Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį.
Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiausia bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.
Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.
Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.
Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (arba) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu.
Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Šioje byloje teismas vertino, kokio dydžio išmokėtos draudimo išmokos dalies gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo.
Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, jog draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė.
Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Teisinė bazė ir taisyklės
2024 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 1. 2. Draudimo sutarties šalių (draudėjo ir draudiko) ikisutartiniams ir sutartiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Privalomojo draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - Draudimo įstatymas) ir Sąlygų nuostatos.
Privalomojo draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) nustatytais atvejais draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar jų dalį grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo) ar draudėjas.
Draudimo sutarties sudarymas ir pareigos
Pareigą sudaryti draudimo sutartį turi asmuo, nustatomas Privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinta tvarka. Jo vardu draudimo sutartį turi teisę sudaryti transporto priemonės teisėtas valdytojas arba kitas įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas asmuo. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, reikalingus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šiame punkte nurodytų asmenų, atsakingų už draudimo sutarties sudarymą, atstovu pagal įstatymą.
Prašymą sudaryti draudimo sutartį draudėjas pateikia draudikui žodžiu arba raštu.
Draudikas ar jo įgaliotas atstovas draudėjo fizinio asmens prašymu privalo įteikti jam Sąlygų kopiją. Sąlygos taip pat turi būti paskelbtos draudiko interneto svetainėje. Privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos privalo būti nurodytos draudimo liudijime.
Prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, numatytus Sąlygose. Draudėjas savo iniciatyva turi teisę pateikti ir papildomą informaciją, ir (arba) dokumentus, draudiko nurodytus kaip turinčius reikšmės vertinant draudimo riziką. Draudikas savo iniciatyva turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga.
Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudėjo pageidavimu draudikas gali pateikti tiek popierinę, tiek elektroninę draudimo sutartį ir draudimo liudijimą. Bet kokie šalių susitarimai ir draudimo sutarties pakeitimai, taip pat su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti rašytiniai. Sutarties šalys turi teisę pareiškimus ir pranešimus teikti ir kitokiu abiejų sutarties šalių individualiai sutartu būdu elektroninių ryšių priemonėmis.
Sudaręs draudimo sutartį, draudikas privalo išduoti draudėjui draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą, atitinkantį Privalomojo draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo Sąlygų 14 punkte nurodytų pareigų.
Jeigu įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, draudikas, gavęs draudėjo prašymą ir kitus dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, išduoda draudimo liudijimą, kuriame nenurodomas transporto priemonės valstybinis numerio ženklas, išskyrus atvejus, kai transporto priemonės valstybinis numerio ženklas žinomas.
Jeigu draudikas pageidauja, kad jam pagal sudarytą ar sudaromą įprastinę draudimo sutartį būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortelės sistemai priklausančiose užsienio valstybėse, draudikas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis papildomai draudėjui išduoda žaliąją kortelę.
Transporto priemonės valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam sutarties galiojimo laikotarpiui.
Draudimo įmokos ir sutarties nutraukimas
Draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas. Draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį ir nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Draudėjas už draudimo sutartimi suteiktą draudimo apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas.
Jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo Sąlygų 25 punkte nustatyto pranešimo gavimo dienos, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudiko ir draudėjo sutarto momento, nurodyto draudimo sutartyje ar draudimo liudijime. Žalioji kortelė įsigalioja joje nurodytos dienos 00.00 valandą.
Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data draudimo sutartyje, kartu nurodant valandą ir minutes.
Draudimo sutartis nutraukiama Privalomojo draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
Draudimo rizikos pokyčiai ir atleidimas nuo įmokų
Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis pasibaigia suėjus draudėjo prašyme atleisti nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo nurodytam terminui arba tada, jeigu draudikas draudėjo prašymu išduoda naują draudimo liudijimą.
Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už laikotarpį, kuriuo draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, pratęsus draudimo sutarties galiojimo terminą bendras draudimo sutarties pratęsimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių, o draudiko išduodamo draudimo liudijimo galiojimo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo.
Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminui, draudimo sutarties galiojimo terminas pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka 12 mėnesių terminui, jeigu tokia sąlyga buvo numatyta draudimo sutartyje ir draudėjas ar draudikas nepareiškia raštu nesutikimo pratęsti draudimo sutarties galiojimo termino.
Pranešimas apie sutarties pabaigą
Įprastinę draudimo sutartį įteikęs draudimo produktų platintojas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki įprastinės draudimo sutarties termino pabaigos transporto priemonės draudėją trumpąja žinute (SMS) draudėjo nurodytu mobiliojo telefono numeriu arba draudėjo nurodytu elektroninio pašto adresu informuoja apie įprastinės draudimo sutarties termino pabaigą ir apie pareigą apdrausti transporto priemonę ne vėliau kaip paskutinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsaugos galiojimo pagal sudarytą draudimo sutartį dieną.
Pažeidimai ir sankcijos
Jūsų patogumui išrinkome baudas, susijusias su KET pažeidimais. Taip pat sugrupavome ir sutrumpinome lengvesnei peržiūrai.
- Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus
- Lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti
- Įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus
- Vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse
- Pavojingą situaciją sukėlęs vairavimas
- Chuliganiškas vairavimas
Už šiuos pažeidimus gali būti taikoma transporto priemonės konfiskavimas, bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas.
Pareigūnų reikalavimai ir veiksmai
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti.
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą.
Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų).
426-6*: Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą.
Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnas arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų).
Priverstinis transporto priemonės nuvežimas
603*: Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 21 dalyje (sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose), 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 1, 2 dalyse, 424 straipsnio 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę.
Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą.
Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar šiame straipsnyje nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime.
Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai.
Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą - iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę - iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos.
Kai transporto priemonės, kuri priverstinai nuvežta padarius administracinį nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, saugojimas, priežiūra ir laikymas viršija transporto priemonės vertę ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui), administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno nutarimu ši transporto priemonė realizuojama arba sunaikinama Civilinio proceso kodekse nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka.
4 transporto priemonių ištraukimas per mažiau nei 60 sekundžių
tags: #civilines #kodeksas #del #transporto #priemones #dydzio