Iš L. L. K. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo 1947 m. rinkinių, redaguotų Jono Aistio, gimė šios neviltingų Lietuvos laisvės kovų dainos.
Šis dainų rinkinys, išleistas kažkur Dzūkijos giriose prieš penkiolika metų, atspindi lietuvių tautos kovą už laisvę. Dainos nepaniekins ir nepamirš kovotojų tikslo bei jų aukų prasmės.
Daugelis dainų atspindi partizanų nuotaikas, siekius ir buitį, ypač tada, kai jiems pradėjo nesisekti. Tai yra autentiški laisvės kovotojo žodžiai, kupini nusiminimo ir nusivylimo, skaudūs ir liūdni, parodantys, kad partizanai mato savo kovą pralaimėtą. Kai kurios dainos datuojamos maždaug 1946-1947 m. ir atspindi laikotarpį, kuomet sąlygos dainoms dainuoti ar eilėms deklamuoti siaurėjo.
Yra gandų, kad buvo sukurtų partizanų dainų falsifikatų, tačiau tikimasi, kad jų neatsidūrė šiame rinkinyje. Partizaninės dainos laisvuose kraštuose turi savo atskirą gyvenimą, jas dainuoja originalinėje aplinkoje.
Partizanų aukos buvo didelės, tauta patyrė gilią, sunkiai užgydomą žaizdą, kurios nei karas, nei pokaris nepasižymėjo. Buvo dedamos pastangos tam kraujoplūdžiui sustabdyti, tačiau defetizmas tapo partizanų idėjos išdavimu.
Šios dainos, patekusi iš dzūkų ir sūduvių krašto, yra įvairios savo forma, liaudiškos, kurtos sodžiaus ir miesto žmonių. Jų stilius ir dvasia kartais labai literatūriniai, todėl kai kurie kūriniai priskiriami individualiems poetams.
Dainose atsispindi troškimas grąžinti pasauliui ramybę, naikinti tai, kas naikina žmoniją. Skamba maldos už tėvynę, prašymai parodyti gailestingumą ir ištraukti iš vargo.
1. Grąžink šiam pasauliui ramybę pirmykštę.
Naikina žmoniją jau kelinti metai.
Tik baisios patrankos po Lietuvą kaukia.
Be rūbo šiltesnio, be duonos kąsnelio.
Parodyk, kad Tėvas esi gailestingas.
Kad ji mus ištrauktų iš vargo didžiausio.
Kas Tau yr' malonu ir mums išganinga.
Kils padėkos maldos dangaus iš augštybės.
Dainose minimi kovos draugai, priesaikos kovoti mirtinai, pilių griuvėsių puošmenos trispalvėmis, mergaitės, kūdikiai. Kaskart arčiau svarbi diena, kovos draugams sakomas "sudiev".
Lietuvos grožis minimas net ir be turtų, lakšutės čiulbėjimas vakarais, prisiekiama meilė ir prašoma nepamiršti einamo kelio.
Dainose skamba apverkiamas Gedimino kalnas, kurio viršūnėje plevėsuoja priešo vėliava. Neilgai džiaugsis priešas upeliais kraujų, nes ateis laikas, kai bus gera saviem, o žemė pražys krauju.
Skaudūs klausimai apie liūdnas, ašarotas akis, naikinamą gimtinę, kuri bus atstatyta, ir gėles, išbarstytas pievose. Pavasaris skrenda laukais, o rūtų ravėjimas ir Dievo prašymai.
Yra ir prisiminimų apie linksmąsias dienas, žvaigždes, ugnines kulkas, kurias reikia sviesti į priešą, ir neišvengiamą kovą už tėvynę.
Dainose atsispindi ilgesys, kančia, meilė ir viltis.
61. KANČIOJ Ir ilgesy, mielas, šaukiu tave!
Jos skaisčia meile mums tyliai šnarės.
Laimės pavydės tau kiti.
Tik ten pailsės mano siela.
64. Kur ilsis Lietuvos vaikai.
Lietuvių kančia ir ilgesys po okupacijos, ilgesys grįžtančių dienų, svajonės apie grįžimą namo, meilę, kurios nepamiršta.
Partizano meilė mergaitei, prašymas nepamiršti, net ir esant sužeistam. Motinos ašaros, atsisveikinimas su tėvyne, kamera, draugais.
Dainose minima kova, baisi kova, karžygiai, kurie ugdosi kovoj. Grėsmingi priešai, kurie naikina ir skriaudžia, siunčia į karo frontą.
Minimi knygnešiai, Kudirka, Vileišis, kvietimas pabusti, pavergtieji broliai. Tautos skausmas, kaip jūra gili.
Nors tauta buvo išvaikyta tremtinių keliais, žemė, Lietuvos žemė, visada išliks šventa.
Kova už bočių kapus, drąsūs milžinai, kurie nepasiduoda. Verksmas, kuris aidi pašiliais.
Partizanų slėptuvės miškuose, kūno apibarstymas Lietuvoje, amžinų vargų pabaiga.
Dainose minimi priešai, kurie kankino, ir išlaisvinti žmonės. "Enkavedistų" klastos ir grasinimai.
198. Varnai. Tai vėl maldauja, prašo-.
- Sugrįžkit iš miškų!
Už viską skaisčiai ačiū, mes žinom klastą jūs...
Šalna perlus išbarstė ant pievų ir laukų...
Kova prieš okupantus, stribukus, enkavedistus. Prašymai grįžti iš miškų, žinojimas apie klastas.
Dainose skamba raginimas kovoti už laisvę, žadama pergalė, trenkiant perkūnu ir žaibais.
Prisimenami partizanų žuvimo metai, komjaunuolių pasirinkimas statyti savo gyvybę į pavojų.
Dainose minimi partizanų veiksmai vakaruose nuo Lietuvos, tikėjimas Rytų-Vakarų konflikto neišvengiamumu.
Atsidavimas kovai, net ir sunkiausiais momentais.
Kova, kuri tęsiasi, nepaisant visų sunkumų ir aukų.
Partizanų dainos yra ne tik liudijimas apie praeitį, bet ir priminimas apie tautos stiprybę ir nepriklausomybės siekį.
Vienas tikslas beliko: mirti ar laimėti. Iš krūtinės liejasi kraujas, lūpos kartoja: "Sudiev, Lietuva!"
Broli, pastatyk juodą medžio kryžių nakčia. Kai bus laisva tėvynė, bus lengviau.
Vyrai, žūstame už tėvynę! Rugio grūdas nunoks ir birs.
Vingiuoja, raitos kelias. Paslėpčiau tave tarp gėlių! Lyg gintaras puošia takus.
Jis sakė: - Skirs likimas mus! Tegul širdis tiek skausmo nekentės.
Taip mielą žodį: - Mama, tu! Nuo taip nuožmių, žiaurių kančių?
Vien tik širdies skausmas, lietuvaite, tau!
KOVA. KOVA. Už bočių mušasi kapus... Vaikai jos, drąsūs milžinai...
Jūs ieškosit vargšės - ji kapuos gulės... O ji ten...
Jų verksmas aidi pašiliais.
Sūnau palaimos tau žodžius... O tu bastaisi po miškus...
Zvimbė, skaudžiai gėlė... Kur ištyško kraujas - stiebiasi rugys...
Tave uoliai slepia priemiesčio griovy... Tau nubarstė kūną, Lietuva mana!
Amžiais vargus kentus - vienąkart gana!
Juoksis šviesiaplaukis Prienšilio sūnus... Bet gi dalia...
Kurie kalvas nudažo raudonai... Kurios netemdė taškas nei šešėlis.
Man jį? Ji bus laisva... Laisvai...
Jie tyliai kuždasi ir vis tavęs dar laukia... O aš tavęs kely...
Žarom pražydę vakarai... Nors dar dabar juoda naktis...
Jei nesugrįš!
Palikau aš tave liūdinčią prie gonkų... Ir kad mūsų dienos slenka vis linksmiau...
Siųski karštą maldą prie augšto dangaus... Ir laisva lakšutė sučiulbės linksmiau...
KAM nusviro galva ant krūtinės? Ko negrįžta tos dienos laimingos?
Šakos sviro ant žemės žemai...
Augštų, lieknų, dirbtinėm garbanom... Aš nemylėjau jų, nors jie saldžiai kvepėjo.
Pabėgo jie visi su vokiečiais... O sesės ji supras ir nuoširdžiai užjaus...
Jiems Visagalis tiek jėgų suteiks...
Užmik ant mano kelių sapnuot saldžių sapnų... Ir tyliai man pasakęs: - Sudiev, geros kloties!
Už lango stovi priešai ir šūvius jų girdžiu... Siunti jiems "labą rytą" kulkosvaidžio vamzdžiu!
Myli ar nemyli?
Ne visas suskaitėm!
Jis kovoj ir kelionėj vis pirmu tik bus!
Kietas gruodas, bežvaigždė naktis... Skamba dainos: - Greit būsim laisvi! Laimėsim...
Ir trenkit perkūnu, žaibai!
Prancūzijos pasipriešinimo daina – „Partizanų giesmė“
Keliuos. Atminki knygnešius... Kudirką... Vileišį... Pabuskit, pavergtieji broliai!
Tavo skausmas, kaip jūra gili.
Jūs galėjote! Kas, kad mus išvaikėt tremtinių keliais...
Žeme, mano žeme!
Ir tas ašaras, laisvės kančias...
O aplink taip tamsu, taip klaiku... Čia taip gera, jauku ir malonu...
Drasko, plėšo, ir mus jie suės.
Apšlakstyta lietuvių krauju.
Gal net nereiktų aiškinti.
Tu meilę man atimk.
Sparnelius virš galvelės užlaužus.
Žmoneliai retyn vis retyn... Sudunda kažkas ir nuūžia...
Tu priėmei kartu su laisvės juostele... Kautynės... ir staiga krūtinėj karšta, karšta.
Aš, broliai, išeinu...
Ir krenta sniegas - o toks lengvas, toks purus.
Jei šiam pasauly artimo mums nieko nebėra?..
Ir čia žuvai. Lietuvi, amžiais būk didus, nes tavo kelias - kruvina kova...
O lygumos, laukai ir upės jį kartos.
KRYŽIUS. PRIE kelio kryžius.
Kuopa ir batalionas. O naktys buvo juodos. Ir tu kritai.
O šventas vakaras... Ir eis kareiviai per pusnis.
Kulkosvaidžiai kvatos. Danguj žvaigždžių tik daug. Danguj Kūčių šviesa.
GIEDRA. GIEDRA. Dangus vaiskus ir žydras, kaip lazurka.
Pakelėse žolytė kalasi.
Pečius kuprinė slegia, prakaitas srovena veidu.
Nuo marių pučia vėjas. Šalta apkasuos.
Atsiųskit šovinių, granatų ir prieš tankus minų... Nevalgėm nieko. Iš čia nėr kur.
Viens jų neteko rankos, o du... Raudotų, atgailotų...
Palinkėki stribukams saldžių, saldžių sapnų...
Zadum, zadum, okružit... Vanjka, daj vintovku! Pakels galvą kacapėlis, tuoj pataiko kakton...
Kažkas rado dvi kacapes tupint saugioj laktoj... Partizanas laukan tempia ir išlįsti kviečia...
Ir manį nešaukit... Ne! Baigę visus kacapėlius, mįslinom, užpykot...
Kai komjaunuoliai šakas kapojo... Pradėsim švęsti ryt anksti rytą!
Kad nenumintų stribukams kojų! Gal nė rūsyse negausim vietos...
Pradėjo lyti - jis ne po stogu...
Laisvę atgavo, kuriuos kankino...
ei nebalsuosi, greit jų čia nebus... Nematysi niekad rusiško dangaus...
Koks tas Zigmas yr' drąsus! Jie vežikui tuoj... Triušio miestan parsiust...
Kur kiti?
Mums lašiniai, degtinė, dešra, alaus uzbonas...
Už kuriuos išdavei draugus... Ir veik visi tuo pasidžiaugs!
Vaikai juokias, netrivoja... Prienų stribai trys už litą!
Smunka kelnės apatinės! Prienų stribai trys už litą!
Ant "banditų" stribas pyksta... Jas stribokai stveria, griebia...
Ir į mišką... Stribai rėkia: - Va, banditas! Iš po skverno...
Nors šiandien... Tą...
Penkiakampė ant galvos! Penkiais pirštais ką įgyjam... Visą turtą konfiskuojam!
Mes stribukai Lietuvos...
Nebeteksime... ieškodamos arba gindamos skirtingas visuomeninio gyvenimo formas.
Skaudu matyti tautoje kovą tarp savųjų, svetimiesiems viešpataujant.
Istoriją. Kaip J. Daumanto ’’Partizanai už geležinės uždangos” ir kt.
Ir jų priešai Lietuvoje okupantų leidžiamoje spaudoje.
Pareikalavusi daug aukų iš partijos ir komjaunimo eilių.
Ir skriausti.
Tikėjimas Rytų-Vakarų konflikto neišvengiamumu.
Veiksmams vakaruose nuo Lietuvos.
Būti tais metais komjaunuoliu, reiškė statyti savo gyvybę į pavojų.
Židinių Lietuvoje dar tikrai buvo 1951 metais, kur ne kur net 1952-ais.
Valstybės Saugumo Komiteto (buv. NKVD)
Nepasidavusius partizanus.
Trumpesnis.
Turime tik iš 1946 metų.
Anksčiau. Bet ir ne daug anksčiau.
Lietuviškas dainas, kurių apstu šoje knygoje.
Apie partizanų nuotaikas, siekius ir buitį.
Tada, kai jiems pradėjo nesisekti.
Kad tai yra tiesa, skaitytojas gali pats įsitikinti iš tų dainų tono.
Yra nusiminimo ir nusivylimo dainos, skaudžios ir liūdnos.
Kad partizanai mato savo kovą pralaimėtą.
Ypač siaurėjo sąlygos toms dainoms dainuoti ar eilėms deklamuoti.
Bet tai, galop, didesnės svarbos neturi.
Dainuojamos originalinėje aplinkoje.
Nesunku numatyti, kodėl taip yra.
Pavojinga.
Yra kitas, daug skaudesnis reiškinys.
Partizanų aukos didelės.
Buvo žiaurios.
Tauta patyrė gilią, sunkiai užgydomą žaizdą.
Dėję pastangų tam kraujoplūdžiui sustabdyti.
Kaip partizanų idėjos išdavimas.
šiandien partizaniniai veiksmai Lietuvoje būtų prasmingi ir reikalingi ...
Savo tikėjimo išpažinimo apeigą, kuri visais laikais bus didelė ir šventa.
Sąjūdžio metas.
Jos yra įvairios savo forma.
Kurtos sodžiaus ir miesto žmonių.
Apygardos štabas 1947 m.
A. A. iš Lenkijos 1947.
Prof.
Vienas "a” rinkinys yra metodingai redaguotas ir paskirstytas skyriais.
Man teko vadovautis bei prie jo derinti kitų rinkinių medžiagą.
Faksimilė iš ”a” rinkinio.
Nežinau, ko tu ilgiesi’.
Atskirą skyrių, pavadintą ’Iš trumpesniojo partizanų dainyno’.
Vieną iš dviejų ar daugiau tekstų.
Tai darėme tik turėdami prieš akis kitą tekstą.
Derinti prie ’’vadovinės”, kurią ir ne visur ištikimai sekėme.
Redaguojant atsisakyta dainų-eilių vardų.
Dainos labai jau literatūrinės savo stiliumi ir dvasia.
eilės numeriai.
Pasirašytos pseudonimais.
Nėra abejonės, kad tai yra individualios poetų eilės.
Tai jie ir nededami.
Čia būtinai reikia pareikšti padėka prof.
Visų tautosakos savybių, tai jau pakely į tautosaką.
Giedra.
Kova.
O prakeikti!
I. II. III.
Kova.
Prie kelio kryžius.
