Istorija danų automobilių pramonės yra ne tokia žymi ir plačiai paplitusi kaip kitų Europos šalių, tačiau ji turi savo unikalių puslapių ir įdomių faktų.
Ankstyvieji bandymai ir įtaka
Nors Danija garsėja kitomis inovacijomis, pavyzdžiui, vėjo energijos gamyba ar LEGO kaladėlėmis, automobilių gamybos srityje jos indėlis nėra toks ryškus. Ankstyvosios Danijos germanų gentys turėjo įtakos įvairių tautų, įskaitant Angliją, Vokietiją, Nyderlandus ir Skandinavijos šalis, tokias kaip Norvegija ir Švedija, kilmę ir kultūras. Tai rodo bendrą regiono istorijos ir technologijų raidą.
Mitsubishi: Japonijos inovacijos su danišku prisilietimu?
Nors tiesiogiai danų automobilių gamintojų, kaip pagrindinių žaidėjų pasaulinėje rinkoje, nėra, svarbu paminėti galimą jų sąsają su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Mitsubishi korporacijos istorija siekia 1870-uosius metus Japonijoje. Kompanijos įkūrėjas - Ytaro Iwasaki. Pavadinimas "Mitsubishi" sudarytas iš dviejų dalių: "mitsu" reiškia "trys", "bishi" - "deimantai". Sparčiai auganti kompanija neapsiribojo vien laivininkyste. 1881 m. įmonė pradėjo anglies gavybą, kiek vėliau atidarė geležies gamyklą, įsigijo laivų statyklą. Laivų statybos pramonėje įgyta patirtis ir technologinės žinios buvo panaudotos tolimesnėje verslo plėtroje, įtraukiant popieriaus, stiklo, plieno, elektronikos, orlaivių, automobilių, naftos produktų gamybą. Dabar korporacija vienija kelias dešimtis stambių firmų, užsiimančių įvairiausiomis verslo šakomis visame pasaulyje.
"Mitsubishi Motors Corporation" - viena iš "Mitsubishi" korporacijos įmonių - istorija siekia 1917-uosius, kuomet nuo konvejerio nuriedėjo pirmasis masinis japoniškas automobilis - "Modelis A". Per du pirmuosius automobilių gamybos dešimtmečius "Mitsubishi" Japonijoje įsitvirtino kaip novatorė. Po Antrojo pasaulinio karo "Mitsubishi" didžiausią dėmesį skyrė didelių autobusų ir triračių transporto priemonių gamybai. Nuo 1960 m. prasidėjo iki šiol besitęsianti lengvųjų "Mitsubishi" automobilių era.
1960-ųjų pradžioje atsigaunant Japonijos ekonomikai ir didėjant darbo užmokesčiui, į madą atkeliavo šeimos automobilio idėja. Šį poreikį užpildė "Mitsubishi 500". 1962 m. Tais pačiais metais pristatytas ir pirmasis "Colt-a", didesnis ir komfortiškesnis šeimos automobilis, o 1969 m. - pirmasis "Galant", sukėlęs rinkoje tikrą perversmą. Pastarajame modelyje buvo įmontuota viskas, kas tik tuo metu buvo geriausio ir moderniausio. Jis susilaukė daugybės apdovanojimų tiek iš vartotojų, tiek iš automobilių sporto gerbėjų.
Neatsiejama "Mitsubishi" įmonės dalis - sėkmingas dalyvavimas aukščiausio lygio ralio lenktynėse bei prestižiniame Dakaro dykumų maratone. Praėjusio šimtmečio 70-ajame dešimtmetyje automobilių sporto viršūnėje "Mitsubishi" karaliavo su "Galant" ir "Lancer" modeliais. "Lancer" tapo pirmuoju modeliu-legenda ir sukūrė neginčijamą "Mitsubishi" reputaciją automobilių sporte. Viena po kitos skinamos pergalės leido ne tik kurti "Mitsubishi" prekinio ženklo įvaizdį, bet ir pergalingas technologijas transformuoti į serijinius modelius. Geriausias pavyzdys - "Mitsubishi Lancer Evolution" sedano pasirodymas.
1973 m. pasirodė naujasis "Lancer" - būtent šiuo modeliu koncernas pradėjo užkariauti Europą. Plėtros tikslams užtikrinti 1974 m. Apie sėkmingus įmonės žingsnius Europos rinkoje skelbia "Mitsubishi" automobilių susišluoti apdovanojimai. "Pajero" ("Shogun”) iškovojo "4x4 Metų automobilio" apdovanojimus Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Australijoje, Ispanijoje, Vakarų Vokietijoje ir tapo pasauliniu bestseleriu. Pasaulinių apdovanojimų susilaukė ir "Galant", "Colt", "Lancer" bei L200. 1990-aisiais MMC pristatė traukos kontrolės sistemą, keturių varančių ratų sistemą "Super Select", "Multi-mode ABS", elektroninę automatinę transmisiją INVECS.
1994 metais pradėta elektromobilio "Libero" gamyba, o 1996 m. sukurtas tiesioginio įpurškimo variklis GDI. Tuo metu "Pajero" toliau dominuoja pasauliniuose ralio renginiuose. Tommi Mäkinen su "Lancer" laimi pasaulio ralio čempionatą keturis kartus iš eilės. 2000-aisiais MMC ir "Daimler Chrysler" pasirašė verslo partnerystės susitarimą - "Daimler Chrysler" įsigijo 37 proc. MMC akcijų. Ir nors 2004 m. "Mitsubishi grupė" akcijų paketą iš "Daimler Chrysler" perpirko, abi įmonės išlaikė sėkmingo verslo santykius ir toliau dalijosi B ir C segmento automobilių platformomis ir varikliais.
2007 m. - iškovota dvyliktoji "Mitsubishi" pergalė Dakaro ralyje. 2009 m. "Mitsubishi" nuolat stiprina ir atnaujina produktų liniją naujais bei novatoriškais modeliais. 2010 m. pristatė visureigį ASX, 2013 m. pasirodė kompaktiškas "Mirage” ir visiškai naujas "Outlander". "Mitsubishi Outlander" šeima pasaulinės šlovės sulaukė į jos gretas įstojus "plug-in" hibridiniam PHEV. Pastarasis yra geriausiai parduodamas tokio tipo elektromobilis visame pasaulyje. Beje, visos šeimos pardavimai - ne mažiau įspūdingi.
2016 m. MMC pratęsė savo konceptualią kelionę pasaulinei arenai pristatydama visiškai naują pažangų SUV klasės visureigį, aprūpintą pavyzdine "Mitsubishi Motors" plug-in hibridinio elektromobilio (angl. Plug-in Hybrid Electric Vehicle) technologija "Ground Tourer". "Mitsubishi" pastaraisiais metais sukūrė ir pristatė keliolika įspūdingų koncepcinių modelių, kuriais koncernas mėgina užčiuopti potencialių klientų reakciją. Naujausias dizainerių darbas - kompaktiškas miesto MPV visureigis XM. 2016-aisiais pristatyti ir 2017 metų laidos "Mirage", atnaujintas legendinis visureigis "Pajero" bei "Pajero Sport", speciali pikapo L200 laida, atnaujintas kompaktiškas miesto visureigis ASX bei furgonas "Delica".
Šimtmetį įmonė pasitinka naujame amplua. Po alinančių degalų ekonomijos skandalų Rytų rinkose - pasirašyta sutartis su "Renault-Nissan" aljansu. Pastarasis įsigijo 34 procentus MMC akcijų. "Mitsubishi" į aljansą atsineša plug-in hibridinių technologijų žinias, stiprų įdirbį visureigių, 4x4 ir pikapų gamyboje. Šiandien, MMC gamina automobilius 30 pasaulio šalių, 170 šalių turi savo pardavimo atstovybes. Tarp sėkmingiausių modelių patenka "Colt", "Galant", "Carisma", "Lancer", "Spacestar", "GT", "L200", "Pajero" ir "Outlander".
Skandinaviški automobiliai ir jų privalumai
Nors Danija nėra didelė automobilių gamintoja, verta paminėti automobilių pirkimą iš Skandinavijos šalių, įskaitant Daniją. Švedija, Danija, Suomija ir Norvegija siūlo automobilius, kurie dažnai pasižymi aukšta technine būkle, mažesne rida ir retesniu druskos naudojimu keliuose, lyginant su kitomis Europos šalimis. Skandinaviški automobiliai yra kruopščiai prižiūrimi dėl griežtų techninės priežiūros standartų, kuri yra periodiška kas metus. Tai reiškia, jog net senesniuose automobiliuose būklė bus aukšta.
Daugelis skandinavų savo automobiliais važinėja rečiau, nei europiečiai, todėl jų rida dažnai yra mažesnė. Nors druska skandinavų keliuose naudojama žiemą, jos yra naudojama mažesniais kiekiais nei Europos šalyse. Šios savybės daro automobilius iš Skandinavijos patrauklius pirkėjams.
Woven City: Toyota ateities vizija
Nors tai nėra tiesiogiai susiję su danų automobilių gamyba, verta paminėti Toyota projektą Woven City, kuriame dalyvauja ir Danijos architektūros agentūra Bjarke Ingels Group. Woven City istorija prasidėjo 2018 m., kai Toyota paskelbė apie savo transformaciją į mobilumo bendrovę. Siekdama šią idėją paversti realybe, Toyota bando mobilumą gerinančius technologinius sprendimus, kurie atskleidžia tikrąjį žmonių potencialą. 2021 m. Planuojama, kad Woven City gyvens 2 000 gyventojų ir mokslininkų, kurie kurs ir bandys naujoviškus technologinius sprendimus. Šiuo metu baigtas pirmasis miesto etapas ir rengiamasi pirmiesiems bandymams, kurie bus atliekami antrąjį pusmetį.
Toyota siekia rasti naujų sprendimų, kaip pagerinti keturis pagrindinius mobilumo ramsčius: žmonių, prekių, informacijos ir energijos judėjimą. Ateities technologijos svarstomos net ir energijos naudojimo srityje. Pagrindinis Woven City energijos šaltinis - vandenilis. Woven City namai taps naujų technologijų bandymų vieta, pvz., namų robotams. Pastarieji, naudodami dirbtinį intelektą jutiklių pagrindu, padės atlikti kasdienius namų ruošos darbus, tarkime, išnešti šiukšles. Prekių judėjimui Woven City bandoma naujoji Toyota technologija e-Palette: autonominės transporto priemonės teiks viešojo transporto paslaugas, tačiau su tuo bus susijusios ir mobiliosios parduotuvės bei prekybos automatai. Žinoma, Woven City dirbtinio intelekto plėtra daro didelę pažangą, nes juk miesto tikslas - pakylėti autonomines transporto priemones į naują lygį. Transporto priemonėse įrengta naujos operacinės sistemos Arene ir Vision AI, kurios vaizdo duomenų analizę derina su dirbtiniu intelektu.
Woven City suburs žmones, kuriuos domina mobilumo ateitis. Kartu bus kuriami, plėtojamas ir tobulinami nauji gaminiai bei paslaugos. Woven City - tai mobilumo bandymų centras, kuriame inžinieriai ir išradėjai dirbs siekdami reikšmingesnio tikslo - kurti naujus produktus. Išnaudojant dešimtmečius kauptą Toyota gamybos patirtį, Woven City pasiūlys unikalią aplinką, kurioje bus visos priemonės ir paslaugos, reikalingos visuomenės iššūkiams spręsti. Woven City pirmojo etapo projektas jau sulaukė pripažinimo už ekologišką ir į žmogų orientuotą dizainą, gerinantį žmonių gyvenimo kokybę. Jis pelnė pirmąjį Japonijoje LEED bendruomenėms skiriamą platininį sertifikatą. Kartu su pirmojo etapo parengiamaisiais darbais pradėta rengti statybvietė, kurioje bus įgyvendinamas antrasis etapas. Į Woven City bus kviečiami išorės startuoliai, verslininkai, universitetai ir mokslinių tyrimų institucijos dalyvauti 2025 m. Po Woven City oficialaus pristatymo į miestą persikels apie 100 žmonių, daugiausiai - Toyota ir WbyT darbuotojai bei jų šeimų nariai. Bendruomenė palaipsniui plėsis. Planuojama, kad pirmajame etape gyvens apie 360 žmonių, o bendras gyventojų skaičius galiausiai pasieks apie 2 000. Toyota partnerė kuriant Woven City - Danijos architektūros agentūra Bjarke Ingels Group, kuri parengė bendrąjį miesto planą.
Kitos šalys ir jų automobilių istorija: Lyginamasis aspektas
Kadangi Danijos automobilių gamybos istorija nėra tokia turtinga, verta trumpai palyginti su kitomis šalimis, kad suprastume kontekstą.
Vokietija
Vokietija savo automobilių pramone ir greitkeliais be apribojimų garsėja visame pasaulyje. Vien ko verta prestižinių automobilių rinkoje dominuojanti trijulė BMW, „Audi“ ir „Mercedes-Benz“, ar įvairias markes sujungęs „Volkswagen“ koncernas. Skaičiuojama, kad automobilių pramonė maitina apie milijoną vokiečių, o šalyje nuo konvejerių nurieda apie trečdalis visų Europoje pagamintų mašinų. Vis dėlto šalies vairuotojus domina ne tik nauji automobiliai - Vokietijos keliuose galima pamatyti ir daugybę puikiai išlaikytų klasikinių ratuočių. Per pastarąją savaitę buvo bent pora progų prisiminti Vokietijos automobilių istoriją - „Volkswagen“ paskelbė, kad „Golf“ tiražas pasiekė simbolinę 30 mln. ribą, o „Trabant“ gerbėjai apraudojo Anapilin iškeliavusį populiariausio Rytų Vokietijos automobilio „Trabant 601“ kūrėją Wernerį Langą.
Vokietijos žurnalistai sudarė 10 legendinių Vokietijos automobilių sąrašą: „Volkswagen Bulli“ Hipių, bangletininkų ir atostogaujančių šeimų garbintas „Volkswagen“ autobusiukas nuo pat sukūrimo 1950 m. įkūnijo nevaržomos laisvės automobilį. Ir nors daugybė kitų autobusiukų turi geresnius variklius ir mažiau genda, tačiau „VW T1“ vis dar išlieka viena didžiausių šio tipo automobilių ikonų kelyje. „Audi Quattro“ Prieš tris dešimtmečius „Audi Quattro“ buvo ralio entuziastų favoritas. Automobilis didžiavosi visų varančiųjų ratų „quattro“ sistema bei sportiško kupė reputacija. „Audi Quattro“ gamintas 1980-1991 m. „Volkswagen Beetle“ Nuo 1938 m., kai gimė legendinis „vabalas“, tai buvo ir tebėra vienas populiariausių automobilių pasaulyje. „Liaudies automobilis“ tapo legenda, o per daugiau nei 70 metų trunkančią šio modelio istoriją gamintojai pardavė 22,5 mln. „vabalų“. „Opel Manta“ „Opel Manta“ nuo konvejerių riedėjo 1970-1988 m. Tai buvo galiniais ratais varomas sportiškas automobilis, kuriuo buvo galima naudoti kasdienėms reikmėms. Šis modelis netgi suteikė įkvėpimo filmo „Manta Manta“ kūrėjams. „Trabant“ Vieni iš jo šaipėsi, kiti jį garbino - Rytų Vokietijos gyventojams tai buvo bene vienintelė galimybė turėti automobilį. Dėl ilgo užsakymų laukimo naudoti „Trabant“ net buvo brangesni už naujus. Į pasaulį buvo paleista daugiau nei 3 mln. šios markės automobilių, iš kurių populiariausiu tapo „Trabant 601“ modelis. „Porsche 911“ Štutgarte įsikūrusi „Porsche“ kompanija neatsiejama nuo 911 modelio - aptakiomis linijomis pasižyminčio tviskančio sportiško automobilio. Šiemet šis modelis švenčia solidžią 50-ies metų sukaktį. Nuo 1963 m. gaminamas automobilis išlaikė išskirtinį dizainą, pagal kurį yra atpažįstamas visame pasaulyje. „Volkswagen Golf“ „Golf“ tiražas pasiekė 30 mln. vnt. Nuo 1974 m. gaminamas modelis iškart sulaukė pripažinimo - kėbulo išvaizdą sukūrė legendinis italų dizaineris Giorgio Giugiaro, o pats „Volkswagen Golf“ greitai tapo naujos - kompaktiškų automobilių - klasės pradininku. Kiekvienos kartos modelis tęsia tradicijas, tačiau kartu ir prideda kažką naujo. Naujausias - 7 kartos atstovas, jau spėjęs tapti tiek Europos, tiek ir pasaulio „Metų automobiliu 2013“. „Mercedes-Benz“ W114 Automobilių ikona, „Mercedes“ W114, pripažįstamas kaip nesenstantis „Mersas“. Visame pasaulyje jų turėtų būti apie 2 mln. vnt., o automobilių gerbėjai jį laiko geriausiai sąvoką „Klasikinis Mersedesas“ atspindinčiu modeliu. BMW 02 02 serijos modelis yra vienas geriausiai atpažįstamų BMW. Dėl sportiškos išvaizdos ir lengvo kėbulo, „benzingalviai“ įsimylėjo šį automobilį. 1966-1976 m. BMW 02. Šiandien šiuos automobilius itin mėgsta ir kolekcionieriai. „Mercedes-Benz 300 SL“ Neįprastos išvaizdos „Mercedes-Benz 300 SL“ geriausiai atpažįstamas dėl į viršų atsidarančių durelių. Jis buvo pristatytas 1954 m. ir tuo metu jam priklausė greičiausio automobilio titulas. Sportinis automobilis išleistas tik 3258 vnt. tiražu, todėl nieko keisto, kad dabar tai yra didžiausia kolekcinė vertybė „Mercedes“ istorijoje.
JAV
Automobilių eros pradžioje visi, turintys pakankamai ilgas kojas, kad pasiektų pedalus, galėjo sėstis už vairo. Detroite, pavyzdžiui, šeimą po miestą vežiojo vos 11 metų sūnus. Visose JAV buvo įprasta, kad lengvuosius sunkvežimius, kuriuos prekybininkai naudojo skubiam prekių pristatymui, vairavo dar 14-os nesulaukę paaugliai. Praėjus dešimtmečiui nuo Henry Blisso mirties, mirtini eismo įvykiai JAV tapo kasdienybe, pavyzdžiui, 1908 m. Padėtis dar labiau pablogėjo, kai amerikiečiai pradėjo graibstyti greitas keturrates mašinas. 1909 m. JAV gatvėmis važinėjo 200.000 automobilių, po 7 metų šis skaičius šoktelėjo iki 2,5 mln. Atsiradus daugiau greitesnių automobilių, padėtis keliuose tapo dar pavojingesnė, nes žmonės mėgavosi svaiginančiu greičiu. Vienas naujai iškeptas vairuotojas entuziastingai pasakojo gyvenimo būdo žurnalui: „Visi nori lėkti automobiliu kuo greičiau. Greičio troškimas yra toks pat natūralus kaip poreikis įkvėpti oro.
Automobilių skaičiui gatvėse sparčiai augant, valdžia ėmėsi kelių priemonių, kad padidintų eismo saugumą. Daugelyje didmiesčių XX a. antrajame dešimtmetyje atsirado „stop“ ženklų, o milijonieriaus Williamo Eno 1903 m. išleistos „Vairavimo taisyklės“ tapo įprastos vairuotojams. Eno keturių puslapių eismo vadovas buvo pirmasis pasaulyje. XX a. antrajame dešimtmetyje daugelyje miestų įvesti 20-30 km per valandą greičio apribojimai judriausiose vietose - nebuvo leidžiama važiuoti greičiau nei arklių traukiamiems vežimams. Tačiau tik nedaugelis vairuotojų pritarė desperatiškam valdžios bandymui atsukti laiką atgal. Automobilių miesto Detroito valdžia 1916 m. „Vairuotojai, jei ir matė policijos signalus, jų nesuprato ir važiuodavo pro šalį, todėl policininkai turėjo lėkti paskui ir aiškinti, ką reiškia signalai“, - buvo rašoma metinėje policijos ataskaitoje.
Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais gatvės ir šaligatviai buvo pagrindinė JAV didmiesčių vaikų žaidimų vieta. Tad nekeista, kad devynmetis Leonas Wartellis vieną 1920 m. pavasario šeštadienį žaidė kamuoliu ant šaligatvio Filadelfijos centre. Priekinis automobilio ratas užvažiavo ant šaligatvio krašto, transporto priemonė virto ir užgriuvo ant mažojo Leono. Kai berniukas buvo perkeltas į greitosios pagalbos automobilį, jis tebekvėpavo, tačiau atvykus į ligoninę „Misericordia“ vaiko gyvybė buvo užgesusi. Berniuko tėvai dar nebuvo susitaikę su sūnaus žūtimi, kai po dvejų metų automobilis partrenkė vyresnį Leono brolį, o vairuotojas pabėgo, palikęs Wartellių vyresnėlį kraujuoti nutekamajame griovyje. Nedaug tėvų taip baisiai nukentėjo nuo eismo tragedijų kaip Wartelliai, nors nemažai amerikiečių neteko sūnų ir dukterų pirmaisiais chaotiškais automobilių eros dešimtmečiais. „Netrukus vaikai apskritai nebeturės gatvėse jokių teisių“, - 1924 m. XX a. antrojo dešimtmečio pabaigoje daugelis mokyklų pradėjo mokyti vaikus saugaus eismo, pavyzdžiui, kaip reikia pereiti per gatvę, tačiau pagal statistinius duomenis sunku nustatyti, kiek tai padėjo. Vien 1925 m. Statistikos suvestinėse itin dažnai atsidurdavo vaikai iki devynerių metų.
Japonija
Viena iš didžiausių automobilių gamintojų pasaulyje - Japonija, turinti tokius gigantus kaip Toyota, Honda, Nissan, Mazda ir kitus. Šių kompanijų istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje, o daugelis jų išaugo iš smulkių dirbtuvių ar gamintojų, kurie pradžioje gamino kitus produktus, pavyzdžiui, tekstilės stakles ar motociklus.
„TOYOTA“ – ĮMONĖS ISTORIJA. KO JŪS NEŽINOJOTE
Apibendrinimas
Nors Danija nėra žinoma kaip automobilių gamybos centras, jos indėlis į transporto ir technologijų sritį yra reikšmingas kitose srityse. Skandinaviškų automobilių kokybė ir privalumai, taip pat Toyota Woven City projektas su danų architektų dalyvavimu, rodo platesnį tarptautinį bendradarbiavimą ir inovacijas, kurios formuoja ateities transporto ateitį.
tags: #danu #gamybos #automobiliai