Krovininiai automobiliai ir sunkvežimiai yra svarbūs ekonomikos rodikliai, nes jie perveža didelius prekių kiekius ir yra varomoji jėga kituose sektoriuose. Nors lengvųjų ir krovininių automobilių kelių infrastruktūra yra bendra, jie dažniausiai važiuoja lygiagrečiomis eismo juostomis. Didžiausias pasaulyje sunkvežimių ir specialiosios technikos prekybos portalas „Mascus“, bendradarbiaudamas su transporto specialistais, pateikia įžvalgas apie sunkvežimių transporto pramonę, ypač apie tarptautinių pervežimų didelių krovininių automobilių vairuotojų mokymąsi ir darbą.
Vilkiko vairavimas - tai darbas, reikalaujantis išskirtinių įgūdžių ir atsakomybės. Įvairių reisų metu gabenami vertingi kroviniai, o jų pristatymo laikas apskaičiuotas itin tiksliai. Bet koks nesklandumas kelyje gali sutrikdyti kelionės planą ir lemti nemažus nuostolius. Taigi, ką vertėtų žinoti visiems pradedantiesiems vilkikų vairuotojams, kad jų darbo diena būtų lengvesnė?
Vairuotojo pažymėjimo kategorijos ir amžiaus reikalavimai
Norint vairuoti vilkiką, būtina įgyti atitinkamą vairuotojo pažymėjimo kategoriją.
- C kategorija: Leidžia vairuoti automobilius, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg. Šie automobiliai skirti vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti - 21 metai.
- C1 kategorija: Leidžia vairuoti automobilius, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg, ir kurie skirti vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo.
- CE kategorija: Leidžia vairuoti C kategorijos automobilius su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti - 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius.
- C1E kategorija: Leidžia vairuoti C1 kategorijos automobilius ir priekabas, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginius, taip pat junginius, sudarytus iš B kategorijos vilkiko ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg. Šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg.
Norint įgyti C, C1 kategorijų vairuotojo pažymėjimą, privaloma prieš tai būti įgijus B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, o norint vairuoti C1E ir CE kategorijų transporto priemones privaloma prieš tai būti įgijus atitinkamai C1 ir C kategorijų transporto priemones.
Mokymosi procesas
Kaip ir kiekvienas eismo dalyvis, vilkikų vairuotojai pradeda nuo mokymosi vairuoti. Norint gauti teisę vairuoti sunkvežimį, jie turi dalyvauti C kategorijos vairuotojų kursuose. Juos sudaro vairavimo teorijos kursas ir praktinio vairavimo pamokos. Norint vairuoti didelius vilkikus, tai yra automobilius su priekaba, reikia žengti kitą žingsnį - gauti CE kategoriją. Kursai trunka dvi savaites, o važiavimą būtina tobulinti mažiausiai 11 valandų. CE kategorijos kursų dalyviai turi būti bent 24 metų amžiaus. Profesinės kvalifikacijos tobulinimo mokymo kursą privaloma išklausyti kas 5 metus.
Siekiantiems įgyti CE kat. vairavimo teisę, teorijos egzaminui galite ruoštis savarankiškai, jeigu jau turite C1E arba DE kat. Siekiantiems įgyti C kategorijos vairavimo teisę, teorijos egzaminui galite ruoštis savarankiškai, jeigu jau turite C1 kategoriją arba D kategoriją.
Norite greičiau užsiregistruoti į egzaminą „Regitra“ nei įprastai ir nelaukti eilėse? Pasirinkite laikyti egzaminą su mūsų transporto priemone. Tokiu atveju, „Regitra“ registracijos anketoje nepamirškite pažymėti varnele savo pasirinkimo. Užsiregistravus iš anksto Jums priklausys prisijungimas prie naujausių nuotolinių Kelių eismo taisyklių testų bei Kelių eismo taisyklių knygelė. Kviečiame registruotis iš anksto! Vietų skaičius ribotas!
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad laikant egzaminus „Regitra“ asmuo privalo pateikti:
- Asmens tapatybės dokumentą;
- Galiojančią sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a);
- Vairuotojų pirmosios pagalbos kursų baigimo pažymą.
C ir CE kategorijų kainos
Išsilaikyti C, CE kategorijos teises kainuoja apie 550 Eur. Išsilaikius C ir CE kategorijas, jūs automatiškai gausite C1 ir C1E kategorijas.
Į C, CE kategorijų išsilaikymo kainą įeina 5 aspektai:
- Vairavimo teorijos ir praktikos mokymasis. Kitaip nei laikantis, pavyzdžiui, B kategorijos teises, C, CE kategorijos teorijos negalima mokytis eksternu, būtina lankyti teorijos kursus gyvai arba nuotoliu. Teorijos mokymasis C kategorijai truks apie 35 ak. val., CE kategorijai - apie 25 ak. val. Dažniausiai teorijos pamokų kaina vairavimo mokyklose jau būna įtraukta į bendrą praktinio (15 ak. val.) ir teorinio vairavimo mokymosi kainą ir bendrai šios pamokos kainuoja nuo 450 Eur. Valstybė gali kompensuoti C, CE kategorijų mokymus bei suteikti papildomas kompensacijas mokymosi laikotarpiu. Tuomet praktinių ir teorinių pamokų kaina būtų 0 Eur.
- Teorijos egzamino laikymas „Regitroje“. Šio teorinio žinių patikrinimo kaina - 10 Eur.
- Praktikos egzamino laikymas „Regitroje“. Praktikos egzaminas C kategorijai kainuos 89,54 Eur, vairuojant su „Regitros“ transporto priemone arba 34,54 Eur atvykus su savo transporto priemone. Praktikos egzaminas CE kategorijai kainuos 94,54 Eur, vairuojant su „Regitros“ transporto priemone arba 34,54 Eur atvykus su savo transporto priemone.
- Transporto priemonės nuoma egzaminui „Regitroje“. Transporto priemonę praktikos egzaminui „Regitroje“ galima išsinuomoti vairavimo mokykloje, tai kainuos nuo 45 Eur.
- Kitos galimos išlaidos. Papildomai jums gali kainuoti sveikatos patikrinimas (iki 40 Eur), pirmos pagalbos kursų baigimo pažymėjimas (iki 30 Eur) bei papildomos vairavimo pamokos norint įtvirtinti žinias. Papildomos pamokos priklausomai nuo mokyklos ar mokytojo C, CE kategorijoms kainuoja apie 40 Eur/ak. val.
Norint laikytis C, C1, C1E, CE kategorijų teorijos egzaminą „Regitroje“ privalėsite pateikti medicininę pažymą, pirmosios pagalbos kursų atestatą, tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Tarptautinių pervežimų ypatumai ir vairuotojų darbo bei poilsio režimas
Šiandienos tarptautiniai krovinių pervežimai yra organizuojami taip, kad vilkikai ir jų vairuotojai dirba kaip laivai ir jūrininkai: prekių priėmimo ir perdavimo vietos yra išsibarsčiusios visame žemyne, todėl kelyje gali tekti praleisti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Vilkiko ekipaže gali būti vienas vairuotojas, bet tolimuosiuose reisuose paprastai dirba du vairuotojai ir pagal taisykles jie laikosi 30 valandų ciklo: pagal jį kiekvienas vairuotojas vairuoja devynias valandas, ne vėliau kaip kas 4,5 valandos darydami pertrauką. Kitas tris valandas skiria kitoms užduotims, pavyzdžiui, pakrovimo ir iškrovimo darbams, o dar kitas devynias valandas jie skiria poilsiui. Nesunku suprasti, kad tokio rėžimo sunku laikytis. Todėl kartą per savaitę, priklausomai nuo reiso trukmės, būtina 24 arba 25 valandų pertrauka, kad vairuotojai tinkamai pailsėtų.
ES taisyklės dėl 48 valandų savaitės darbo laiko vidurkio taikomos ir Lietuvoje. Darbdaviai turi žinoti, kad darbuotojams galima vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną, o tai gali būti pratęsta iki 10 valandų. Dviejų savaičių vairavimo trukmė negali viršyti 90 valandų. Jei reikia, savaitės darbo laiką galima pratęsti iki 60 valandų. Jūsų darbuotojai neturėtų dirbti daugiau kaip 6 valandas iš eilės be pertraukos. Jei jie dirba 6-9 valandas, jie turi teisę į bent 30 minučių pertrauką. Jei dirba daugiau kaip 9 valandas, jie turi teisę į bent 45 minučių pertrauką. Vairuotojai privalo pasinaudoti paros poilsio laikotarpiu per 24 valandas nuo darbo dienos pradžios, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 11 valandų iš eilės. Šis poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius: vienas ne trumpesnis kaip 3 valandos ir kitas ne trumpesnis kaip 9 valandos, o abiejų laikotarpių suma turi būti ne mažesnė kaip 12 valandų.
Naktinis darbas - tai bet koks darbas tarp 24 ir 7 valandos, trunkantis bent 4 valandas. Naktį dirbantiems darbuotojams negalima dirbti daugiau kaip 10 valandų kiekvienu 24 valandų laikotarpiu.
Vilkikų vairuotojams, anot S. Čepaičio, saugumas yra kasdienė pareiga. Jie praleidžia daug laiko kelyje, važiuoja per tas pačias šalis, miestus, todėl gerai pažįsta kelių ypatumus ir galimus pavojus. Svarbu sukauptą patirtį panaudoti tam, kad užbėgtų įvykiams už akių. „Esminiai dalykai - įžvalgumas, tinkamas situacijos vertinimas ir atsargumas. Vilkikas yra didesnė ir sunkesnė transporto priemonė, todėl jo stabdymo kelias ilgesnis, greičio viršijimas pavojingesnis, o aklosios zonos platesnės. Būtina nuolat stebėti eismą, kitų transporto priemonių judesius, laikytis saugaus greičio ir didesnio atstumo. Labai svarbi ir techninė priežiūra. Vilkikas yra sudėtingas mechanizmas, kuriam būtina reguliari patikra - stabdžiai, padangos, krovinio tvirtinimas. Tik tvarkingai prižiūrėta transporto priemonė gali užtikrinti saugumą. Galima sakyti, kad egzistuoja savotiškas vilkiko vairuotojo etiketas - pagarba keliui, kitiems eismo dalyviams ir nuolatinis budrumas“, - tikina „Girteka“ mokymų centro komandos vadovas S. Čepaitis.
Regitros pratimai. Apsisukimas gatvėje
Saugus elgesys kelyje
Lengvųjų automobilių vairuotojai turėtų būti pastebėję, kad vilkikų keliuose daugiausia galima pamatyti naktimis. Dažniausiai taip yra todėl, kad vežėjai turi prisitaikyti prie klientų darbo valandų.
Klaida, kurią kartais daro net ir patyrę vilkikų vairuotojai - netinkamo kelio pasirinkimas. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra daugybė sunkiai pravažiuojamų kelių, pavyzdžiui, miesto centre. Taigi, jeigu įmanoma, geriau jų vengti - taip jūsų kelionė gali būti sklandesnė. Dar vienas aspektas, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra tas, kad nemažoje dalyje užsienio šalių veikia kelių rinkliavos punktai, prie kurių reikia sustoti ir susimokėti. Priklausomai nuo automobilių srauto ir kitų faktorių, tai gali užimti nemažai laiko.
„Pagrindinė taisyklė - laikytis kelių eismo taisyklių“, - pokalbį pradeda „Girteka“ mokymų centro vadovas Singaras Čepaitis. Pasak jo, svarbiausia - saugus atstumas ir pavojingų manevrų vengimas. „Reikia vengti neleistino lenkimo, lenkimo iš dešinės ar staigaus stabdymo po aplenkimo. Be to, itin svarbu pasirinkti saugų greitį - tokį, kai vairuotojas valdo transporto priemonę, o ne ji vairuotoją. Praktiškai labai svarbu kiek įmanoma trumpiau būti aklosiose zonose. Lengvojo automobilio vairuotojas turi priimti sprendimą - arba greičiau palikti akląją zoną, arba laikytis saugaus atstumo iš galo. Dar vienas aspektas - įvertinti vilkiko su puspriekabe trajektorijos pasikeitimą posūkyje. Puspriekabė neseka tiksliai vilkiko linija - ji pasislenka į posūkio centro pusę. Todėl būtina laikytis atokiau, o esant galimybei - praleisti sunkiasvorę transporto priemonę, ypač sankryžose ar posūkiuose“, - tikina pašnekovas.
Vairavimo instruktorė, keletą metų pelniusi geriausios metų vairuotojos titulą, Olga Židovlenkova antrina, kad važiuojant šalia autobusų, troleibusų, vilkikų ir kitų sunkiasvorių transporto priemonių kone svarbiausia taisyklė yra būti jų matymo zonoje. „Kuo aukščiau sėdime - tuo daugiau aklųjų zonų turime. Geriau laikytis padidinto atstumo, tikrai ne tokio, kokio esame pratę laikytis nuo lengvųjų automobilių. Nors atrodo, kad didelė transporto priemonė prieš mūsų automobilį yra kaip proskyna, atlaisvinanti kelią, bet iš tiesų nepamirškime, kad gali būti visokiausių techninių nesklandumų. Pvz., mums kelyje teko matyti, kaip atsikabino puspriekabė, gali atsikabinti priekaba, pabirti krovinys. Taip pat yra didesnė tikimybė, kad vilkikui sprogs padanga, o tai - labai pavojinga lengvajam automobiliui važiuojant tiek iš šono, tiek iš paskos, nes padangos dalys didžiuliu greičiu skrenda į automobilio pusę. Esame susidūrę kelyje ir su situacija, kai vilkikas pametė atsarginį ratą, turėjome sustoti, paženklinti kliūtį.“
Vairavimo instruktorė primena apie dar vieną pavojų užmiestyje važiuojant paskui sunkiasvorę transporto priemonę: jei ši veža birų krovinį - žvyrą, skaldą ar pan., neretai tokių dalelių gali būti įstrigę ratuose, kas važiuojant iš paskos jau būtų pavojus lengvajam automobiliui. Dar pavojingesnis važiavimas paskui dideliu greičiu lekiantį savivartį, iš kurio išbyrėtų kad ir nedidelis žvyro, skaldos kiekis.
S. Čepaičio teigimu, lenkiant didesnę transporto priemonę - vilkiką ar autobusą - situacija sudėtingesnė nei lenkiant lengvąjį automobilį visų pirma dėl vilkiko ilgio: su puspriekabe jis gali būti 16-18 metrų, todėl manevrui reikia daugiau laiko ir vietos. Antra, ribotas matomumas - važiuodamas už tokios transporto priemonės dažnai nematai, kas vyksta priekyje. Trečia, aklosios zonos - vilkiko vairuotojas gali tiesiog nepastebėti, kad šalia jo jau pradėjote lenkti.
Pasak mokymų centro komandos vadovo, neretai suklydę kelyje, vairuotojai pirmiausia ieško ne savo klaidos, o pasiteisinimo: „Svarbus ir stabdymo kelias. Lengvasis automobilis, važiuodamas 90 km/val., sustoja maždaug per 40-50 metrų. Vilkikui su kroviniu gali prireikti 80-100 metrų ar net daugiau. Todėl įsiterpti prieš vilkiką per arti - labai pavojinga. Prieš lenkdamas, vairuotojas turi įsitikinti, kad matomumas pakankamas, kad spės atlikti manevrą neužkirsdamas kelio priešpriešiniam eismui. Po lenkimo reikia palikti didesnį atstumą priekyje. Ir, žinoma, stebėti posūkių signalus - jei vilkikas rodo kairį posūkį, jis gali pats ruoštis lenkti arba įspėti, jog lenkti nesaugu. Bet pastebiu vieną dalyką - žmonės po įvykių dažnai ieško pasiteisinimų. Mano nuomone, svarbiausia yra pasimokyti. Nesvarbu, ar įvykis baigėsi nelaime, ar pavyko jos išvengti. Nesvarbu, ar buvai kaltas, ar ne. Reikia pripažinti sau, ką padariau ne taip ir ką kitą kartą galėčiau padaryti kitaip, kad tokios situacijos nepasikartotų“, - pabrėžia S. Čepaitis.
Važiuojant paskui sunkiasvorę transporto priemonę, pasak S. Čepaičio, kuo atstumas didesnis - tuo vairuoti saugiau, o pats vairuotojas jaučiasi ramesnis, mažiau pavargsta. Važiuojant per arti organizmas įsitempia, reakcijos laikas ilgėja, ir tai didina avarijos tikimybę: „Europoje plačiai taikoma penkių sekundžių taisyklė. Lietuvoje rekomenduojamas ne mažesnis nei dviejų sekundžių atstumas arba pusė spidometro rodmens metrais. Pavyzdžiui, važiuojant 70 km/val. - apie 35 metrai. Svarbu, kad atstumo užtektų sustoti, jei priekyje esantis automobilis staiga sustotų. Dar vienas paprastas principas - jei matote sunkvežimio veidrodžius, vadinasi, vairuotojas mato jus. Jei nematote - esate aklojoje zonoje“, - sako pašnekovas.
Kas turėtų rinktis šią profesiją?
Ilgos kelionės ir ypatingos aplinkybės tinka tikrai ne visiems, tačiau kažkam vilkiko vairavimas tikrai yra svajonių darbas. Svarbu įvertinti savo galimybes ir norą dirbti tokį darbą.
Kultūra gatvėse - tragiška: grįžtame į 2000-uosius. O štai vairavimo instruktorė sako, kad žvelgiant į eismą šiomis dienomis - tiek lengvuosius, tiek sunkiasvorius automobilius - vairuotojų kultūra pamažu grįžta į gūdžius 2000-uosius. „Mūsų kultūra tikrai yra uodegoj… Tiek dėl ministro [kalba apie situaciją su buvusiu kultūros ministru I. Adomavičiumi, aut. past.], tiek dėl vairavimo“, - prapliumpa juokais vairavimo instruktorė, bet netrukus surimtėja ir sako, kad situacija itin prasta ir blogėja akyse: pavyzdžiui, „mada“ mėtyti nuorūkas pro automobilio langą jau lyg ir buvo išgyvendinta, bet dabar vėl tampa vis dažniau stebimu reiškiniu. Tai - toli gražu ne viskas. „Į Lietuvą atvykę minios kitataučių. Daugybės jų vairavimo kultūra išties yra tragiška, o kol jie pripranta prie lietuviškų vairavimo įpročių - lietuviai jau darosi irzlūs, nepakantūs ir pamiršta apie tam tikrus kultūros kelyje momentus. Kitas dalykas - praleidimai kelyje. Tikrai grįžtame į 2000-uosius ar net 1990-uosius - jei mano mašina kažkuo „šustresnė“ arba ką tik nusipirkta iš salono, kad ir lizingu - aš tarsi nusipirkau ir kelių eismo taisykles. Posūkių rodymas, praleidimas, užleidimas, mėginimas važiuoti juosta iki pat susiaurėjimo, o tada priekyje įžūliai lįsti į reikiamą juostą ir t.t. Žmonės pamiršta apie saugų atstumą. Eismas nėra vieta matuotis nei ego, nei automobilio brangumu, taisyklės vienodos visiems“, - pokalbį užbaigia ilgametė vairavimo instruktorė.
