Krūties vėžys - viena dažniausių onkologinių ligų moterims, tačiau laiku nustačius diagnozę, tikimybė visiškai pasveikti yra itin didelė. Tai labai priklauso nuo vėžio tipo ir ligos išplitimo diagnozės nustatymo metu. Pastebėjus bent vieną simptomą, būtina kreiptis į gydytoją. Tačiau svarbu nepamiršti, kad ankstyvoje krūties vėžio stadijoje jokių simptomų paprastai nebūna.
Krūtų savityros svarba
Nors šiuolaikinės moterys daug žino apie krūties vėžį ir būtinybę savarankiškai tikrintis krūtis, daugelis to nedaro. Negailestinga statistika rodo, kad, nepaisant pažangių krūtų tyrimo metodų, krūties vėžys dažniausiai diagnozuojamas, kai moteris pati užčiuopia sukietėjimą krūtyje. Taigi, krūtų savityros svarbą sunku pervertinti. Deja, tenka matyti jaunų pacienčių, susirgusių krūties vėžiu, kartais net nesulaukusių 30 metų. Galbūt, būtent šis paprastas "mokslas" išgelbės jūsų gyvybę.
Kaip ir bet kurio mokslo pradžia, šių mokslų pradžia gali būti kiek sunkoka. Taigi, pradėkime! Pirmas klausimas, kuris iškyla - koks laikas geriausias krūtų tyrimams? Atsakymas: po mėnesinių (5-12 diena nuo pirmos mėnesinių ciklo dienos, t. y. kraujavimo pradžios dienos).
Atsistokite nuoga krūtine prieš veidrodį ir pasižiūrėkite į savo krūtis - įvertinkite jų formą, simetriškumą, odos būklę. Toliau bandome ištirti savo krūtis rankų pirštais - pakeliame ranką virš galvos, pradžioje pirštų pagalvėlėmis ištyriame kitos pusės pažastį (kairia ranka - dešinę pažastį ir krūtį ir atvirkščiai), paskui - visą krūtį nuo spenelio iki periferijos. Fiksuojame smegenyse viską, ką randame. Tai buvo Jūsų pirmas "kontrolinis darbas". Tokį patikrinimą privalu atlikti kiekvieną mėnesį. Tik tada, kai savo krūtis tiriate kiekvieną mėnesį, "suprasite" ir pažinsite jas. Kai apčiuopsite savo krūtyse sukietėjimą, kurio anksčiau nebuvo, iškart tai suvoksite ir laiku kreipsitės į specialistą.
Profesionalūs krūtų tyrimai
Koks gi mokslas be mokytojo, o "kontrolinis" - be patikrinimo? Net jei Jums Jūsų krūtyse viskas aišku (o jei neaišku, tuo labiau!) - kitas Jūsų žingsnis turėtų būti apsilankymas pas krūtų ligų specialistą. Geriausiai pas tą, kuris tos pačios konsultacijos metu atliks Jums ir krūtų echoskopiją - svarbiausią krūtų tyrimo metodą, jei Jums dar nėra 40-50 metų.
Šalia kas mėnesį atliekamos krūtų savityros, kiekvienai moteriai po 30 metų rekomenduojama kas 1-2 metus profilaktiškai, net nesant jokių krūtų ligų simptomų, atlikti ir krūtų echoskopiją. Jei Jums sukako 40 metų - atėjo laikas atlikti pirmą profilaktinį mamografinį tyrimą. Jei šio tyrimo rezultatai yra normalūs, mamografiją reikia atlikti ne rečiau kaip kartą per 1-2 metus. Reikia nepamiršti, kad šis tyrimas atliekamas rentgeno spindulių pagalba ir susijęs su apšvita - dažniau nei kartą per metus šis tyrimas gali būti atliekamas tik remiantis gydytojo rekomendacijomis.
Po menopauzės situacija keičiasi - nyksta krūties liaukinis audinys, jis pakeičiamas riebaliniu audiniu. Kuo daugiau krūtyje riebalinio audinio, tuo informatyvesnis yra mamografinis tyrimas. Moteriai virš 60 metų amžiaus, jeigu krūtyse praktiškai neliko liaukinio audinio, profilaktiniams tyrimams gali pakakti vien mamografijos. Ultragarsinis tyrimas tokio amžiaus moteriai skiriamas tuomet, jei randami pakitimai mamografijos metu ir juos reikia patikslinti ultragarsu.
Mamografija ir jos ypatumai
Nuo 2005 m. Lietuvoje patvirtinta atrankinė mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, skirta moterims nuo 45 iki 75 m. ir nemokamai atliekama kas 2 metus. Atrankinės patikros tyrimui dėl krūties vėžio naudojama mamografija - rentgeninis krūties tyrimo būdas, neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas. Tyrimas leidžia aptikti net labai mažų matmenų navikinį darinį krūtyje, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio tyrimas dalyvaujančioms programoje moterims atliekamas NEMOKAMAI. Rekomenduojama moterims, priklausančioms 45-75 metų amžiaus grupei, tyrimą atlikti 1 kartą per 2 metus.
Mokslininkai jau seniai žinojo, kad moterys, kurių krūties audiniai yra tankesni, turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu. Remiantis tyrimu, krūtų tankio kitimo greitis laikui bėgant gali parodyti vėžio susidarymo toje krūtyje riziką. Krūties tankis yra pluoštinių ir liaukinių audinių kiekis, palyginti su riebalinio audinio kiekiu krūtyse. Krūtų tankis gali būti nustatomas atlikus mamografiją. Kadangi mamografija moterims atliekama kasmet arba kas dvejus metus, galima surinkti duomenis apie moters krūtų tankio pokytį. Turėtume visapusiškai išnaudoti šią informaciją, kad galėtume geriau įvertinti riziką ir vadovautis labiau individualizuotais stebėjimo ir prevencijos metodais.
Tyrėjai analizavo per 10 metų iš 947 moterų surinktus medicininius duomenis. Mamograma yra krūties rentgeno nuotrauka, kurią gydytojai naudoja ieškodami ankstyvų krūties vėžio požymių. Mokslininkai nustatė, kad moterys, kurių krūtų audinių tankis tyrimo pradžioje buvo didesnis, turėjo didesnę riziką susirgti krūties vėžiu, palyginti su dalyvėmis, kurių krūtų tankis buvo mažesnis. Taip pat nustatyta, kad per 10 metų visų moterų krūtų tankis smarkiai sumažėjo, neatsižvelgiant į tai, ar vėliau jos susirgo krūties vėžiu, ar ne. Tačiau krūtų tankis laikui bėgant mažėjo žymiai lėčiau tose krūtyse, kuriose vėliau išsivystė vėžys.
Padidėjęs krūtinės audinių tankis yra ne tik krūties vėžio rizikos veiksnys, bet jis taip pat gali apsunkinti mamogramų įvertinimą. Dėl didelio krūtų tankio gali būti sunkiau visapusiškai „apžiūrėti“ krūtį mamogramoje - atrodo, lyg žiūrėtum pro matinį stiklą. Dėl to gali būti sunkiau aptikti krūties vėžį. Antra, dažnai manoma, kad krūtų tankis atspindi estrogeno poveikį arba estrogenų kiekį moters organizme, ir kuo didesnis estrogenų poveikis, tuo didesnė krūties vėžio atsiradimo rizika.
Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija paskelbė mamogramų taisyklių atnaujinimus, pagal kuriuos mamogramas atliekančios įstaigos turi pranešti pacientėms apie jų krūtų tankį. Didesnis krūties tankis gali sumažinti mamogramos efektyvumą, todėl tankiame krūties audinyje gali būti sunkiau aptikti krūties vėžį. Net atmetus jo nustatymo klausimą, krūtų tankis yra nepriklausomas krūties vėžio rizikos veiksnys. Nors yra daug duomenų, rodančių, kad tankus krūties audinys yra rizikos veiksnys, to priežastis nėra aiški. Gali būti, kad tankių audinių ir vėžio vystymasis yra susiję su tais pačiais biologiniais procesais arba hormonų įtaka.
Didžiausias krūtų tankis būna, kai moteris yra jauna. Moterims, kurioms artėja menopauzė, jis linkęs mažėti. Tačiau krūties vėžio rizika su amžiumi didėja. Taigi šie du dalykai šiek tiek prieštarauja vienas kitam. Jei esate 40-ies metų moteris ir jūsų krūtys yra tankios, turėtumėte susimąstyti. Šiuo metu labai praktiška žinutė yra ta, kad jei turite tankias krūtis, nepaisant jūsų amžiaus, net jeigu esate po menopauzės (galbūt net ypač, jei esate po menopauzės), tačiau jūsų krūtų tankumas nemažėja kaip pas kitas moteris, jūs turėtumėte tirtis ne tik atliekant mamogramą, bet ir panaudojant papildomas diagnostikos priemones, tokias kaip ultragarsą ar net magnetinio rezonanso tomografiją.
Didesnis krūtų tankis yra nedidelis rizikos veiksnys. JAV vidutiniškai viena iš aštuonių moterų per savo gyvenimą gali susirgti krūties vėžiu. Moterys su tankesnėmis krūtimis turi šiek tiek didesnę riziką - maždaug viena iš šešių arba viena iš septynių. Taigi rizika padidėja nuo 12 proc. iki 15 proc. Tai reiškia, kad dauguma moterų, turinčių tankias krūtis, nesusirgs krūties vėžiu. Kartais radiologai rekomenduos atlikti papildomą krūtų tyrimą moterims, kurių krūties audinys yra tankus.
Ultragarsinis tyrimas ir ABUS
Krūtų echoskopija yra pirmo pasirinkimo tyrimas jaunoms (20-30 m.) moterims, norint nustatyti, ar krūtyse neatsirado neaiškių darinių. Kartą per metus pasitikrinti turėtų visos moterys, net jei neturi jokių nusiskundimų ir reguliariai pačios pasitikrina krūtis apčiuopos būdu. Atminkite, kad neretai liga prasideda „tyliai“. Atliekant krūtų echoskopiją, nustatoma 87 proc. pakitimų, o suderinus mamografiją ir echoskopiją - iki 100 procentų.
Automatinė krūtų ultragarso sistema (ABUS) yra pažangi diagnostinė technologija, skirta krūtų tyrimams. Ši sistema yra automatizuota, leidžianti standartizuotai ir nuosekliai tirti krūtų audinius, užtikrinant, kad nė viena krūties dalis nebūtų praleista. ABUS technologija ypač efektyvi moterims su tankiu liaukiniu krūties audiniu, kurio mamogramose gali būti sunku pastebėti vėžio požymius. Šis tyrimas savo principu prilygsta įprastam krūtų ultragarsiniam tyrimui, tad yra neatsiejama įvairių krūtų ligų diagnostikos dalis. ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. Paprastai tai dauguma moterų iki penkiasdešimties metų amžiaus, bei dalis vyresnių moterų, turinčių gausų liaukinį audinį. Didžiausias tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu.
Tyrimas aktualiausias tikrinantis profilaktiškai, taip pat vėliau stebint jau žinomus nepiktybinius pokyčius kūtyse, bei moterims, dalyvavusioms profilaktinėje patikroje dėl krūties vėžio, kai nerandama patologinių pokyčių, tačiau atžymimas tankus liaukinis krūties audinys. Esant tankiam liaukiniam audiniui kas antrai moteriai mamogramose vėžys gali likti nepastebėtas. To išvengtume kartu atlikdami ir ultragarsinį ar ABUS tyrimą.
ABUS tyrimas tinka moterims, kurių krūtyse yra daug liaukinio audinio, ypač iki 50 metų amžiaus ir daliai vyresnių moterų. Taip pat jis rekomenduojamas profilaktinei krūties vėžio patikrai, ypač kai mamogramose nerandama patologinių pokyčių, tačiau yra tankus liaukinis audinys, ar stebint jau žinomus nepiktybinius pokyčius krūtyse. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo individualios situacijos ir radiologo matomo vaizdo, gali prireikti ir kitų papildomų tyrimų (pvz., MRT).
ABUS tyrimo nauda: aukšta vaizdų raiška ir didelis vėžio nustatymo dažnis; standartizuotas tyrimas, mažiau priklausomas nuo tyrėjo patirties; tinka visoms amžiaus grupėms ir moterims su tankiu liaukiniu krūties audiniu. Įprastą ultragarsinį tyrimą atlieka gydytojas, tyrimo metu naudojamas mažesnis jutiklis, o paties tyrimo atlikimas labai priklausomas nuo jį atliekančio specialisto. ABUS turi standartines tyrimo projekcijas, paspaudimą, tyrimas gali būti lengvai sulyginamas su ankstesniu vertinant pokyčių dinamiką, visi tyrimo vaizdai išsaugomi duomenų bazėje. Tiek ABUS, tiek paprastas ultragarsinis tyrimas papildo mamografinį krūties tyrimą arba gali būti naudojami kaip savarankiški tyrimai. ABUS tyrimo vaizdai pasižymi ypatingai gera vaizdų raiška, bei aukštu vėžio nustatymo dažniu. Nustačius krūties vėžį, visada reikalingas įprastas ultragarsinis tyrimas vertinant sritinius limfmazgius, kadangi pažasties sritis ABUS tyrimo metu neskenuojama.
ABUS tyrimas trunka nuo dešimties iki penkiolikos minučių, priklausomai nuo krūtų dydžio bei tyrimą atliekančio radiologijos technologo įgūdžių. Atsakymas pacientei pateikiamas po gydytojo radiologo išvadų. Dėka standartizuotos vertinimo procedūros ABUS tyrimo vaizdų vertinimas yra kiek greitesnis ir paprastesnis. Profilaktiškai tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Negalima nepaminėti ir paties moderniausio ir naujausio - krūtų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo. Šiuolaikinėje krūtų ligų diagnostikoje šis metodas taikomas vis plačiau, nes yra itin jautrus ir leidžia diagnozuoti krūties vėžį labai ankstyvoje stadijoje. Šiuo metodu galima diagnozuoti itin mažus vėžio židinius, kurie neaptinkami jokiais kitais krūtų tyrimo metodais (ultragarsu ar mamografiškai).
Tiriant krūtis magnetiniu rezonansu, pacientei į veną suleidžiama speciali medžiaga, taip vadinamasis "kontrastas". Ši medžiaga kaupiasi vėžio židinyje. MRT tyrimas yra brangus, lėtai atliekamas, susijęs su specialių medžiagų leidimu į veną, todėl nėra taikomas kasdienėje praktikoje ir skiriamas tik esant tam tikriems parodymams. Taip pat krūtų magnetinio rezonanso tyrimas itin naudingas tiriant krūtis po tausojančių (t. y. krūtį išsaugančių) vėžio pašalinimo operacijų. Randinis audinys labai apsunkina tokios krūties tyrimą ultragarsu ar mamografinio tyrimo pagalba. Reikia pastebėti, kad šiuolaikinėje krūtų ligų diagnostikoje magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas taikomas vis plačiau, daugėja parodymų krūtų tyrimams šiuo metodu.
Kaip pasirinkti specialistą ir įstaigą?
Specialistą reikia rinktis patyrusį. Echoskopija - labiausiai nuo gydytojo patirties ir kvalifikacijos priklausantis radiologinis (vaizdinis) tyrimo metodas. Įrašytą diskelį su kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso vaizdais galite nunešti konsultacijai pas kitą specialistą ar net internetu pasikonsultuoti su kitame pasaulio krašte esančiu gydytoju.
Visų antra, specialistas turi būti patyręs būtent krūtų ligų diagnostikoje. Krūties vėžys yra labai klastinga, besislepianti po daugeliu kaukių liga. Ji gali atrodyti netipiškai, kartais būna sunkiai diagnozuojama net itin patyrusių aukštos kvalifikacijos specialistų, besispecializuojančių krūtų ligų diagnostikoje. Kuomet tobulėja krūtų ligų diagnostika, atsiranda daugiau vaizdinės diagnostikos metodų, krūties vėžys išmoksta paslėpti savo "uodegą".
Be abejo, bet kuris patyręs echoskopuotojas diagnozuos Jums (arba įtars) tipiškai atrodantį krūties vėžį. Bet tik patyręs krūtų echoskopijos specialistas diagnozuos ar įtars itin mažą (kartais net 3-4 mm!) ar netipiškai atrodantį vėžį. Kokią įstaigą pasirinkti, jau ne taip svarbu - tai priklauso nuo Jūsų prioritetų ir finansinių galimybių. Svarbiausia, pasikartosiu, pasirinkti tinkamą specialistą.
Kaip sumažinti krūties vėžio riziką?
Kai kurie būdai sumažinti krūties vėžio riziką yra sveiko svorio išlaikymas, fizinis aktyvumas, saikingas alkoholio vartojimas arba jo atsisakymas, o kai kuriems žmonėms - vaistų, pavyzdžiui, tamoksifeno, vartojimas ir, jei įmanoma, vaikų žindymas.
Kasmet pasaulyje užregistruojama apie milijoną naujų krūties vėžio atvejų. Lietuvoje per tris dešimtmečius sergamumas krūties vėžiu padidėjo du su puse karto. Reguliari patikra padės anksti nustatyti ligą ir laiku pradėti gydymą. Ankstyvųjų stadijų krūties vėžys gali būti visiškai išgydomas.
| Amžius | Rekomenduojamas tyrimas | Dažnumas |
|---|---|---|
| 20-30 m. | Krūtų echoskopija | Kartą per 1-2 metus (profilaktiškai) |
| 30-40 m. | Krūtų echoskopija | Kas 1-2 metus (profilaktiškai) |
| Nuo 40 m. | Mamografija | Kartą per 1-2 metus (esant normaliems rezultatams); Ankstesnis tikrinimasis (nuo 40 m.) - individualus sprendimas. |
| Nuo 45 m. | Mamografija (nemokama programa) | Kas 2 metus |
| Nuo 60 m. | Mamografija (gali pakakti vien jos); Ultragarsas (jei reikia patikslinti pakitimus) | Reguliariai (pagal gydytojo rekomendacijas) |
tags: #automobilis #tyrimu #krutinis #moterims