Astrologija gali patarti, kada verta susilaikyti nuo svarbių sprendimų, susijusių su transporto priemonėmis. Nors automobilio įsigijimas yra didelė finansinė investicija, astrologija gali padėti išvengti nepalankių laikotarpių, susijusių su transporto priemonėmis, taip pat ir su automobilių pirkimu.
Astrologiniai patarimai renkantis automobilį
Renkantis automobilį, svarbu atsižvelgti ne tik į praktinius aspektus, bet ir į astrologinius aspektus. Kai kurios planetų padėtys danguje gali turėti įtakos sprendimams, susijusiems su transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, Merkurijaus retrogradija yra laikotarpis, kai nerekomenduojama pirkti ar parduoti automobilius, nes gali kilti nesusipratimų, techninių gedimų ar kitų nesklandumų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokia planeta valdo ženklą, kuriame yra jūsų Saulės ženklas. Pavyzdžiui, jeigu esate Avinas, kurį valdo Marsas, turėtumėte vengti pirkti automobilį, kai Marsas yra silpnas arba pažeistas.
Nors astrologija gali suteikti vertingų patarimų, svarbu nepamiršti, kad ji yra tik vienas iš daugelio veiksnių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti priimant svarbius sprendimus. Visada verta pasikonsultuoti su patikimais autoekspertais ir atlikti automobilio techninę apžiūrą prieš jį perkant.
Kaip automobilio taršos mokestis veikia aplinką ir visuomenę
Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė, gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo prarandame pajamas ir šalies ekonominę vertę. Automobilių teršalai trumpina mūsų gyvenimo trukmę.
Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Todėl mums būtinas didžiulis elgsenos pokytis: viena vertus, pakeičiant didelę autoparko dalį taupesniais automobiliais, kita vertus, daliai gyventojų persėdant į išvystytą viešąjį transportą.
Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto. Arba, užuot mokėjus sankcijas, galime paskatinti vieni kitus rinktis mažiau teršiančius automobilius.
Vyriausybei pateikus Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio projektą, pateikiame atsakymus į dažniausiai viešumoje iškylančius klausimus, kodėl toks mokestis reikalingas ir koks laukiamas jo poveikis.
Kodėl apskritai reikia tokio mokesčio?
Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Siūlydama šią priemonę Aplinkos ministerija siekia trijų pagrindinių tikslų:
- Pakviesti vairuotojus rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius. Toks individualus pasirinkimas ne tik sumažintų taršą - jis sumažintų ir namų ūkių išlaidas transportui. Gyventojų sutaupytos lėšos liktų vidaus vartojimui, užuot išleidus jas trečioms šalims už importuojamus degalus.
- Užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose. Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį. Šiuo metu Lietuvoje naudojama 1,69 mln. automobilių - tai yra ketvirtadaliu daugiau negu registruota namų ūkių (1,27 mln).
- Užtikrinti geresnę oro kokybę bei mažinti visuomenės sveikatos sąnaudas dėl oro taršos. Dyzeliniai automobiliai - nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto - išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų. Todėl ypač svarbu automobilių parke sumažinti dyzelinių automobilių dalį.
Ar taršos mokestis sumažins taršą?
Ekspertų išsamiai įvertintas ir suderintas mokesčio projektas iki 2027 m. padės pasiekti tokių pamatuojamų rodiklių:
- pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. (2020 m.) iki 30 proc.;
- nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc. (dabar 0,7 proc.);
- vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. šalyje registruojamų lengvųjų (M1 kategorijos) automobilių atitiktų ne mažesnį kaip Euro 6 išmetamųjų teršalų standartą;
- 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. - kietųjų dalelių kiekį (lyginant su 2019 m.);
- vidutinį registruojamo automobilio išmetamą CO2 kiekį sumažinti iki mažiau nei 110 CO2 g/km (dabar 150 CO2 g/km), bendrą automobilių parko išmetamą vidutinį CO2 kiekį sumažinant bent iki 150 CO2 g/km (dabar 167 CO2 g/km).
Kokio dydžio bus mokestis?
Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Daugiau nei pusė vairuotojų (54 proc.) mokesčio nemokės arba mokės iki 100 EUR per metus. Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų. Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 EUR - mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc. - daugiau nei 300 EUR per metus.
Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems mokestis nebūtų taikomas. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 EUR) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, užtat nebūtinai mažą automobilį. Už pastarąjį mokesčio nereikės mokėti arba mokėti simboliškai. Mokesčio lėšomis plečiamos viešojo transporto paslaugos sudarys galimybę vis didesnei daliai gyventojų apskritai atsisakyti automobilio ir patogiai naudotis viešuoju susisiekimu, dalijimosi paslaugomis.
Kaip sužinoti, kiek reikės mokėti už konkretų automobilį?
Ką reikės mokėti mokestį už konkrečią transporto priemonę, kiekvienas gali pasitikrinti interneto svetainėje www.130CO2.lt. Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., už pirmus metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. liepos 1 d. Mokestis bus skaičiuojamas proporcingai dienų skaičiui, kiek per kalendorinius metus automobilis dalyvavo eisme.
Kodėl gyventojams siūlomas taršos mokestis, kol nesukurtas praktiškas viešasis transportas?
Taršos mokestis yra dvigubo veiksmingumo priemonė transporto taršai mažinti: pirma, jis ekonomiškai skatina vairuotojus pasirinkti taupesnį ir aplinkai draugiškesnį automobilį; antra, paspartina viešojo transporto ir kitų darnaus judumo alternatyvų plėtrą finansuojant ją iš mokesčiu surinktų lėšų. Kol į kelius ir gatves išvažiuoja 1,6 mln. automobilių, viešasis transportas tarp miestų lieka pustuštis, todėl šias paslaugas savivaldybėms sunku išlaikyti patogias ir efektyvias. Automobilizacijos lygiui išliekant tokiam aukštam, valstybė iš taršos mokesčio kasmet surinks daugiau kaip 100 mln. EUR, kurie bus skiriami sparčiai alternatyvaus judumo plėtrai užtikrinti, atitinkamai sudarant galimybes vis didesnei gyventojų daliai savo kelionėms rinktis viešąjį transportą. Iš mokesčio įplaukų kaupiamo Darnaus judumo fondo investicijas savivaldybės galės nukreipti ir į priemiestinį susisiekimą.
Kam bus skiriamos iš mokesčio surinktos įplaukos?
Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą, kurio lėšos bus investuojamos tik į darnų judumą įgalinančias sritis:
- miestų darnaus judumo planų priemones;
- alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimo skatinimo priemones;
- alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros kūrimo ir plėtros priemones;
- vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimų miestuose įrengimą;
- vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių perdarymą į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones;
- aplinkos oro taršos mažinimo priemones;
- visuomenės informavimo ir švietimo priemones, susijusias su darnaus judumo plėtra.
Darnaus judumo fondo lėšomis naudosis visos šalies savivaldybės, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, pačioms savivaldybėms paliekant apsispręsti, kokią infrastruktūrą vystyti.
Kodėl apmokestinami ne nuvažiuojami kilometrai, o automobilio naudojimo laikas?
Aplinkos ministerija su kitomis institucijomis išsamiai apsvarstė galimybes taikyti mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Dabartinėmis technologijomis mokesčio administravimas pagal nuvažiuotą atstumą būtų nepatikimas ir neteisingas, nes:
- taršos apmokestinimas pagal faktinės ridos nuskaitymą iš odometro yra neefektyvus dėl didelės sukčiavimo rizikos, techniškai sudėtingo įgyvendinimo ir administravimo;
- faktinių kelionių stebėjimas nuotolinėmis priemonėmis sudaro asmens duomenų apsaugos pažeidimo riziką ir pareikalautų neproporcingai didelių investicijų;
- tai būtų neteisingas regionų gyventojų atžvilgiu, kurie lyginant su miestiečiais yra priversti įveikti gerokai didesnius atstumus vykdami į darbą, švietimo įstaigas, kitas nutolusias viešąsias paslaugas.
Vis dėlto automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio. Tai galioja ir kemperių, sportinių, istorinių transporto priemonių savininkams. Ypač retai automobilius naudojančius gyventojus kviečiame jų apskritai atsisakyti ir rinktis ekonomiškesnes alternatyvas - trumpalaikę automobilių nuomą, kurios pasiūla didžiuosiuose miestuose sparčiai plečiasi, taip kartu sutaupant civilinio draudimo, padangų keitimo, techninės priežiūros paslaugų sąnaudas.
Kodėl neužtenka apmokestinimo akcizu pagal suvartotą kuro kiekį?
Praktika rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia. Nors 2005-2020 m. dyzelino akcizas išaugo 28 proc. (nuo 290 iki 372 EUR), benzino - 22 proc. (nuo 382 iki 466 EUR), per šiuos 15 metų transporto kuro vartojimas, kaip ir CO2 emisijos, išaugo 1,5 karto ir tebeauga po 5 proc. kasmet. Be to, dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis. Vadinasi, akcizo didinimas nėra pakankama priemonė skatinant efektyvesnį ir mažiau taršų pasirinkimą. Visoje Europos Sąjungoje tik viena valstybė netaiko jokio automobilių mokesčio, - tai Estija. Transporto tarša Estijoje kasmet tik auga. Nėra valstybės, kurioje transporto tarša mažėtų tik didinant kuro akcizą. Transporto taršą anglies dioksidu galima mažinti tik dviem būdais - mažinant judėjimą automobiliais arba renkantis efektyvesnius automobilius. Įkainoti kiekvieną nuvažiuotą kilometro būtų nesąžininga dalies visuomenės atžvilgiu, pavyzdžiui, regionų gyventojų arba vaikus auginančių šeimų, kuriems judėjimas automobiliu yra būtinas kasdieniams reikalams ir sunkiai pakeičiamas. Užtat automobilio pasirinkimas: jo efektyvumas, jo galia, jo kuro rūšis, lemia sukuriamos perteklinės taršos kiekį. Automobilių taršos mokestis skirtas keisti transporto priemonių pasirinkimą, didinant efektyvių benzininių automobilių dalį visame parke. Degalų akcizas taip pat neįvertina automobilyje įdiegtos taršos prevencijos ir kontrolės technologijos: Euro 1 standarto automobilis, sudegindamas tą patį kiekį kuro, gali išmesti dešimtis kartų daugiau teršalų nei Euro 6 standarto. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą. Be to, jis padeda įvertinti susidarančias sąnaudas naudojant neefektyvų kurą, kitas eksploatacines išlaidas.
Ką daryti senjorams ir kitiems Lietuvos gyventojams, kurie neturi pakankamai lėšų naujam automobiliui įsigyti?
Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. EUR kompensaciją pakeisdami taršų automobilį netaršiu. Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas numato visapusišką lengvatų paketą socialiai pažeidžiamiausiems gyventojams:
- sulaukusiems 64 m. amžiaus - 50 proc.;
- šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, kurios turi galiojančią šeimos kortelę - 50 proc.;
- piniginės socialinės paramos gavėjams - 50 proc. (lengvata taikoma vienam bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens valdomam automobiliui);
- iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems automobilių valdytojams - 50 proc.
- nuo mokesčio atleidžiami specialiai negalią turintiems žmonėmis pritaikytų automobilių savininkai.
Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą). Be to, savo transporto priemonei pakeisti iki 2025 m. galios pereinamasis laikotarpis. Tuo metu Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc. mažiau nei kitiems vairuotojams (vidutiniškai 140 EUR). Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį. Būtent šios techninės automobilio savybės ir lemia mažesnį mokesčio tarifą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės yra tie, kurie apskritai negali įsigyti automobilio. Visos taršos mokesčio įplaukos nukreipiamos viešojo transporto kokybei ir prieinamumui pagerinti, kad juo patogiai galėtų naudotis gyventojai, neturintys galimybių vairuoti automobilio.
Kodėl mokesčio tarifas didesnis dyzeliniams automobiliams, jeigu jie santykinai išmeta mažiau anglies dioksido?
Mokesčiu siekiama dviejų tikslų - tiek klimato kaitos valdymo efekto mažinant anglies dioksido emisijas, tiek gerinti aplinkos oro kokybę, kurią apibūdina sveikatai kenksmingų teršalų - kietųjų dalelių, azoto oksidų, anglies monoksido - kiekis aplinkoje. Dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams. Vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. priskyrė kancerogenams. Kaip parodė realiomis eismo sąlygomis 2021 m. atlikti oro taršos matavimai Vilniuje, orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės: populiariausių (Euro 4) šiuo kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais viršija normą apie 3 kartus, kietosiomis dalelėmis - apie 1,5 karto. Netgi naujausių dyzelinių automobilių neigiamas poveikis oro kokybei ir atitinkamai visuomenės sveikatai benzininių poveikį lenkia dešimtis kartų, o dyzelinių automobilių realūs taršos išmetimai prasilenkia su Euro standartų normomis iki 8-9 kartų.
Ar nuo šiol gyventojai, įsigydami naują automobilį, turės rinktis elektra varomą transporto priemonę?
Norint nemokėti mokesčio nebūtina rinktis tik elektromobilį, nes mokesčio nemoka visi automobiliai, kurių ekologinis pėdsakas neviršija 130 g CO2 (šiuo metu tokių automobilių Lietuvoje registruota 177 tūkst., elektromobilių tarp jų yra tik 4 tūkst.). Minimali alternatyva renkantis automobilį yra bent pakeis... Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Automobilių taršos mokestis - socialiai neteisingas?
„Dabar mokėti tokius pinigus yra nesąmonė. Ten valdžioje sėdi žmonės be galvų. Kaip taip galima?“, - piktinosi taršų 1994 metų automobilį vairuojantis Ukmergės gyventojas Aleksas Blinstrupas. „Šitokio nesiskaitymo su žmonėmis... Nu, vyrai, taip dar nebuvo. Iš mūsų tyčiojamasi“, - sakė ukmergiškis Julius Kazėnas. Ukmergiškis Julius Kazėnas gazuoja 2004 metų laidos „Opel“. Dyzelinu varomas automobilis išmeta 156 gramus anglies dioksido vienam kilometrui. Tai reiškia, kad Julius nuo 2023 metų turės mokėti po 109 eurus per metus. Vyras nesupranta, už ką. „Aš turiu važiuoti ir priverstas tą mašiną laikyti. Gyvenimas čia yra, o taip tiesmukiškai paskaičiuot, kad čia tarša, čia mest ir taip sustabdyt gyvenimą?“, - piktinosi J. Kazėnas. Mažas pajamas ir senus automobilius turinčių žmonių pusėn stoja daugelis automobilių ekspertų. Taršos mokestis gal ir geras, bet socialiai neteisingas. „Labai skausmingai žmonės reaguoja į tai, kad aš važiuoju labai mažai, o mokėsiu tiek, kiek moka tie, kurie važiuoja labai daug. Labai siūlyčiau pakurti kokią sistemą, programėlę, kad galėtum ir tą mokestį mokėti tuomet, kai važiuoji - įjungi ir moki. Ir tas dviem dienom kainuos 2 eurus, ir bus išspręsta ta nelygybė tarp važiuojančių ir nevažiuojančių“, - tikino automobilių ekspertas Vitoldas Milius.
Mokėti už garaže stovintį automobilį nemato prasmės
Pensininkas Aleksas Blinstrupas valdžios raginimus parduoti savo seną mašiną ir nusipirkti paspirtuką sutiko dvejopai. Aštuoniasdešimtmetis paspirtuką gali nusipirkti, tačiau savo kelionės paspirtuku finišą mato vos tik prasidėjus startui - aukštyn kojomis su visu ministro taip siūlomu paspirtuku jau pirmame kelio posūkyje. „Tai aišku, kad į griovį. Kur tu daugiau su juo važiuosi? Su paspirtuku - be šansų“, - įsitikinęs senjoras. Aleksui labai gerai važinėtis ir su 1994 metų „Opel“, kurią pensininkas vairuoja jau 25-erius metus. Bet mokėti po kelis šimtus per metus už beveik visada garaže stovintį ir tik per šventes į trasą išlekianti automobilį - brangus malonumas. „Iš kur pinigų paimt tokių metų? O kur ją dėsi nupirkęs? Į grabą dėsi naują mašiną. 80 metų žmogui, tai jis naują mašiną pirks? Čia nesąmonė, čia reikės atsisakyti mašinos ir su lazdomis vaikščioti“, - aiškino A. Blinstrupas.
Ekspertai ir gyventojai kraipo galvas dėl aplinkos ministro Simono Gentvilo pareiškimų
Ekspertai ir gyventojai kraipo galvas dėl aplinkos ministro Simono Gentvilo pareiškimų, kai jis vieną ir ne du kartus sakė, kad už 2 tūkstančius galima laisvai nusipirkti automobilį, kuris nebus apmokestintas dideliais taršos mokesčiais. „Nereikia spekuliuoti mitais, kad už 1000 ar 2000 eurų negalima nusipirkti. Ir bijoti to mokesčio galėtų tik tai tie, kurie važinėja Eskaladais“, - ankstesnėje laidoje „Karštai su tv3.lt“ sakė aplinkos ministras S. Gentvilas. Įdomu, kokiame turguje tokiais stebuklais prekiaujama? „Aš nematau už 1000 eurų automobilio, kuris būtų normalus ir techniškai tvarkingas, šiuolaikiškas automobilis. Ne, nėra tokio automobilio“, - tikino autoekspertas V. Milius.
Viešojo transporto finansavimas nėra išeitis?
Dar esą viena didelė neteisybė - tai planas už surinktus taršos pinigus pripirkti elektrinių autobusų. Tai Vilnius, Kaunas ir kiti miestai gal tą viešojo transporto priemonių elektrifikaciją ir matys, tačiau provincija - kaip savo ausis, o iš jų pinigų už taršą išlups daugiausiai. „Pasakyti automobilistams, kad štai mes dabar paimsime iš jūsų pinigus ir jūs dabar, mielieji, bėkite visi į mūsų naujus elektrinius autobusus, tai vis tiek manęs tai nevilioja. Aš norėčiau, kad bent dalis to mokesčio būtų skirta ir mums - automobilistams. Kai pasako, kad mes jau nebegerinsime kelių, nebegerinsime infrastruktūros, o viskas bus tik paspirtukininkams, tai aš manau, kad toks komunikavimas ir pykdo daugelį vairuotojų“, - įsitikinęs V. Milius. Jau dabar norint pasiekti norimą tašką viešuoju transportu reikia važiuoti ratais ir kvadratais. „Mes, ukmergiečiai, vienas autobusas ir turim važiuoti iš Ukmergės per Vilnių į Kauną? Tai kaip? Nori ar nenori turi su savo transportu važiuoti“, - aiškino J. Kazėnas.
Lietuvoje dešimties metų ir senesni automobiliai sudaro net 82 procentus parko, todėl naivu tikėtis, kad per kelerius metus staiga ims ir pasipils elektromobiliai. Automobilių kainos šiuo metu yra rekordinėse aukštumose - ne tik naujų, bet ir dėvėtų. O tai reiškia vieną - daugeliui pasikeisti senesnius ir taršius automobilius į mažiau aplinką teršiančius yra misija neįmanoma. „Naudotas automobilis kainuoja tiek pat, kiek kainavo prieš 3 metus. Trejus metus atvažinėjo, o kainuoja tiek pat pinigų. Tai yra baisu“, - tikino autocentro „BRC“ direktorius Mindaugas Slovikas.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje. Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją. VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA: Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
tags: #datos #kada #negalima #pirkti #automobilio #astrologija