojų problema. Anksčiau prabangos preke laikytas automobilis dabar suprantamas kaip būtinybė, o perpildyti mašinų kiemai - miesto gyventojų kasdienybė. Savivaldybė nepajėgi viena išspręsti šios problemos - ji turėtų rūpėti ir patiems gyventojams. Daugiausia keblumų kelia kiemai, kuriais dalijasi net keletas daugiabučių.
Aikštelių neturėjo būti. Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas, Kauno vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius pripažino, kad prie daugiabučių labai sunku rasti vietos automobiliams. Mat sovietmečiu namai, garažai, kolektyviniai sodai buvo projektuojami atskirai. Galima sakyti, kad prie daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelių net nebuvo. Kelios vietos buvo įrengtos tik laikinai stovėti, prireikus kažką atsivežti ar išsivežti.
Tačiau jau yra gerų pavyzdžių: greičiau ir sklandžiau automobilių statymo problemą bando išspręsti patys miesto gyventojai.
Nauji projektai ir parkavimo vietų užtikrinimas
Naujus namų projektus įgyvendinantys statytojai prie daugiabučių įrengia ne tik nemokamų, bet ir mokamų automobilių stovėjimo vietų, kurias norintys gali išsipirkti už papildomą mokestį. Tačiau labai mažai kauniečių perka tokias vietas. Dauguma vairuotojų savo transporto priemones palieka tiesiog šalia gatvės. „Kol nebus apmokestintos visos gatvės, tol toks reiškinys iš miesto nedings“, - teigė Kauno vyriausiasis architektas.
„Daugiabučio namo butui, mažesniam nei 70 kvadratinių metrų, priskiriama viena automobilio parkavimo vieta. Tai patvirtinta ir privaloma pagal atnaujintą Statybos įstatymą“, - sakė N.Valatkevičius.
Savivaldybės iniciatyvos ir teritorijų planavimas
Norėdama sukontroliuoti ir išspręsti automobilių statymo problemą miesto savivaldybė parengė specialųjį Kauno mikrorajonų planą. Rengiant šį planą buvo suskaičiuoti garažai, automobilių stovėjimo aikštelės. Paaiškėjo, kad Kaune esančių parkavimo vietų skaičius garažų masyvuose beveik atitinka normas, tai yra, viena vieta - vienam butui. Bet dažnai pasitaiko, kad savininkai, parduodami butą, sau pasilieka jiems priklausančius garažus, sandėliukus.
„Mano manymu, turėtų būti pakeistas Civilinis kodeksas. Garažas ar stovėjimo vieta, sandėliukas turėtų būti priskiriami butui, jie turėtų būti parduodami kartu su butu. Gal tada kiekvienas butas turėtų bent po vieną vietą savo automobiliui“, - svarstė N.Valatkevičius.
Šią vasarą savivaldybės iniciatyva pradėtas vykdyti kompleksinis planas. Jo pirminėje stadijoje valdininkai kartu su „Kauno komprojekto“ darbuotojais kiekvienam mikrorajonui dalija namų teritorijų schemas. Kiekvienas daugiabutis žinos savo teritoriją, kurią privalės tvarkyti, galės naudoti savo reikmėms, ten galės rengti automobilių stovėjimo aikšteles. Vien schemoms parengti skiriama apie 80 tūkst. eurų.
Pasak savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, naujasis Teritorijų planavimo įstatymas gerokai supaprastino sklypų formavimo procedūras. Šiuo metu nebūtina rengti sklypo detaliojo plano, užtenka parengti tik sklypo pertvarkymo projektą, kurio parengimas trunka trumpiau ir yra pigesnis.
Gyventojų pastangos ir bendradarbiavimo svarba
Butų savininkų bendriją (140-oji) turintis Partizanų gatvės 88-asis namas vis dar neišsprendė amžinos problemos. Šio namo bendrijos pirmininkė Salomėja Julija Stašauskienė nusivylusi bergždžiomis pastangomis. Ji jau trejus metus mina Dainavos seniūnijos, miesto valdžios slenksčius. Tačiau kiekvienais metais atsakymas dėl aikštelės tvarkymo yra neigiamas arba tokio išvis nesulaukiama.
„Kadangi mūsų aikštelė yra pravažiuojama kaip gatvė, tikėjomės, kad sulauksime bent kokios nors pagalbos, tačiau valstybės tarnautojai mums tik palinki geros dienos ir sulaukti kitų metų“, - sakė S.J.Stašauskienė.
Šis namas automobilių aikštele dalijasi su šalia stovinčiu devynaukščiu. Pirmininkė bandė susitarti su gretimo namo gyventojais, tačiau jie nebuvo linkę priimti bendro sprendimo. „Bandėme iš vieno nereikalingo šaligatvio pasidaryti keturias papildomas vietas mūsų automobiliams, tačiau gretimo namo kaimynai mums iškvietė net policiją“, - pasakojo S.J.Stašauskienė.
Vienintelis išsigelbėjimas bendrijai yra kaimynystėje esančių buvusių bendrabučių kiemai. Šie kiemai daug didesni, pasak S.J.Stašauskienės, čia automobilius stato daugelio aplinkinių kiemų gyventojai.
Šalia vienos iš pagrindinių Kauno gatvių - Savanorių prospekto - esantis 120-osios butų savininkų bendrijos namas rengiasi automobilių aikštelės tvarkymo darbams. Tačiau bendrijos pirmininkas Henrikas Barauskas sakė, kad procesas užstrigo. „Su buvusia valdžia susitarėme, kad platinsime automobilių aikštelę. Čia po rekonstrukcijos turėtų tilpti dar 13-14 lengvųjų automobilių“, - džiaugėsi namo pirmininkas. Dabar aikštelė sutalpina tik apie trečdalį visų automobilių.
Pagal susitarimą patys namo gyventojai turėtų padengti tik 30 proc. aikštelės atnaujinimo išlaidų. „Lėšų tam specialiai nerinkome. Per daugelį metų susitaupėme pinigų, renkamų namui tvarkyti“, - sakė H.Barauskas. Pirmininkas pastebėjo, kad name beveik pusė visų gyventojų yra pensininkai, todėl jiems jau nebeaktualus automobilių statymo klausimas. Tačiau jie noriai prisideda, priešingai nei daugiabutyje kasmet apsistojantys nuomininkai.
117-osios butų savininkų bendrijos vadovas Arvydas Požėra džiaugėsi, kad bent jau jų namo kiemas šiuo metu yra sutvarkytas. „Išasfaltavome, suvarkėme, dar ir kalniukus greičio mėgėjams padarėme. Atnaujinto namo išvaizdos nebegadina duobėtas ir nelygus kelias, o ir automobilių daugiau sutalpiname“, - sakė A.Požėra. Tačiau prieš įvažiuojant į daugiabučio kiemą dar reikia smarkiai paprakaituoti, nes didelės ir gilios duobės nuo pagrindinio kelio pusės kaipmat gali sugadinti automobilio ratus.
Parkavimo vietų kainos ir pirkėjų pasirinkimai
NT brokeris Mantas Mikočiūnas komentavo, kad dauguma pirkėjų kartu su butu nori įsigyti parkingą ir sandėliuką. „Tačiau viskas priklauso nuo jų finansinės padėties. Pavyzdžiui, centrinėje Vilniaus dalyje butus perkantys pirkėjai yra turtingesni. Jie nori komfortiškai gyventi, o parkingas būtent ir yra susijęs su komfortu. Tokie pirkėjai parkingui pinigų negaili. O jeigu perka didesnį būstą, tada ir vienos parkingo vietos neužtenka, perka jas kelias“, - komentavo NT brokeris.
Jis pastebėjo, kad visiškai kitaip elgiasi ekonominės klasės butų pirkėjai. „Jie visus pinigus skiria butui, o parkingui jų dažnai nelieka. Tokie pirkėjai planuoja automobilius statyti parduotuvių aikštelėse. Tačiau dažnai po kokių metų ar dviejų, tiems žmonėms nusibosta palikus automobilį vaikščioti namo. Jie susitaupo pinigų ir nori įsigyti parkinga prie namų. Tačiau ne visada jų būna likę. Tada atsiranda spekuliacinė rinka, kuomet žmonės prisiperka parkingų ir juos perparduoda brangiau nei nusipirko“, - pastebėjo NT specialistas.
M. Mikočiūnas skaičiavo, kad pigiausi yra ekonominės klasės būstų parkingai. „Jų kainos prasideda nuo 10-12 tūkst. eurų. Antžeminiai parkingai pigesni jie kainuoja apie 5-9 tūkst. eurų. Brangiausi požeminiai parkingai miesto centre. Įprastai jie kainuoja apie 35-40 tūkst. eurų. Tačiau žinau vietų, kur už parkingą tenka mokėti ir 70 tūkst. eurų. Kitur už šią sumą išeitų ir butas“, - skaičiavo NT brokeris.
„Citus“ investicijų direktorius Šarūnas Tarutis irgi pastebėjo, kad skiriasi antžeminės ir požeminės parkavimo vietos kaina. „Požeminės parkavimo vietos savikaina siekia 12-15 tūkst. eurų, o didėja ji dėl reikalavimų atvesti elektromobilių krovimo infrastruktūrą, įrengti krovimo stoteles, pritaikyti priedangoms ir t. t. Toliau kaina, kaip ir būsto, priklauso nuo daugybės faktorių - pasiūlos, vietos, projekto segmento, sprendinių ir pan. Vidutinė kaina siekia 20-25 tūkst. eurų, tačiau kai kur ji bus mažesnė, kai kur, pavyzdžiui, Senamiestyje, prestižinės klasės, išskirtiniame projekte gali siekti ir 80 tūkst. eurų.
Š. Tarutis pastebėjo, kad parkavimo vietų skaičių būsto projekte reglamentuoja teisės aktai, juose nurodyta, koks turi būti būstų (butų) ir automobilių parkavimo vietų santykis. „Pavyzdžiui, miesto centrinėje dalyje numatytas 0,25 koeficientas, tai reiškia, kad 4 butams turi būti įrengta ne mažiau nei 1 parkavimo vieta, bet ne daugiau nei 2; toliausiai nuo centro esančiose lokacijose šis koeficientas yra 1 - kiekvienam butui po vieną parkavimo vietą. Apribojimas, tiesa, galioja antžeminėms parkavimo vietoms, požeminėms jis netaikomas, tačiau jis pakankamai logiškai parodo ir realų parkavimo vietų poreikį“, - komentavo NT ekspertas.
Anot jo, brangstant sklypams, logiška, kad antžeminio ploto kaina tampa per didelė, kad ten įrengti vietas automobiliams, todėl daugėja požeminių parkavimo aikštelių, jos tampa rinkos norma. „Mes, kaip plėtotojai, stengiamės racionaliai suplanuoti parkavimo vietų skaičių - kad jų visiems, kam tikrai reikia, pakaktų, tačiau nebūtų ir per daug ir nereikėtų sukti galvos, kaip jas realizuoti. Tikrai ne visi pirkėjai kartu su butu įsigyja ir parkavimo vietą. Rečiau jų, pavyzdžiui, reikia investuotojams, planuojantiems perkamą butą nuomoti, nes jiems taip labiau apsimoka. Įprastai, žmonės perka 1 arba 2 vietas, todėl kažkaip riboti jų neprireikia. O laikomės nuostatos parkavimo vietų (tarkim, sugalvojusiems nusipirkti tik vietas ir jas nuomoti) be butų neparduoti“, - sakė Š. Tarutis.
Teisiniai aspektai ir ginčų sprendimas
Perkant naujos statybos butą gyvenamosios paskirties daugiabutyje kai kuriais atvejais yra poreikis įsigyti daugiau nei vieną automobilio stovėjimo vietą, jeigu šeima turi kelias transporto priemones. Tačiau vystytojai, remdamiesi Statybos techniniu reglamentu, gali pasiūlyti ribotą vietų skaičių vienam butui. Tokiais atvejais gyventojai automobilius stato šalia gatvių, prekybos centrų, šalia kitų, pavyzdžiui, senos statybos daugiabučių. Tačiau būna ir taip, kad kelių automobilių savininkas savo transporto priemonę ima statyti kaimyno automobilio stovėjimo vietoje arba bet kur aikštelėje.
Apie tokią kaimyno savivalę „Delfi būstas“ pasakoja vilnietė Dalia. Ji gyvena naujos statybos daugiabučių komplekse, po kuriuo yra požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Moteris sako, kad kiekvienas buto pirkėjas turėjo galimybę įsigyti stovėjimo vietą ir kurį laiką aikštelė buvo tvarkinga. Tačiau prieš daugiau nei mėnesį aikštelėje atsirado automobilis, kuris buvo statomas bet kur. „Paskutinį syki automobilis buvo pastatytas prie pat išvažiavimo iš aikštelės ir dar taip, kad teko gerokai pasistengti norint jį apvažiuoti neužkliudžius“, - sako Dalia.
Vilnietė tęsia, kad kaimynams kantrybė trūko ir jie iškvietė policiją, prašydami išsiaiškinti, kam priklauso automobilis ir įpareigoti savininką transporto priemonę patraukti. Tačiau, Dalios teigimu, atvykę pareigūnai niekuo negalėjo padėti. „Jie tikino, kad jokio ženklo, draudžiančio toje vietoje statyti automobilį, nėra ir galimybių nubausti automobilio savininką taip pat nėra. Mums buvo rekomenduota patiems kalbėtis su savininku ir aiškintis situaciją. Mes nesuprantame, kodėl policija negali padėti, juk automobilis stovi ne stovėjimo vietoje“, - pabrėžia pašnekovė.
Policijos pareigūnai iš tiesų tokioje situacijoje yra bejėgiai. Advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vyresnysis teisininkas Marius Choniakovas „Delfi Būstas“ paaiškina, kad jei vieną parkavimo vietą įsigijęs gyventojas automobilių stovėjimo aikštelėje laiko 2 automobilius, užimdamas papildomą kaimyno vietą ar statydamas automobilį bendro pravažiavimo zonoje, jis pažeidžia naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarka. Tačiau tokiu atveju iškviesta policija bausti vairuotojo negali, nes policija nevertina, ar yra laikomasi bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarkos.
Teisininkas paaiškina, kad naujai projektuojamų daugiabučių automobilių stovėjimo vietų įrengimo reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas. Jame numatytas ir minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams. Vis tik, teisininko teigimu, nurodytas reglamentas nesprendžia (nereglamentuoja) automobilių stovėjimo vietų nuosavybės ar naudojimosi jomis klausimų. „Atitinkamai susiformavo praktika, kad automobilių stovėjimo vietos, kaip daugiabučio namo sudėtinės dalys, yra parduodamos konkretiems asmenims, o ne paliekamos naudotis visiems daugiabučio namo gyventojams“, - pabrėžia M. Choniakovas.
Siekiant naudotis automobilių stovėjimo vieta, būtinas teisinis pagrindas. Tam, kad į tokias automobilių stovėjimo aikšteles nepatektų pašaliniai asmenys, jos yra aptveriamos, statomi pakeliamieji užtvarai, vartai ir pan. Vis tik, kaip sako M. Choniakovas, dažnu atveju problemų kyla ir tarp pačių automobilių stovėjimo aikštelės savininkų, t. y. name butus ir automobilių stovėjimo vietas įsigijusių asmenų. „Dažna situacija, kai vienoje šeimoje yra ne vienas automobilis, o perkant butą įsigyjama tik viena automobilio stovėjimo vieta. Tačiau tai nereiškia, kad įsigijus vieną automobilio stovėjimo vietą ir turint galimybę patekti į atitvertą automobilių stovėjimo aikštelę, joje galima laikyti neribotą skaičių automobilių. Siekiant naudotis automobilių stovėjimo vieta, būtinas atitinkamas teisinis pagrindas“, - paaiškina teisininkas.
Tas teisinis pagrindas - naudojimosi nekilnojamojo turto objektu (automobilio statymo aikštele) tvarka, kurioje numatoma, kas turi teisę ta aikštele naudotis. Ji yra numatoma notarinėje turto įsigijimo sutartyje arba atskiroje notarinėje sutartyje. „Tokią sutartį pasirašiusiam ar butą name įsigijusiam asmeniui tokia tvarka yra privaloma ir jis turi jos laikytis. Namo gyventojų svečiai, esant atitinkamo gyventojo leidimui, gali naudotis tik šiam gyventojui priklausančia automobilio stovėjimo vieta. Tačiau tokie asmenys negali užimti kitų automobilių stovėjimo vietų, kurių jiems užimti leista nebuvo. Taip pat tokia vieta gali naudotis ir butą besinuomojantys asmenys, kuriems tokia teisė yra suteikta sudarytoje nuomos sutartyje arba atitinkamos stovėjimo vietos nuomininkas“, - paaiškina M. Choniakovas.
Visgi automobilių stovėjimo aikštelė dažniausiai yra joje automobilių stovėjimo vietas turinčių asmenų bendrosios nuosavybės teisės objektas, kuris yra naudojamas bendraturčių sutarimu taip, kaip numatyta naudojimosi tvarkoje. Todėl, teisininko teigimu, bet kuriam iš bendraturčių nesilaikant nustatytos tvarkos, tas bendraturtis, kurio teisės naudotis jam priklausančia daikto dalimi yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir reikalauti atlyginti dėl tokių neteisėtų veiksmų patirtų nuostolių atlyginimo. M. Choniakovas sako, kad tokie nuostoliai galėtų susidaryti, pavyzdžiui, jei negalint naudotis savo automobilio stovėjimo vieta, automobilį reikėtų statyti mokamoje automobilio stovėjimo vietoje. Taigi, policijos pareigūnai tokiose situacijose tikrai mažai kuo gali padėti, tačiau M. Choniakovas pažymi, kad jeigu gyventojams sunku susitarti patiems, daugiabutį administruojanti bendrovė ir netgi pats vystytojas, parduodamas automobilių statymo vietas, dar naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos sutartyje galėtų nurodyti baudas už numatytos tvarkos nesilaikymą. „Vis tik, tokiu atveju baudų geranoriškai nemokant, įpareigoti tą padaryti galėtų tik teismas. Tokiais atvejais vertėtų pasvarstyti ir apie papildomų fizinių kliūčių konkrečioje automobilio stovėjimo vietoje įrengimą, tokiu būdu fiziškai pašalinant galimybę naudotis automobilio stovėjimo vieta asmenims, kurie neturi teisės ja naudotis. Tai turbūt būtų greičiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti galimybę nekliudomai naudotis sau priklausančia automobilio stovėjimo vieta“, - pataria teisininkas.
Regitros pratimai mieste. Parkavimas statmenai šaligatviui galu. Jonvaira
Vilniuje nuo kitų metų vasaros brangstant įkainiams už automobilio parkavimą mieste, neišvengiamai kils ir privačios automobilių parkavimo vietos šalia daugiabučių. Brangimas prognozuojamas ne tik sostinės centrinėje dalyje, bet ir miegamuosiuose rajonuose, mat ir juose planuojama apmokestinti automobilių parkavimą, jei tam pritars patys daugiabučių gyventojai. Jo teigimu, šiuo metu sostinės miegamuosiuose rajonuose privačią parkavimo vietą galima vis dar galima įsigyti už maždaug 8 tūkst. eurų, o po kelių metų kaina gali siekti 15 tūkst. Visgi, „Bonava Lietuva“ vadovo teigimu, bendrovė laikosi pozicijos, jog parkavimo vietos parduodamos tik perkant butą, išskyrus tuos atvejus, kai pardavus visus butus lieka laisvų parkavimo vietų. „Tačiau tai itin retas reiškinys, nes įprastai daugiau nei 90 proc. Vystytojo teigimu, jei perkamas vieno ar dviejų kambarių butas, įprastai perkama viena parkingo vieta, o perkantys 3 ar 4 kambarių butus, dažnai reikalauja dviejų automobilio stovėjimo vietų. „Tai didesnės šeimos, su keliais vaikais, kurie turi du automobilius kasdieniniams poreikiams, todėl įprastai tokį poreikį atliepiame ir galime pasiūlyti dvi automobilio parkavimo vietas“, - aiškina R. „Jau dabar pastebime, kad privačių parkavimo vietų kainos antrinėje rinkoje yra didesnės nei pirminėje. Kitaip sakant, fizinis pardavėjas parduoda brangiau nei juridinis, tai yra vystytojas. Taip yra todėl, kad pirminėje rinkoje parkavimo vietą be buto sunku įsigyti, tačiau įsigijus butą su parkavimo vieta investicijai, butas gali likti nuomojamas, o parkingo vieta parduodama siekiant greitai uždirbti“, - aiškina R. Jis priduria, kad perkant pirmąjį būstą, dažnai žmonės pataupo ir parkingo vietos neperka.
