Dėl didėjančio nepatyrusių ir neatsargių vairuotojų skaičiaus, eismo įvykiai tampa vis dažnesni. Kiekvienas automobilis anksčiau ar vėliau gali patekti į avariją. Tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti, ypač jei įvykis susijęs su pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti patekus į eismo įvykį, ir kokie veiksmai būtini, jei kyla grėsmė cheminės taršos atveju.
Veiksmai po eismo įvykio
Patekus į eismo įvykį, svarbiausia išlaikyti ramybę ir atlikti tam tikrus veiksmus, kurie padės užtikrinti saugumą ir tinkamai sutvarkyti situaciją.
- Įjunkite avarinę signalizaciją ir stenkitės išlaikyti savikontrolę.
- Pastatykite avarinio sustojimo ženklą (trikampį). Pagal Kelių eismo taisykles (KET), ženklas gyvenvietėje statomas 15 metrų atstumu nuo transporto priemonės, o už jos ribų - ne mažiau kaip 30 metrų.
- Nekonfliktuokite su kitais eismo įvykio dalyviais ir nepanikuokite.
- Jei yra sužeistųjų, nedelsdami iškvieskite greitąją pagalbą.
- Nepasiduokite grasinimams ar įtikinėjimams spręsti situaciją savarankiškai. Būtinai paskambinkite policijai, kad būtų nustatytas avarijos faktas ir užfiksuota žala.
- Prieš atvykstant policijai, nejudinkite automobilio.
- Jei įmanoma, prieš atvykstant pareigūnams, užrašykite visą padarytą žalą ant popieriaus lapo ir paprašykite liudininkų jį pasirašyti. Tai vėliau galite pridėti prie protokolo.
- Nufotografuokite padarytą žalą.
- Užsirašykite avarijos liudytojų kontaktus.
- Atvykus policijai, būkite aktyvus ir bendradarbiaukite su inspektoriumi. Paprašykite jį atidžiai apžiūrėti automobilį, kad būtų užfiksuota visa žala.
- Sudarydami protokolą, įsitikinkite, kad visa žala yra užfiksuota. Jei inspektorius neatsižvelgia į jūsų pastabas, nurodykite tai protokole.
- Patartina, kad inspektorius užfiksuotų ir galimą paslėptą žalą.
- Užsirašykite informaciją apie kitą eismo dalyvį (vardą, adresą, įmonės pavadinimą).
- Gaukite policijos avarijos analizės pažymėjimą.
Užpildžius dokumentus, ne vėliau kaip per 3 dienas kreipkitės į savo draudiką ir informuokite apie eismo įvykį. Tolimesnius veiksmus, atsižvelgiant į Jūsų draudimo rūšį ir patirtą žalą, nurodys Jūsų draudimo kompanija.
Daugelio automobilių savininkų klaida yra bandymas „išspręsti problemą vietoje“ nesikreipiant į policiją ir draudimo tarnybas. Kartais žala automobiliui gali būti daug didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Cheminės grėsmės ir evakuacija
Masinės miestų evakuacijos karinės grėsmės ar kitų ekstremalių situacijų, pavyzdžiui, avarijos Astravo atominėje elektrinėje, atveju gali prireikti dėl kelių priežasčių. Suprantant šią grėsmę, praėjusiais metais Vilniaus rajono savivaldybėje vyko evakuacinės pratybos, imituojant avariją Astravo AE.
Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataro Albino Januškos nuomone, Rusijos karinės agresijos atveju, didieji Lietuvos miestai būtų pasiekiami toliašaude artilerija iš Kaliningrado srities, o juos apginti - itin sunku. Tad būtina neatmesti ir gyventojų evakuacijos galimybės.
„Jeigu ateitų Diena X, plataus mąsto konfliktas, kuomet Lietuva užpuolama, reikėtų galvoti apie pagrindinius miestus - Vilnių, Klaipėdą. Šie miestai pasiekiami toliašaude artilerija iš Kaliningrado srities arba Baltarusijos. Labai sunku, arba praktiškai neįmanoma apginti su oro gynyba iš toliašaudės artilerijos. Ir gynimas yra labai sudėtingas. Vienas iš variantų, kuriam turi būti ruošiamasi - gyventojų evakuacija“, - perspėjo A. Januška.
„Kalbu apie tuos gyventojus, kurie negali kariauti - moterys, vaikai, senyvo amžiaus gyventojai. Juos reikia evakuoti, kad kariuomenė galėtų ginti tuos miestus, teritorijas, palikti tuos gyventojus, kurie tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose - medikai ir panašiai. Tokia yra koncepcija, ar turėtų būti tokia koncepcija“, - pridūrė nepriklausomybės akto signataras.
A. Januška taip pat pabrėžė, jog gynybos koncepcija negali būti paremta tik priedangų įrengimu. „Priedangos yra reikalingos, bet neturi būti įsivaizduojama, kad visi Vilniaus gyventojai subėgs į rūsius, lyg konfliktas bus laikinas. Jeigu bus labai rimta grėsmė, gyventojus būtina išvežti“, - sakė A. Januška.
Anksčiau evakuacijos svarbą diskusijos „Vilnius - milijoninis miestas. Kaip ginsime Vilnių ir Lietuvą“ metu akcentavo ir karybos ekspertas Gintaras Ažubalis. Karybos eksperto nuomone, pirmiau reikėtų galvoti ne apie itin patvarių bunkerių statybą, o efektyvią gyventojų evakuaciją.
„Mano asmenine nuomone, nereikėtų tikėtis grandiozinių saugyklų statybos. Pirma užduotis, kurią reikia spręsti - kaip masiškai evakuoti gyventojus, kuo greičiau ir kuo daugiau. O jeigu vyksta apšaudymai, tuomet reikėtų galvoti apie kitą statinių kategoriją - priedangas“, - sakė karybos ekspertas.
„Jeigu prieisime iki baisiausio scenarijaus, geriausia planuoti taip, kad Vilnių paliktume“, - pridūrė karybos ekspertas.
Evakuacijos planavimo iššūkiai
Signataro nuomone, bene didžiausia problema šiuo metu - karinės agresijos atveju, gyventojai neturėtų kur pasitraukti. „Laiko mes gal ir turėsime. Bet didesnė problema yra kita - o kur mes juos išvešime? Dalis žmonių aišku išvažiuotų į kaimus, bet ne visi galės tai padaryti. Todėl valstybė turi rūpintis, kur padėti tuos žmones. Taip pat, kad tų karių šeimos galėtų būti saugios. Tam reikalinga koncepcija - kaip, ir kurie žmonės pavojaus atveju turi išvykti. Visa tai gyventojai turi žinoti. Bet tai nevyksta, kiek aš suprantu. Tai yra blogai“, - sakė A. Januška.
Už evakuacijos vykdymą Lietuvoje atsakingos savivaldybės. Jos yra parengusios evakuacijos planus - šių planų turinys nėra viešinamas. A. Januška stebisi, jog nėra viešai kalbama, kokiais keliais galėtų pasitraukti gyventojai - esą ir taip nesunku įsivaizduoti, į kurią pusę galėtų trauktis gyventojai.
„Išvežimo keliai yra maždaug žinomi - iš Vilniaus išeina keli keliai į vieną ar kitą pusę, turbūt niekas nevažiuos į Baltarusijos pusę. Keliai, kuriais būtų važiuojama į Utenos ar Ukmergės pusę, yra daugmaž žinomi, vienas kelias važiuos link Lenkijos. Taigi nežinau, kokia čia galėtų būti ypatinga paslaptis“, - svarstė A. Januška.
„Manau, kad už paslapties slepiasi dalykų nebuvimas. Tai yra tam tikra fikcija. Prisidengiant fikcijomis, yra nieko nedaroma“, - pridūrė A. Januška.
A. Januškos nuomone, apie evakuacijos planus vengiama kalbėti ir dėl savivaldybių nenoro bauginti gyventojus. Vis dėlto, signataro nuomone, toks požiūris yra trumparegis. „Nenorima kelti panikos. Tada galvojama, kad čia nieko nebus. Žinoma, svarbūs ir investicijų klausimai. Bet yra ir kita pusė to klausimo - geras pasiruošimas, gera civilinė sauga yra viena iš atgrasymo priemonių. Jeigu Kremlius matys ir žinos, kad Lietuva yra gerai pasiruošusi, organizuota, tai yra dalis atgrasymo. Labai svarbu, kad nebūtų chaoso“, - pabrėžė A. Januška.
Savivaldybių pasiruošimas ir rekomendacijos
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokius planus yra parengusios didžiausios savivaldybės. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas teigė, jog savivaldybė yra paruošusi evakuacijos planus, juose numatyti evakuacijos keliai.
„Vilniaus savivaldybė turi parengtą gyventojų evakavimo ir laikino apgyvendinimo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame be kita ko numatyti galimi gyventojų evakavimo keliai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad iki įvykstant nelaimei ar karo atvejui niekas nežino, koks bus užterštumas, kokia meteorologinė situacija ir kitos aplinkybės. Tikslios rekomendacijos ir nurodymai gyventojams būtų skelbiami pagal susidariusią situaciją“, - teigė G. Grubinskas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis sako, kad Kaunas yra pasiruošęs grėsmėms. Tiesa, jis pabrėžė, jog karo padėties atveju, miesto veiksmai bus vykdomi pagal mobilizacijos planą, o šio dokumento turinys nėra atskleidžiamas.
„Karo padėties atveju miesto ir tarnybų veiksmai vyks pagal mobilizacijos planą. Šis dokumentas - riboto naudojimo ir jo turinys nėra atskleidžiamas. Gyventojai apie konkrečius veiksmus būtų operatyviai informuojami atsiradus poreikiui. Atsitraukimo kryptys, tarpiniai susirinkimų taškai taip pat priklausys nuo konkrečios situacijos. Juos kontroliuos ir sustyguos Lietuvos kariuomenė. Kauniečių išgabenimas į saugesnes teritorijas apimtų vieną ar kelias teritorijas. Pagal planus jie būtų evakuojami iš artimiausio kolektyvinės apsaugos statinio ar kitos nurodytos išvykimo vietos. Evakuacijos metu tikriausiai nepavyks išvengti tam tikrų spūsčių, bet sklandus pasitraukimas iš galimų pavojaus zonų priklausys ir nuo gyventojų bendradarbiavimo. Jeigu jie vykdys atsakingų tarnybų prašymus, evakuacija bus koordinuota ir efektyvi. Svarbu priminti, kad būtinas ir asmeninis pasirengimas bei žinojimas kaip elgtis ekstremalios situacijos metu. Kiekviena įstaiga, įmonė ir asmuo turėtų susipažinti su bazinėmis rekomendacijomis, žinoti kur ieškoti informacijos ir kaip elgtis. Mokomieji šaltiniai prieinami internetu - lt72.lt puslapis, KAM projektas mobilizacijosmokykla.lt, NKVC Situacijų valdymo centro puslapiai ir kiti“, - teigė T. Metelionis.
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjo Žyginto Viršilo teigimu, evakuacijos plane yra numatomas gyventojų perkėlimas į kitas vietoves, bei laikinų gyvenamųjų patalpų suteikimas.
„Atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimus dėl gyventojų evakavimo Vyriausybės nustatyta tvarka priima meras, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai, o ekstremaliosios situacijos židinyje sprendimą dėl skubaus gyventojų iškeldinimo iš ekstremaliosios situacijos židinio priima gelbėjimo darbų vadovas. Dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuojamas laikinas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas“, - teigė Ž. Viršilas.
Ž. Viršilo teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane (ESVP) yra parengtas skyrius „Gyventojų evakavimo organizavimas“, jame aprašyti veiksmai ir koordinavimas organizuojant Klaipėdos miesto gyventojų evakavimą: Gyventojų evakavimą organizuoja Klaipėdos miesto ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba evakuaciją koordinuoja. Įkuriami gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktai (numatytos vietos (teritorijos) ir struktūra, sudarytas sąrašas). Numatytos galimos gyventojų evakavimo kryptys ir maršrutai. Numatytos gyventojams evakuoti būtinos priemonės ir materialiniai ištekliai (sudarytos sutartys su ūkio subjektais ir kitomis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, tarpusavio pagalbos planai su gretimomis savivaldybėmis). Numatyta Kolektyvinės apsaugos statinių (KAS) panaudojimo galimybė evakuotiems gyventojams apgyvendinti (KAS išdėstymo schema, KAS sąrašas ir kt.) ESVP prieduose pateikiama ir dar detalesnė informacija, tačiau, kaip tikino Ž. Viršilas, ši informacija nėra viešai prieinama gyventojams.
Gyventojų evakavimas - tai organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas. Gamtinių pavojų atvejais (potvyniai, uraganai) evakavimas dažniausiai vykdomas lokaliai ir trunka neilgą laiko tarpą. Evakavimas vykdomas iš vienos teritorijos į kitą, taigi ir evakavimo organizavimas vykdomas teritoriniu principu - pagal teritorijos administracinį suskirstymą. Tai nėra nei asmeninis, nei vienos institucijos reikalas. Savivaldybės teritorijoje esanti infrastruktūra, transportas, ištekliai turi būti įtraukiami sklandžiam evakavimui užtikrinti. Ir galiausiai pats evakavimo procesas neturi būti trikdomas vienas kitam prieštaraujančiais valstybės institucijų nurodymais.
Evakavimo procesas pareikalautų pastangų iš visų ir iš kiekvieno: institucijos turės įspėti, informuoti, evakuoti, suteikti būtinąją pagalbą. Gyventojų surinkimo punktai - tai vietos, į kurias turės susirinkti gyventojai. Ten jie bus registruojami ir laipinami į transporto priemones ir organizuotai, saugomose ir prižiūrimose transporto kolonose išvežami į saugias teritorijas. Konkrečios gyventojų surinkimo vietos savivaldybėje yra iš anksto numatytos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, tačiau nereiškia, kad visi privalės evakuotis tik per priėmimo punktus. Gyventojų priėmimo punktai - tai vietos, į kurias turi atvykti nuosavu ar savivaldybės transportu atvykstantys gyventojai. Ten jie bus pasitinkami, suskirstomi į grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų. Jose bus organizuotai teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais.
Išsiliejimo reagavimo procedūros
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad ekstremalios situacijos atveju evakuacija iš Vilniaus būtų neįmanoma - anot jo, užtenka pasižiūrėti, kaip atrodo išvažiavimas iš miesto eilinę dieną piko metu. „Iš esmės yra du išvažiavimai iš Vilniaus - dvi juostos Savanorių prospekte ir pro Gariūnus palikta viena juosta į pagrindinę magistralę. Matome, kad ir standartinėmis dienomis yra užsikimšimas, tai jeigu būtų panika - viskas sustotų“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo A.Skvernelis.
Savo ruožtu buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys teigė, kad jeigu kiltų sostinės gyventojų panika ir jeigu šalies tarnybos bei patys civiliai nežinos, ką jie turi daryti, tuomet iš tiesų gali kilti bėdų - esant skubiam išvažiavimui, sostinės gatvės užsikimš.
Kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt A.Navys pastebėjo, kad išvažiavimų iš Kauno miesto yra daug, o pačios gatvės yra plačios, kelių iš Klaipėdos taip pat yra daug, o šalia jūra. Tuo metu išvažiavimas iš Vilniaus, esant būtinybei evakuotis, būtų problematiškas: sostinė turi vieną geležinkelį ir maksimaliai du kelius į Vakarus, o patys keliai - siauri, Vilnius - žemumoje.
„Jeigu visi gyventojai vienu metu pajudėtų automobiliais, be abejo, šie keliai būtų užkimšti. Vadinasi, klausimas yra toks - kaip tvarkingai organizuoti gyventojų išvažiavimą, jeigu to prireiktų“, - kalbėjo A.Navys.
Pirmiausiai, anot karininko, turi būti parengta tvarkingos evakuacijos schema, o šalies tarnybos turi konkrečiai žinoti, kaip turėtų palydėti žmones iš miesto, ką jiems pasakyti. Tačiau svarbiausia, pasak A.Navio, kad patys gyventojai žinotų elementarius dalykus, kaip palikti miestą - ir tik jeigu to iš tiesų reikėtų.
Karininkas pastebėjo, kad vien dėl didesnės informacinės atakos gyventojus ištinka panika, todėl gyventojų švietimas - ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje - turi būti prioritetas. „Didžiausia bėda yra ne evakuacija ir ne keliai, bet mūsų žmonių sąmonė. 89 proc. mūsų gyventojų tiki visokiomis driežažmogių teorijomis - pagal „Eurostato“ duomenis, 89 proc. mūsų gyventojų nepasitikslina informacijos, kurią jie sužino socialiniame tinkle. Reiškia, kad devyni žmonės iš dešimties tiki viskuo, kas yra pranešama. Pradžioje reikėtų labai intensyviai padirbėti šiuo klausimu, kad žmonės nepradėtų panikuoti ir neužkimštų išvažiavimo iš miesto, kai to nereikia“, - pabrėžė jis.
Kur ieškoti informacijos ir kaip elgtis?
A.Navys atskleidė šiuo metu bandantis inicijuoti civilinės saugos pratybas visos Lietuvos mastu, kurių metu, negąsdinant gyventojų, būtų bandoma pasiruošti ekstremalių situacijų atvejams. Tačiau tuo pačiu A.Navys siūlo įgyvendinti ir kitokią idėją - visiems gyventojams į pašto dėžutes atsiųsti po informacinį lapelį, kuriame būtų išdėstyta, ką jie turėtų daryti, kai išgirsta įspėjamąją sireną.
Pirminė informacija, kaip civiliams reikėtų elgtis gavus perspėjimo pranešimą, yra nurodyta Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72.lt.
„Susikaupkite ir pasistenkite nusiraminti. Įsijunkite televizorių ir radiją, kad girdėtumėte pranešimus, kaip elgtis. Išklausę informaciją apie įvykusią ar artėjančią nelaimę, vadovaukitės pateiktais nurodymais. Be ypatingos priežasties niekur nevykite. Jei privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris ir atlikite įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms. Automobilyje įsijunkite radiją. Klausykitės tolesnių pranešimų ir rekomendacijų. Išgirdę informaciją apie pavojų, neperkraukite ryšio linijos. Stenkitės be būtino reikalo neskambinti artimiesiems, draugams, pažįstamiesiems mobiliojo ryšio telefonais“, - nurodoma internetinėje svetainėje.
Visgi, A.Navys įsitikinęs, kad panikos apimti gyventojai pamirštų institucijų rekomendacijas ar kur jų reikėtų ieškoti, todėl tokie informaciniai lapeliai galėtų padėti nusiraminti ir suprasti, kokių tolesnių veiksmų jis turėtų imtis. „Pirmiausiai reikia pasirūpinti savo saugumu ir išgyvenamumu. Kitaip sakant, jeigu krenta ant galvos raketos, tai saugoti save, ieškoti priedangos“, - nurodė jis.
Kur slėptis?
Išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, institucijos šalies gyventojams rekomenduoja kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį ar rūsį ir ten pasislėpti.
A.Navio teigimu, kalbėdami apie priedangas, visi mini slėptuves, bunkerius - kurių iš esmės civiliams Lietuvoje nėra. Anot karininko, gyventojams pasislėpti užtektų daugiabučių rūsių.
„Visi sovietinės statybos namai buvo statomi būtent taip, kad turėtų rūsius, kurie galėtų atlaikyti smūgį, pataikymą. Tuo metu Sovietų Sąjunga, kaip visada, ruošėsi kariauti - kariauja ir dabar. Bet mes turime tuos rūsius. Tad pirmas dalykas, kurį reikia pasakyti žmonėms - išsivalykite savo sandėliukus. Mūsų rūsiai dažniausiai būna užversti“, - pastebėjo A.Navys.
Anot jo, sovietinės statybos namai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje po savimi turi visą tinklą rūsių. Tinkamas slėptis rūsys turi turėti du išėjimus, langelį, pro kurį patektų oras. „Jeigu yra vienas išėjimas - blogai, nes jeigu jį užvers, tai taps nebe priedanga, bet kapas“, - pabrėžė jis.
Ko nedaryti?
Jeigu valstybės institucijos vis dėlto praneštų, kad gyventojai turi palikti miestą - ar dėl atominės elektrinės avarijos, ar dėl stichinių nelaimių, tuomet turi būti konkrečiai pasakoma, kaip gyventojams evakuotis tvarkingai. Šiuo atveju ir išryškėja evakuacijos pratybų poreikis - tiek gyventojams, tiek tarnyboms.
„Bėda ta, kad jeigu žmonės nemąsto ir negalvoja, tai kiek tu jiems ką besakysi, jie vis tiek lėks kaip akis išdegę. Šiuo atveju švietimas, kartojimas yra būtinas, ypač mūsų tarnyboms, kurios tą tvarką ir turėtų užtikrinti“, - dėstė jis.
A.Navys prisiminė savo patirtį Kijeve antrosios Rusijos puolimo bangos metu, kai buvo laukiama, kad rusai panaudos cheminį ginklą. „Visos gatvės, visi išvažiavimai iš Kijevo buvo padaryti į vieną pusę - į išvažiavimą. Viskas vyko tvarkingai, net vykstant karui ir laukiant cheminės atakos“, - kalbėjo A.Navys.
„Taip, žmonės panikuoja, kai yra minia, ji nemąsto, nes apima emocijos, bet nereikia galvoti, kad tai nevaldoma gyvulių banda, kuri vieni kitus sutryps. Reikia žmonėms pasakyti, ką jiems daryti“, - pabrėžė jis.
Pratybų svarba ir bendruomenių įtraukimas
Evakuacijos pratybų svarbą kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt pabrėžė ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Jo manymu, evakuojantis iš Vilniaus tikrai kiltų chaosas, tačiau situaciją būtų galima bandyti pataisyti, jeigu būtų surengtos rimtesnės pratybos sostinės gyventojams.
„Mano žiniomis, iki praeitų metų pratybos Vilniaus savivaldybėje buvo labai fiktyvios. Kaip pavyzdys, paima kokius 50 statistų, perveža iš vieno taško į kitą, ir tai būdavo pratybos. O tokių rimtai suplanuotų, su numatytais srautais pratybų nebuvo“, - pastebėjo V.Malinionis.
Be to, V.Malinionio manymu, pratyboms būtų galima sukurti kompiuterizuotas simuliacijas - kol kas, jo žiniomis, kompiuterizuotas programas į pagalbą pasitelkia tik Lietuvos kariuomenė.
Atsargos pulkininkas taip pat pabrėžė, kad valstybė visiškai nedirba su sostinės bendruomenėmis. „Vilniaus gyvenamųjų kvartalų bendruomenės nieko nežino, nors jos galėtų, pavyzdžiui, organizuotis evakuacijai kaip bendruomenė. Jeigu jie susistygiuotų, tai policija, kuri organizuotų maršrutų judėjimus, galėtų jiems atitinkamą maršrutą suplanuoti, kad nesusidarytų spūstys. Keliai, arterijos taip greitai nebūtų pastatytos, bet organizacinėmis priemonėmis situaciją galima ženkliai pagerinti“, - pabrėžė jis.
Tačiau tam, kad situacija iš tiesų pagerėtų, reikia, kad kažkas iš tiesų imtųsi lyderystės ir konkrečių veiksmų. „30 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo šita sritis buvo absoliučiai apleista. O dabar esame susidūrę su tokia neveiklumo kultūra. Reikia keisti požiūrį į šiuos dalykus, nes tam, kad pasikeistų darbo kultūra, turi atsirasti lyderystė, kažkokie proveržiai. O jeigu mes tik padejuojame, o viskas vyksta, kaip buvę, tai nieko labai greito nesitikėkime. Grėsmės yra, todėl reikia spausti mūsų lyderius, kad jie rodytų pavyzdį ir keistų darbo kultūrą“, - įsitikinęs V.Malinionis.
Galiausiai, svarbu suprasti, kad cheminės avarijos atveju evakuacijos planai turi būti aiškūs ir viešai prieinami, o gyventojai turi būti apmokyti, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje. Tik bendras pasirengimas ir informuotumas gali užtikrinti saugumą.