Kelionė į Jungtinę Karalystę, prasidėjusi rugsėjo 10-ąją, tapo ne tik šeimos išvyka, bet ir nemalonių atradimų kupinu nuotykiu, susidūrus su Vokietijos muitininkų pareigūnais. Važiuojant tranzitu per Vokietijos teritoriją, automobilis buvo sustabdytas muitinės pareigūnų, kurie iš pradžių elgėsi mandagiai, tačiau situacija kardinaliai pasikeitė, kai tik buvo pateikti Lietuvos piliečių pasai.
Pareigūnai pradėjo grubiai klausinėti apie neleistinus daiktus, o vėliau, apsiginklavę guminėmis pirštinėmis ir ginklais, atliko automobilio kratą. Šis elgesys šokiravo ir išgąsdino šeimą, ypač vaikus, kurie nesuprato, kas vyksta. Nors automobilis buvo registruotas Jungtinėje Karalystėje, o keliautojai vežėsi tik 10 blokų lietuviškų cigarečių su EU banderolėmis ir pirkimo kvitu, muitininkai pareiškė, kad iš Lietuvos galima vežtis tik 1,5 bloko cigarečių asmeniui, motyvuodami neaiškiu Vokietijos muitinės vidaus normatyviniu aktu, nustatančiu diskriminacines sąlygas prekėms iš tam tikrų ES šalių, įskaitant Lietuvą.
Po ilgai trukusių derybų ir beveik trijų valandų laukimo, atvyko vertėja, kuri paaiškino situaciją. Paaiškėjo, kad egzistuoja oficialus Vokietijos muitinės dokumentas, numatantis skirtingas taisykles tam tikrų ES šalių piliečiams ir prekėms. Vokietijos pareigūnai netgi pasiūlė leisti pasiimti visas cigaretes, jei bus sumokėtas "mokestis", tačiau tai sukėlė papildomų klausimų dėl dvigubo apmokestinimo Europos Sąjungos viduje.
Po dar vienos, valandos trukusios kratos, kurios metu buvo apžiūrėti net vaikų rūbeliai ir asmeniniai daiktai, pareigūnai pateikė pasirašyti dokumentus. Nors vertėja ir buvo, tačiau pareigūnai atsisakė leisti jai pasirašyti patvirtinimą apie teisingą vertimą, o keliautojui buvo pasakyta, kad jei nepasirašys, dokumentai bus išsiųsti paštu. Pasirašydamas su prierašu "vertėjo nebuvo", keliautojas siekė gauti bent kokį nors patvirtinimą apie įvykį, nenorėdamas likti neapmokestintas už tranzitą, jei toks mokestis būtų taikomas ir kitose ES šalyse.
Ši patirtis atskleidžia ne tik individualią nemalonią situaciją, bet ir kelia klausimus dėl ES valstybių narių tarpusavio santykių ir galimos diskriminacijos. Be to, straipsnyje paliečiama ir Tarybų Sąjungos laikų tema, lyginant kelių tiesimo ir automobilių įsigijimo galimybes tuomet ir dabar. Nors Tarybų Sąjungoje automobiliai buvo sunkiai prieinami, o jų įsigijimas reikalavo ilgų laukimo eilių ir didelių santaupų, tačiau daugelis prisimena, kad tuomet žmonės daug dirbo ir, pasitelkdami talkas bei bendruomeniškumą, statydavo namus ir įsigydavo reikiamus daiktus.
Straipsnyje pateikiami ir kiti lietuvių piliečių pasakojimai apie susidūrimus su Vokietijos pareigūnais, kurie iliustruoja ne vieną pasitaikiusį pažeidimą, nuo nepagrįstų baudų iki grubaus elgesio su keliautojais. Tai verčia susimąstyti apie tai, kaip skirtingai gali būti traktuojami ES piliečiai ir jų teisės.
Lyginant Tarybų Sąjungos ir dabartinius laikus, pastebima, kad nors automobiliai tapo lengviau prieinami, tačiau ir dabar ne kiekvienas darbininkas gali sau leisti naują automobilį ar būstą be paskolos. Tai rodo, kad ekonominė situacija ir galimybės skiriasi priklausomai nuo socialinio sluoksnio ir individualių pastangų.
Prisiminimai apie kelių tiesimą ir infrastruktūrą Tarybų Sąjungoje
Tarybų Sąjungos laikais autostradų ir kelių tiesimas buvo svarbus infrastruktūros plėtros elementas. Nors ne visos autostrados buvo tokios modernios kaip Vakarų Europoje, tačiau jos atliko savo funkciją, jungdamos didelius miestus ir regionus.
Prisimenama, kad Tarybų Sąjungos laikais automobiliai buvo sunkiai pasiekiami. Nors kai kurie žmonės uždirbdavo pakankamai dideles algas ir galėjo sutaupyti pinigų automobiliui, tačiau jo įsigijimas dažnai būdavo misija neįmanoma dėl riboto tiražo ir ilgų laukimo eilių. Automobiliai, tokie kaip "Moskvič" ar "Žiguliai", reikalavo nemažai degalų ir priežiūros.
Tačiau, nepaisant sunkumų įsigyjant automobilius, daugelis prisimena, kad Tarybų Sąjungos laikais žmonės daug dirbo, o bendruomeniškumas ir talkos padėdavo pasiekti tikslus. Statydavo namus, remontuodavo kelius, statydavo gamyklas ir gyvenamuosius rajonus. Šis kolektyvinis darbas ir pastangos buvo svarbus Tarybų Sąjungos laikų bruožas.
Straipsnyje paliečiama ir tema apie tai, kad Tarybų Sąjungos laikais didelė dalis pramonės ir resursų buvo skirta karui, todėl sunku įsivaizduoti, kokio lygio gyvenimas būtų buvęs be šio aspekto. Taip pat minima, kad net ir sunkiais laikais, žmonės sugebėdavo "kombinuoti" reikalingas medžiagas statyboms ar buities reikmėms, pasitelkdami įvairius būdus.
Palyginus Tarybų Sąjungos ir dabartinius laikus, galima daryti išvadą, kad nors infrastruktūra ir automobilių prieinamumas smarkiai pasikeitė, tačiau kai kurie aspektai, tokie kaip darbininkų ir kaimiečių gyvenimo kokybė, gali būti vertinami nevienareikšmiškai. Straipsnyje pateikiami skirtingi požiūriai į Tarybų Sąjungos laikų gyvenimą, atspindintys įvairias patirtis ir vertinimus.
Vokietijos muitinės procedūros ir ES piliečių teisės
Pateiktas pasakojimas apie kelionę per Vokietiją atskleidžia sudėtingą muitinės patikrinimo procesą ir kelia abejonių dėl ES piliečių lygybės principų taikymo praktikoje. Nors Vokietija yra Europos Sąjungos narė, muitininkų elgesys su Lietuvos piliečiais sukėlė ne tik nepatogumų, bet ir diskriminacijos jausmą.
Pareigūnų reikalavimas apriboti cigarečių vežimą iš Lietuvos, remiantis neaiškiu vidaus normatyviniu aktu, ir skirtingas požiūris į prekes iš kitų ES šalių, rodo galimus vidaus taisyklių neatitikimus bendrajam ES teisės principams. Tai kelia klausimą, ar tikrai visos ES šalys traktuojamos vienodai ir ar nėra taikoma dviguba standartų politika.
Pakartotinos kratos, nepaisant nerastų neleistinų daiktų, ir spaudimas pasirašyti dokumentus be tinkamo vertimo bei paaiškinimų, rodo, kad Vokietijos muitinės pareigūnai veikė nepagrįstai griežtai ir galimai pažeidė keliautojų teises. Situacija, kai pareigūnai atsisako pateikti oficialią informaciją ir grasina siųsti dokumentus paštu, kelia susirūpinimą dėl skaidrumo ir atskaitomybės.
Taip pat svarbu paminėti, kad Vokietijos muitininkų elgesys, ypač su vaikais, sukėlė didelį stresą ir baimę. Tai rodo, kad pareigūnai turėtų elgtis ne tik profesionaliai, bet ir empatiškai, ypač kai kelionėje dalyvauja nepilnamečiai.
Šis atvejis pabrėžia būtinybę aiškiai reglamentuoti muitinės procedūras ES viduje ir užtikrinti, kad visų valstybių narių piliečiai būtų traktuojami vienodai. Taip pat svarbu, kad muitinės pareigūnai laikytųsi aukščiausių profesionalumo ir pagarbos žmogaus teisėms standartų.
tags: #cccp #laikais #autostrados