1986 m. balandžio 26 d. įvykusi Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko griūtis yra didžiausia radiacinė katastrofa branduolinės energetikos istorijoje. Ši nelaimė ne tik sukėlė didžiulę ekonominę žalą, bet ir turėjo ilgalaikių pasekmių žmonių sveikatai bei aplinkai.
Černobylio atominė elektrinė, esanti netoli Pripetės miesto Ukrainoje, veikė su keturiais RBMK-1000 tipo reaktoriais, kurių kiekvieno elektrinė galia siekė 1000 MW. Dar du analogiški blokai buvo statomi. 1986 m. balandžio 26 d. 1 val. 23 min. ketvirtajame bloke įvyko sprogimas, visiškai sunaikinęs reaktorių ir sugriovęs dalį pastato. Šis įvykis išmetė didelį kiekį radioaktyviųjų medžiagų, įskaitant cezio (137Cs) ir jodo (131I) izotopus, į atmosferą.
Sprogimo metu žuvo du žmonės: pagrindinių cirkuliacinių siurblių operatorius Valerijus Hodemčiukas, kurio kūnas liko po griuvėsiais, ir Vladimiras Šašenokas, miręs nuo patirtų sužalojimų. Įvairiose patalpose ir ant stogo kilo gaisras. Radioaktyviųjų medžiagų debesis, susidaręs nuo 10 dienų degusio reaktoriaus, pasklido didžiojoje Europos dalyje, o vėliau ir šiauriniame planetos pusrutulyje. Per radioaktyvius kritulius labiausiai buvo užterštas regionas į šiaurės rytus nuo jėgainės, apimantis dabartinę Baltarusiją, Rusiją ir Ukrainą.
Katastrofos priežastys ir eiga
Nors dauguma žmonių žino apie pagrindinius faktus - sprogimą ir radiacijos išplitimą, įvykio detalės ir tikrosios priežastys ilgą laiką buvo diskusijų objektas. Bandymai atlikti reaktoriaus ketvirtajame bloke, ruošiantis planiniam remontui, prasidėjo balandžio 25 d. 1:06 val. mažinant bloko galią.
Įvykių seka buvo tokia:
- Balandžio 25 d. 3:47 val. energetinio bloko galia stabilizuota 50 % nominalios galios.
- 14:00 val. dispečerio reikalavimu, galia išlaikyta 50 % iki paros pabaigos, elektrotechnikos bandymai atidėti.
- 23:10 val. gautas dispečerio leidimas stabdyti reaktorių.
- Balandžio 26 d. 0:00 val. pasikeitė pamaina.
- 0:05 val. reaktoriaus galia sumažinta iki 720 šiluminių megavatų, rengiamasi bandymui.
- 0:28 val. reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius padarė klaidą, dėl kurios galia nukrito iki 30 šiluminių megavatų.
- 1:00 val. reaktoriaus galia stabilizuota ties 200 šiluminių megavatų.
- 1:03-1:07 val. įjungti papildomi cirkuliaciniai siurbliai.
- 1:23 val. pradėti bandymai.
- 1:23 val. 40 sek. bandymai baigti. Paspaustas avarinės apsaugos mygtukas AZ-5.
- 1:24 val. įvyko sprogimas.
Viena iš pagrindinių avarijos priežasčių įvardijama reaktoriaus konstrukcijos ypatybė - teigiamas garinis reaktyvumo koeficientas, dėl kurio galios augimas skatino dar didesnį galios augimą, padarant reaktorių nestabilų. Taip pat svarbiu veiksniu tapo valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukcijos trūkumai, kurie, paspaudus AZ-5 mygtuką, vietoj neigiamos reaktyvumo įnešimo sukėlė teigiamą.
Reaktoriaus RBMK-1000 techninis reglamentas nedraudė veikti 700 megavatų galia, tačiau pagal programą bandymai turėjo vykti esant didesnei galiai. Nors operatorius ir bandė ištaisyti klaidą, galutinis sprendimas didinti galią iki reikiamo lygio priklausė bandymų vadovui, kuriuo tą naktį buvo vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas A. Diatlovas. Jis ir davė leidimą tęsti bandymą, nes reaktoriaus galia planuotiems bandymams neturėjo esminės reikšmės.
Avarijos pasekmės ir likvidavimas
Černobylio avarija buvo įvertinta 7 balais pagal Tarptautinę branduolinių avarijų skalę, kas yra aukščiausias įmanomas įvertinimas. Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus. Ilgalaikio spinduliuotės poveikio pasekmės skiriasi - vertinimai svyruoja nuo 60-80 žmonių mirčių per 15 metų iki 4 tūkst. ar net daugiau mirčių nuo vėžio, priklausomai nuo vertinimo metodikos. 134 žmonėms išsivystė spindulinė liga, o daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos.
Avarijos padarinių likvidavimui buvo sutelktos didelės pajėgos - daugiau kaip 600 tūkst. žmonių, vadinamųjų likvidatorių, dalyvavo valymo ir blokavimo darbuose. Iki 1986 m. lapkričio mėnesio ketvirtąjį bloką uždengė laikinasis gelžbetoninis sarkofagas. Vėliau, siekiant užtikrinti ilgaamžiškesnę apsaugą, buvo pastatytas naujas, didesnis apsauginis gaubtas.
Dėl didelio užterštumo radiacija, 4 762 kvadratinių kilometrų žemė aplink elektrinę buvo palikta be žmonių. Iš šių teritorijų buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių. Nors radiacijos poveikis buvo milžiniškas, gamta po žmonių pasitraukimo pradėjo atsigauti. Draudžiamoje zonoje pastebimai pagausėjo laukinių gyvūnų, ypač vilkų, populiacija. Tai rodo, kad žmogaus veikla, įskaitant medžioklę ir miškų kirtimą, daro didesnę žalą aplinkai nei radiacija.
Kitos branduolinės avarijos
Černobylio avarija nėra vienintelė branduolinė nelaimė istorijoje. Kitos reikšmingos avarijos apima:
- Kyštymo tragedija (1957 m.): Sovietų Sąjungoje, Majako branduolinių medžiagų perdirbimo gamykloje, sprogo radioaktyviųjų atliekų saugykla, sukeldama didelį radioaktyvų užterštumą Čeliabinsko regione. Incidentas įvertintas 6 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę.
- Vindskilo gaisras (1957 m.): Didžiojoje Britanijoje kilo gaisras branduolinės energijos gamykloje, kurio metu į atmosferą pateko radioaktyvių radionuklidų, užteršusių JK ir dalį Europos.
- K-19 povandeninio laivo incidentas (1961 m.): Sovietų Sąjungos povandeniniame laive įvyko reaktoriaus aušinimo sistemos gedimas, kurio metu aštuoni įgulos nariai mirė nuo radiacijos sukeltų pažeidimų.
- "Three Mile Island" avarija (1979 m.): Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pensilvanijos valstijoje, įvyko rimtas incidentas branduolinėje elektrinėje, kurio metu buvo pažeista reaktoriaus šerdis.
- Fukušimos avarija (2011 m.): Japonijoje, po žemės drebėjimo ir cunamio, įvyko rimta avarija atominėje elektrinėje, kuri buvo įvertinta 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę, kaip ir Černobylio katastrofa.
Černobylio katastrofa: kaip tai įvyko
Nors dauguma žmonių žino populiariausią istorijos versiją ir esminius faktus, įdomiausias detales žino tik nedaugelis. Pavyzdžiui, sprogimo metu aplinkui buvę žmonės gavo radiacijos dozę, panašią į Hirošimos atominės bombos sprogimą išgyvenusiųjų. Tačiau didžiausias radiacijos pavojus praėjo per kelias savaites, nes radioaktyviosios medžiagos greitai skyla. Černobylio reaktoriams trūko esminės saugos priemonės - apsauginio gaubto.
Minint Černobylio atominės elektrinės avarijos metines, svarbu prisiminti šią tragediją ir jos pamokas, siekiant užtikrinti branduolinės energetikos saugumą ateityje ir apsaugoti žmones bei aplinką nuo panašių nelaimių.
tags: #cernobylio #avarija #didziausia #radiacine #katastrofa