Nors daugelis vairuotojų ir keleivių žino, kad saugos diržai yra privalomi, ne visi suvokia jų svarbos ir tinkamo naudojimo niuansus. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kodėl būtina segėti saugos diržus, kaip jie veikia ir kokios taisyklės galioja įvairiose situacijose.
Istorinis kontekstas ir evoliucija
Pirmasis saugos diržas buvo užpatentuotas dar 1907 m., tačiau tuomet jie buvo retenybė ir naudoti tik vairuotojo bei keleivių fiksacijai. Daug dėmesio saugos diržai sulaukė tik po Antrojo pasaulinio karo. Amerikiečių inžinieriai Hjudžas De Hevenas ir Rodžeris Grisouldas 1951 m. prisidėjo prie jų tobulinimo, tačiau didžiausią indėlį įnešė aviacijos inžinierius Nilsas Bolinas. Dirbdamas Švedijoje, „Saab“ įmonėje, jis kūrė katapultavimosi sistemas. 1957 m. „Volvo“ susidomėjo jo išradimais ir persiviliojo jį pas save. 1959 m. Nilsas Bolinas tapo žinomas kaip V tipo tritaškio saugos diržo kūrėjas, kuris ir šiandien yra plačiai naudojamas automobiliuose.
Fizika ir saugos diržų efektyvumas
Saugos diržai yra neatsiejama pasyvaus saugumo dalis. Jie savo funkciją atlieka tik tada, jei prisisegama teisingai. Daugelio eismo įvykių tyrimai atskleidžia, kad per susidūrimus sunkiausias traumas patiria tie, kurie diržus prisisega netinkamai. Jeigu automobilis judės 60 km/val. greičiu, tai susidūrimo metu 75 kg svorio žmogų veikia maždaug 3 tonų apkrova. Jei greitis būna apie 80 km/val., inercijos apkrova išauga iki 9 tonų. Japonų mokslininkai apskaičiavo, kad saugos diržai padeda išvengti mirties 75 atvejais iš 100. Amerikiečių teigimu, avarijos atveju išgyvena 77 iš 100, o jei automobilis apsiverčia - net 91.
Taip pat svarbu suprasti, kad oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas. Todėl aišku, kodėl visose civilizuotose šalyse saugos diržai privalomi.
Tinkamas saugos diržų naudojimas
Rimtai susižeisti rizikuoja tie, kurie mėgsta važiuoti pusiau gulomis. Avarijos atveju jie rizikuoja nučiuožti ant salono grindų ir patirti rimtas stuburo ir galvos traumas. Tokiu atveju diržas gali net pasmaugti. Taip pat nevertėtų kelti kojų ant priekinio panelio.
Konstrukcija, kuri padeda išspręsti netinkamo saugos diržų reguliavimo problemą - automatiniai įtempikliai su blokavimo sistema. Deja, neigiamų niuansų yra. Dideli, šilti rūbai sukuria savotišką pagalvę, kuri trukdo tiesioginiam diržo ir žmogaus kūno kontaktui. Avarijos atveju visų pirma spaudžiamas drabužių sluoksnis, o tik tada aktyvizuojasi blokavimo sistema. Diržas žmogų saugoti pradeda vėluodamas.
Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Kita vertus, juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Taip pat svarbu diržo nesegėti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Saugos diržą turime ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti.
Saugos diržai ir vaikai
Vokiečių specialistai nustatė, kad tiesiog sėdynėse sėdintys ir diržu prisegti vaikai traumas patiria penkis kartus dažniau negu vaikai, kurie pervežami tinkamo dydžio ir sąrankos vaikiškose saugos kėdutėse. Reikalas tas, kad vaikų kaklai per silpni, kad avarijos atveju sulaikytų sunkią galvą, todėl per tokias avarijas vaikai dažnai patiria stuburo traumas. Siekiant to išvengti, kai kuriose šalyse vaikus iki 12 m. privaloma vežti specialiuose automobiliuose. Taip pat negalima laikyti vaikų rankose, nes net esant 40 km/val. greičiui, susidūrimo metu 5,5 kg sveriantis vaikas laikančiojo rankas apkrauna maždaug 110 kg svoriu. Abejotina, ar tokį svorį išlaikys daugelis vyrų, jau nekalbant apie moteris.
Pačius mažiausius, maždaug iki 18 mėn., geriausia vežti ant užpakalinės sėdynės sumontuotoje ir nugarėle į eismą pasuktoje kėdutėje. Taip gerai apsaugomas vaiko pakaušis ir nugara. Be to, kėdutės vaikams nuo 9 iki 18 kg turi turėti specialius penkiose vietose pritvirtintus diržus.
Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę. Vairuotojai naudoja vaikų apsaugos sistemas, atitinkančias saugos standartus, kuriuos patvirtino vaikų apsaugos sistemų gamintojai ir kurie turi būti patvirtinti pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 129.
Draudžiama vežti vaiką ant motorinės transporto priemonės priekinės sėdynės specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kuri nukreipta priešinga įprasta motorinės transporto priemonės važiavimo kryptimi, jei priekinė sėdynė yra apsaugota oro pagalve. Ši nuostata netaikoma, jei priekinės oro pagalvės mechanizmas yra išjungtas.
Automobiliniai diržai ir technologijos
Tolesnis saugos kėdučių tobulinimas leido sukurti diržų priešįtempiklius. Šis įrenginys akimirksniu reaguoja į avarinį automobilio lėtėjimą ir iš anksto pritraukia vairuotoją ir keleivius prie sėdynių. Tai apsaugo nuo inercinio kūno judėjimo pirmyn ir smūginės traumos, susidūrus su vairo kolonėle ar priekiniu paneliu. Papildomas priešįtempiklio mechanizmo elementas - apkrovos ribotuvas. Jo funkcija - apsaugoti krūtinę nuo traumos dėl staigiai įsitempusio saugos diržo.
Priešįtempiklio sistema, įvykus avarijai, suveikia per 0,004 sekundės. Jau sumontuota daugiau kaip 10 mln. km saugos diržų.
Teisinė bazė ir atsakomybė
Nuo 2006 m. pagal Europos Sąjungos teisę vairuotojai ir keleiviai privalo užsisegti saugos diržus sėdėdami bet kurioje sėdynėje, kurioje jie įrengti. Važiavimas neužsisegus saugos diržo - antra pagal dažnumą žūčių keliuose priežastis. Kas kaltas, jei keleivis nesegi diržo? Pasak Lietuvos policijos, keleivis yra atsakingas už savo saugumą ir privalo vykdyti jam deleguotą pareigą - užsisegti saugos diržą. Atvejais, kai kalbama apie mažamečius vaikus, neįgaliuosius, kuriais reikia pasirūpinti, atsakomybę prisiima vairuotojas ar kitas suaugusysis. Taip pat vairuotojas gali nevežti tokio keleivio, kuris nepaiso Kelių eismo taisyklių - neužsisega saugos diržo. Administracinė nuobauda skiriama tam asmeniui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Lietuvos įstatymai numato, kad naudojimosi saugos diržais bei vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų.
Per pirmus 9 šių metų mėnesius išaiškinta apie 16 400 atvejų, kai vairuotojai ir keleiviai nenaudojo saugos diržų (tarp jų 2 393 - keleivių padaryti pažeidimai). 2022 metais iš viso nustatyta apie 25 000 šių pažeidimų.
Išimtys ir specialios situacijos
Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegėti saugos diržo. Taip pat, kai vairuotojas važiuoja atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje arba manevruoja atgal gyvenamųjų namų gatvėje, jam teisėtai leidžiama atsisegti saugos diržą. Vairuodamas nedideliu greičiu stovėjimo aikštelėje, vairuotojas gali nesegėti saugos diržo.
Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų tipų keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugos, jei bet kokio tipo mopedas, motociklas, triratis, bet kokios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) arba įmontuotos stogo apsauginės arkos, skirtos apsaugoti vairuotoją, keleivį ir smūgio diržai.
Saugos diržų priežiūra
Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę. Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos. Diržai dėvisi ilgainiui. Bet kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą, jeigu ten kažkas juda blogai, tai techninės apžiūros nepraeisite (dėl kažkokių priežasčių yra kažkokių įtrūkimų, įplyšimų). Saugos diržų būklę galima įvertinti ne tik vizualiai. Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti.
Saugos diržas | Kaip jis veikia?
Apibendrinimas
Saugos diržai - lengviausias ir paprasčiausias būdas išvengti sužalojimų įvykus eismo nelaimei. Jais paprasta naudotis, be to, jie įrengti visuose automobiliuose. Užsegtas saugos diržas, įvykus eismo įvykiui, gali apsaugoti vairuotoją ir keleivį(-ius) nuo tragiškų padarinių, kūno sužalojimų ar net žūties. Todėl būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti saugos diržus, o jei pastebima bet kokia problema ar įtarimas dėl jų būklės, nedelsiant juos pakeisti.
tags: #vairavimas #uzsisegti #dirza #uzvesti #automobili