Bet kuris automobilis, vos tik nuvažiavęs nuo konvejerio, pradeda rūdyti. Druska ir kelių barstymui naudojamos medžiagos greitina šį natūralų procesą. Korozijos sustabdyti negalima, tačiau galima sulėtinti jos plitimą. Automobiliai su cinkuotu kėbulu tarnauja ilgiau, tačiau ir korozija juos pažeidžia greičiau. Cinkas puikiai saugo lygius ar tolygiai išlenktus paviršius, apsaugotus nuo mechaninių pažeidimų. Kitose vietose - prie jungčių, ant kraštų arba ten, kur patenka smėlio ir akmenų - cinkas be papildomų cheminių priemonių savo funkcijos neatlieka. Taigi legendos, kad cinkuotas paviršius patvaresnis, yra teisingos tik tada, kai cinkas tampa kompleksinės apsaugos dalimi, kai jis papildo reikiamoje vietoje užteptų klasikinių konservantų reikiamą kiekį. Tai ypač aktualu kalbant apie dėvėtas ar avarijose buvusias mašinas.
Kiekvienas automobilis yra skirtingas, taigi kai kurie automobiliai yra labiau cinkuoti nei kiti. Auto įvykio metu pažeidus kėbulą ar laikui bėgant eksploatuojant automobilį neišvengiamai atsiranda kėbulo dažų dangos pažeidimų, kurie paspartina korozijos židinių atsiradimą. Nereikėtų labai džiaugtis automobilių gamintojų ir pardavėjų reklama, jog kėbulas yra cinkuotas. Kėbulo cinkavimas reiškia, kad prieš kėbulą dažant jis yra dengiamas gruntu, kuriame yra cinko mikrodalelės. Šis gruntas apsaugo kėbulą nuo rūdijimo, tačiau ne visiškai - jei auto įvykio metu kėbulas pažeidžiamas ir vėliau nesuremontuojamas, toje kėbulo vietoje cinko danga korozijos nesustabdys. Specialistų teigimu, automobilių industrijoje naudojami įvairūs cinko mišiniai, tačiau kiekvieno jų storis skiriasi, o nuo to priklauso ir atsparumas korozijai. Korozijos pažeistas kėbulas ne tik estetinė problema. Specialistų teigimu, esant drėgnam klimatui, dideliam oro temperatūros svyravimui ir druskoms gatvėse, neremontuojama ir nestabdoma korozija per metus sugraužia beveik milimetrą metalo.
Daugiausiai žalos automobiliui padaro elektrocheminė korozija. Žiemos keliai barstomi ledą tirpdančiomis medžiagomis, pastarosios ir lietus bei kondensatas sukuria elektrolitą, veikiantį automobilio kėbulą. Labiausiai korozija pažeidžia neregimas kėbulo ertmes: slenksčius, durų vidų ir pan. Jose kaupiasi vanduo, purvas, druska ir kt. Džiovinant automobilį jų pašalinti neįmanoma. Ertmių valymui yra skirtos drenažinės angos, kurios pamažu užsiteršia.
Visiškai nerūdijančių automobilių nėra. Jau po 3 metų jautriausiose kėbulo vietose neišvengiamai prasideda korozija. Kuo ilgesnis eksploatacijos laikas, tuo didesni kėbulo plotai yra pažeidžiami korozijos. Skandinavijos korozijos testai aiškiai parodo, kurios markės ir modeliai yra atsparūs rūdijimui, o kurios - ne.
Pagrindinės korozijos vietos ir priežastys
Standartinės korozijos vietos, turbūt daugeliui vairuotojų iki skausmo gerai pažįstamos, tai ratų arkos, durų slenksčiai, bagažinės dangtis, variklio dangčio kraštai. Korozija dažniausiai prasideda sunkiai prieinamose, nematomose kėbulo vietose, kur yra galimybė kauptis nešvarumams bei drėgmei - paprastai tai suvirinimo vietos, arba tokios vietos, kaip uždaros ertmės, susidarančios tarp sparno ir vidinio posparnio. Per kelis mėnesius nedidelė rūdis gali virsti skyle, ir sparno nebebus galima atkurti. Posparnio tvirtinimas prie sparno yra svarbus dalykas, į kurį daugelis vairuotojų nekreipia dėmesio. Klaidinga montuoti posparnius naudojant savisriegius varžtus ir kitus metalo gaminius. Ilgainiui jų naudojimas sukels itin nemalonių pasekmių. Atviroje vietoje esančios metalinės tvirtinimo detalės veikiamos korozijos. Atsiradusios rūdys išplis ant kitų paviršių ir greitai pradės plisti. Dėl to neteisingai sumontavus posparnio dangtį suaktyvės automobilio sparnų korozija. Iš pradžių ji gali būti nepastebima, tačiau pasireikš jau „apleistoje“ situacijoje. Kad ilgainiui išvengtumėte neigiamų pasekmių, montuokite posparnius naudodami plastikinius spaustukus standartinėse skylėse. Nereiks atlikti vidinio sparnų paviršiaus antikorozinio apdorojimo. Toks būdas ne tik apsaugos metalą nuo rūdžių, bet ir veiks kaip papildomas triukšmo izoliatorius.
Permaininga žiema vairuotojams žarsto nemažai išbandymų - per keletą valandų kelio danga gali pasidengti sniegu ar ledu, staiga užklupti šlapdriba ar lietus. Tačiau vienas įkyriausių žiemos rūpesčių - padidėjusi grėsmė automobiliui rūdyti. Ją skatina drėgmė, šalčio ir šilumos šuoliai, gatvėse ir keliuose barstoma druska. „Prie automobilio kėbulo prilimpa daug sniego su druskomis, kurios nusėda ant paviršiaus, patenka į mechaninius kėbulo pažeidimus, ertmes tarp automobilių dalių, o pro apsaugas ir į vidinius automobilio sluoksnius. Čia užsistovėjęs sniego mišinys su druska sukelia didelę riziką dalims rūdyti. Tokios sankaupos pavojingiausios tuomet, kai po eksploatavimo dieną automobilis nakčiai paliekamas požeminėje aikštelėje ar garaže. Priešingai nei mano daugelis, žiemą, kai ant kėbulo ir vidinėse dalyse yra sniego su druskomis, automobilį laikant teigiamoje temperatūroje šis mišinys tirpsta ir suaktyvėja, tad metalines dalis rūdys gali pažeisti kur kas greičiau negu neigiamoje temperatūroje,“ - tikina A. Prie rūdijimo taip pat gali prisidėti transporto priemonės amžius, medžiagos ir net vairavimo ypatumai. Senesni automobiliai anksčiau buvo gaminami be tam tikros apsaugos dangos, o laikui bėgant šie sluoksniai dėvisi ir plonėja. Taip pat dažnai nuvažiuojant ilgus atstumus ar važinėjant bekele priešais važiuojantis automobilis gali pakelti asfalto gabaliukus, žvyrą, akmenukus, juos išmesti ir mechaniškai pažeisti automobilio kėbulo dangą.
Antikorozinės apsaugos priemonės ir procedūros
Antikorozinis apdorojimas apima kelias darbų rūšis, kiekvienai jų naudojamos atitinkamos medžiagos ir įranga. Išorinį kėbulo paviršių (ypač dugną, ratų arkas, slenksčius) nuolat veikia smėlis ir akmenys. Šių vietų apsaugai naudojamos specialios tirštos mastikos, kurios ir išdžiūvusios lieka elastingos. Tokia danga saugo dažus ir neleidžia detalių paviršiuje atsirasti rūdims. Apsauginė mastika tepama rankomis arba purškiama specialia įranga. Nuo dažytų paviršių prieš apdorojimą turi būti nuvalyti agresyvūs junginiai - apnašos, druska ir atšokęs lakas. Prieš apdorojimą kėbulo paviršius poliruojamas specialiu valomuoju poliroliu. Pastarasis tepamas rankomis, o vėliau įtrinamas į paviršių poliravimo mašinėle. Atsakingiausias darbas - neregimų ertmių apdorojimas. Jose nuolat kaupiasi drėgmė ir purvas, todėl yra labai svarbu nuvalyti jų paviršių. Tai padaryti ganėtinai sudėtinga, todėl paprastai šiai procedūrai naudojamos bereikalingas „šiukšles“ išstumiančios priemonės. Ertmių valymui skirto preparato purškiama į ertmę, o ten jis kaip mažyčiai lašeliai puikiai pasiekia net ir atkampiausias vieteles. Purškimo gali ir neužtekti, todėl reiktų pagalvoti apie grąžtą. Siekiant, kad valomoji priemonė geriau prasiskverbtų į valomą ertmę, į akis nekrintančiose kėbulo vietose daromos kelios skylutės, per kurias įpurškiama antikorozinės medžiagos.
Specialistų teigimu, automobilių industrijoje naudojami įvairūs cinko mišiniai, tačiau kiekvieno jų storis skiriasi, o nuo to priklauso ir atsparumas korozijai. Natūralu, kad kuo storesnė danga, tuo automobilis tampa sunkesnis. Atsižvelgus į dabar gaminamų automobilių tendenciją, kai pagrindinis siekis - mažos kuro sąnaudos, gaminami kuo lengvesni automobiliai, todėl neverta stebėtis, kad automobiliui nesulaukus nė dešimtmečio pradeda kankinti korozijos problemos. Kokybiškai atlikti antikoroziniai darbai iš tiesų ilgam apsaugo automobilį nuo rūdžių susidarymo ir plitimo.
Būtina turėti ir supratimą apie papildomo padengimo technologiją. Kiekvienam modeliui egzistuoja individuali technologinė schema, kurioje parodytos visos vietos, kurias reikia padengti, kuo padengti ir kaip prie tų vietų prieiti. Turi būti naudojama speciali profesionali purškimo įranga - aukšto slėgio beorio purškimo (iki 250 atm.) siurbliai, specialūs antgaliai, užtikrinantys kokybišką, tolygų medžiagų paskleidimą. Turi būti naudojamos profesionalios, patikimos, atestuotos, suderinamos su gamyklinėmis medžiagomis antikorozinės medžiagos. Nėra universalios medžiagos - uždaroms ertmėms reikia vienos, dugnui kitos, kurių eksploatacinės savybės skirtingos. Padengimo technologija turi būti standartizuota, atliekama griežtai laikantis eiliškumo, operacijų būtinumo ir panašiai. Papildomas ir savalaikis antikorozinis padengimas atitolina korozijos pradžią, o savalaikiai pakartotini daliniai padengimai, gali prailginti automobilio tarnavimo laiką dvigubai. Antikorozinį padengimą reikia rekomenduoti ir jau eksploatuojamas automobiliui - tai taip pat prailgina jo tarnavimo laiką, atitolinant korozijos pradžią. Tokiems automobiliams taikoma kiek modifikuota technologija.
Gamintojų garantijos ir realybė
Bendraujant su automobilių pardavėjais, gali susidaryti nuomonė, kad pastarieji visiškai nieko nėra girdėję apie automobilio koroziją. Jų parduodami naudoti automobiliai - visi cinkuotu kėbulu ir bene idealios būklės. Tik ilgai netrukus klientams tenka kratyti kišenes, tvarkant korozijos pažeistas arkas, durų slenksčius, bagažinės dangtį, o kai kurie galbūt net priversti keisti visą automobilio dugną. Cinkuotas automobilio kėbulas - pagrindinis pardavėjų argumentas, klientui paklausus apie kėbulo būklę ir rūdis. Ši ištarta frazė - kone garantija dėl rūdžių. Tačiau nė velnio. Nors ši priemonė padeda kovoti su korozija, tačiau ji tikrai nėra šimtaprocentinė apsauga, kad kėbulas kažkada nebus sugraužtas rūdžių, o rūdija visi automobiliai - tiek nauji, tiek seni.
Anot specialistų, gamintojų deklaruojama garantija kėbului korozijos požiūriu, ypač jei ji viršija 6 metus, yra labiau teorinis, nei realus laikotarpis. Ilgametė patirtis rodo, kad per automobilio eksploatacijos 6 metus vyksta negrįžtami procesai, kai dėl išorinės aplinkos poveikio bei vibracijos, kurią neišvengiamai patiria bet kuris automobilis. To rezultate panaudoti gamybos metu hermetikai praranda savo elastingumą, pilnai ar dalinai suplyšta, sudarydami palankias sąlygas drėgmei patekti į siaurus plyšius, suvirinimo siūles, panaudotos antikorozinės medžiagos praranda savo apsaugines savybes tiek dėl susidėvėjimo, tiek ir dėl sąveikos su aplinka, pats kėbulas tampa ne be toks hermetiškas ir dėl guminių tarpinių susidėvėjimo, visi šie procesai tuo spartesni, kuo intensyviau eksploatuojamas automobilis ir be to labai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Gamintojas kalba apie garantiją, kad nebus kiauryminės kėbulo korozijos, tačiau konkrečios bet kurio automobilio eksploatacijos sąlygos labai skiriasi nuo tų, kuriose savo automobilį norėtų matyti gamintojas. Lietuva patenka į didelio korozinio aktyvumo zoną, kur dėl specifinių sąlygų korozijos greitis yra 1,3-1,6 karto didesnis ir artimas 1 mm per metus. Dėl šių priežasčių nederėtų aklai pasitikėti gamintojo duodama garantija kėbului, o įvertinant aukščiau išvardintus subjektyvius faktorius, spartinančius koroziją, reikėtų žinoti, kad yra papildomos apsaugos nuo korozijos priemonės.
Cinkuoto kėbulo privalumai ir svarba
Taigi, pilnai cinkuoti automobiliai yra labiau atsparūs rūdims. Tai reiškia, kad jie ilgiau išliks geros būklės ir bus saugesni vairuoti. Cinkuotas kėbulas yra svarbus, nes jis padeda apsaugoti automobilį nuo rūdžių ir pailgina jo tarnavimo laiką. Rūdys gali pažeisti automobilio kėbulą ir sukelti didelę žalą. Jei automobilis nėra cinkuotas, jį teks dažnai remontuoti ir galiausiai jis gali tapti netinkamas eksploatuoti. Cinkuotas kėbulas taip pat sumažina remonto išlaidas. Taip pat, cinkuotas kėbulas yra geresnis aplinkai. Kai automobilis nerūdija, jis neturi būti taip dažnai remontuojamas, tad į aplinką patenka mažiau toksiškų medžiagų.
Beveik visi šiuolaikiniai automobiliai yra cinkuoti. Ji apsaugo metalą nuo rūdžių daugelį metų, jei nėra didelių pažeidimų. Ratų arkos papildomai apsaugomos sparneliais - plastikiniais elementais, kurie uždengia vidinę ertmę nuo akmenų, reagentų ir vandens. Tačiau iš pradžių naudingas patobulinimas gali turėti neigiamų pasekmių.
Cinkavimas - be abejo pati populiariausia ir efektyviausia geležies apsaugos nuo korozijos priemonė. Labai svarbu, kad abi plieno lakšto pusės būtų cinkuotos, cinko lydiniai su Fe, Ni, Co yra patikimesni nei gryno cinko dangos, dangos storis turėtų būti gryno cinko atveju 9-12 kmk, o lydinių atveju 5-7 mkm. Kai cinko dangos storis mažesnis, nei 6 mkm, tai tokios dangos užtenka tik 3-4 metams. Cinko sluoksnis praktiškai visai nudega taškinio virinimo vietose, o dar pakaitinus metalą dėl jo pakitusios struktūros ši vieta tampa potencialia korozijos pradžios vieta.
Jei ieškote automobilio, kuris būtų ilgaamžis ir atsparus rūdims, rinkitės automobilį su cinkuotu kėbulu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad net ir cinkuotas kėbulas reikalauja priežiūros ir papildomos apsaugos, ypač eksploatuojant automobilį sudėtingomis klimato sąlygomis.
tags: #cinkuoti #automobiliu #kebulai