Vairuotojai neretai meta įtarimų pilnus žvilgsnius į degalinių savininkus, kurie neva galimai sukčiauja parduodami degalus. Tačiau ar šie įtarimai visada pagrįsti? Ar degalinės tikrai apgaudinėja klientus, o į automobilio baką telpa daugiau degalų nei nurodyta? Šie klausimai kyla dėl įvairių internete plintančių vaizdo įrašų ir vairuotojų patirčių.
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Šaltą darbo dienos rytą su Lietuvos meterologijos inspekcijos Vilniaus apskrities viršininku Igoriu Tkačenko ir vyresniuoju inspektoriumi Andriumi Dikevičiumi susitinkame Lentvaryje esančioje „Emsi“ degalinėje. Šiandien detaliai panagrinėsime, kaip vyksta degalų tikrinimas degalinėse ir kodėl kartais kyla abejonių dėl įpilamo degalų kiekio.
Degalinių patikrinimai: planiniai ir neplaniniai
Degalinių patikrinimus inspekcijos darbuotojai daro nuolat visoje Lietuvoje. Galbūt keistokai atrodo tik tai, kad patikrinimai yra planiniai ir degalinių atstovai apie laukiamą patikrinimą būna informuojami 10 dienų prieš atvykstant inspektoriams.
Neplanuotus patikrinimus Lietuvos metrologijos inspekcija degalinėse atlieka tik tuomet, kai sulaukia degalinių klientų nusiskundimų. Kaip pasakojo I. Tkačenko, tai nėra labai dažna. „Prieš aštuoniolika metų, kai tik pradėjau inspekcijoje dirbti, baudėme vos ne kas trečią degalinę dėl neteisingo pylimo, laiku neatliktos matavimo priemonių patikros, plombavimo, bet per tą laikotarpį labai stipriai pažeidimų sumažėjo. Per paskutinius ketverius metus pažeidimų iš viso nenustatėme, o nusiskundimų kokių gal keturis per metus sulaukiame“, - pasakojo degalines tikrinantis specialistas. Nustačius pažeidimą bauda skiriama degalinės vadovui, baudos dydis - nuo 43 eurų.
Kaip vyksta degalų tikrinimas?
Atvykus į degalinę iš pradžių laukia keletą minučių užtrunkantis dokumentų tikrinimas: anksčiau atliktų patikrų, kolonėlių sertifikatai. Jį atlikus pasirenkama, kurie dozatoriai ir kurių degalų pylimas bus tikrinamas. „Kiekvienas „pistoletas“ taip pat turi sertifikatą. Jie turi būti plombuojami. Tai daroma ne šiaip, o pagal plombavimo schemas: jose konkrečiai nurodyta vieta, kur turi būti užplombuotas dozatorius, nes kitaip būtų galimybės juos reguliuoti“, - pasakojo Vilniaus apskrities viršininkas.
Lentvaryje esančioje degalinėje nusprendžiama patikrinti, ar tiksliai pilami dyzelinas ir 95 rūšies benzinas. Iš viso - tikrinami keturi dozatoriai. Su savimi Lietuvos metrologijos inspekcijos darbuotojai atsiveža ir specialų įrenginį, į kurį pilama po 10 l degalų. Matuojant dyzelino ir benzino dozatorius, leistina 0,5 proc. paklaida, dujoms - 1 proc.
Prieš pradedant matuoti, ar degalinėje tiksliai matuojami pilamų degalų kiekiai, inspektoriai pačiose kolonėlėse dar patikrina, ar nėra pažeistos plombos. Jos naudojamos tam, kad nebūtų galima pakeisti degalų kiekio, kuris yra iš tiesų išnaudojamas. „Degalinių patikrą atlieka įgaliotos laboratorijos, kurios turi licencijas atlikti metrologinę patikrą. Mes atliekame tik kontrolę: ar iš tiesų tos laboratorijos viską padaro pagal dokumentus, kurie yra išrašyti degalinėms“, - pasakojo I. Tkačenko. Laboratorijos patikrinimus daro kasmet pačių degalinių iškvietimu.
Kodėl į baką telpa daugiau degalų nei tikėtasi?
Apžiūrinėdamas nepažeistas degalinėje plombas, inspekcijos atstovas teigė, kad daugiausiai nusiskundimų iš gyventojų dėl neva neteisingai įpilamų degalų sulaukiama, nes patys transporto priemonių savininkai ne visada žino, kokio dydžio jų automobilio degalų talpa. „Įdeda „pistoletą“, prisipila ir sako, man rodo, kad įpylė 40 l, o mano bakas - 35 l. Iš tiesų dažnai paaiškėja, kad bakas yra mažesnis“, - pasakojo I. Tkačenko. Jis taip pat paminėjo, kad pasipiktinimų sulaukiama iš žmonių, kurie pila degalus į plastikinę tarą - skundžiasi, kad vėl prašoma sumokėti už daugiau litrų nei taros talpa. Tačiau Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovas priminė, kad plastikinė tara gali išsipūsti, todėl į ją taip pat gali sutilpti daugiau degalų.
Be to, pilant pilną degalų baką, nereikia pamiršti, kad užsipildo ir įvairūs kakleliai, vamzdeliai - kas gali sudaryti iki poros litrų degalų, tikino inspekcijos atstovas.
1. Kuro bako talpa ir išsiplėtimas
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos dėstytojas Vitalijus Kabelis aiškina, kur šuo pakastas. „Įpylimo matosi ta žarna ir virš jos dar matome yra ertmė, kuri gamintojo yra numatyta šiluminiam išsiplėtimui. Ir taipogi ten yra numatyta garams degalų“, - tikina jis. Paprastai tariant - automobiliuose numatytas degalų rezervas. Ir kartais jis būna išties didelis, nors apie jį ir nežinome: „Realiai, jei mes kalbame apie 60 litrų vidutinį automobilio bako talpą, tai manau, kad labai pasistengus galima ir dar 20 litrų pilnai sutalpinti.“ Pavyzdžiui, dujų bakuose griežtai reglamentuota, kad rezervui turi likti net 20 proc. bako talpos. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose rezervas gali siekti ir 10-15 proc.
2. Tikslumas ir paklaida
Ar tiksliai degalinės pila degalus, inspekcija matuoja specialiu įrenginiu. Pilant degalus išmatuojama net jų temperatūra, kad tikslumas būtų preciziškas. Pirmuoju pylimu sudrėkinama pati matavimo tara, kad matavimai būtų dar tikslesni. Kiekvienu kartu išmatuoti vieną dozatorių degalai į matavimo įrenginį pilami 2-3 kartus. Kaskart po 10 l. Išnaudoti degalai nešvaistomi - jie vėl atgal supilami į degalų rezervuarą.
„Tūrinis dozatorius matuoja tik tūrį, o kiekis yra apskaičiuojamas pagal temperatūrinę lentelę. Tikrasis kiekis yra šiek tiek kitoks, nes temperatūrinis benzino išsiplėtimas yra didelis ir priklausomai nuo temperatūros jis arba susispaudžia arba prasiplečia“, - apie vykdoma patikrinimą kalbėjo I. Tkačenko.
3. Tikrinimo rezultatai
Iš pradžių tikriname dyzelino dozatorius. Visi pylimai patvirtina, kad abu tikrinimai parodo, kad nuo leistinos paklaidos nėra nukrypstama. „Kas yra metrologija? Čia yra ir tikimybių teorijos. Mes niekada negalime garantuoti, kad čia viskas yra gerai. Pirma, visada yra leistinos ir neleistinos paklaidos. Antra, kad padarytume visų dozatorių patikrą, tai užtrūktų visą dieną. Mes sau to leisti negalime. Todėl jei šis dozatorius visiškai gerai veikia, nereiškia, kad gerai veikia ir nepatikrintas. Tiesiog atsitiktine tvarka pasirinkus ir patikrinus, galiu sakyti, kad šis dozatorius matuoja gerai“, - kalbėjo pašnekovas.
Benzino dozatorių tikrinimas degalinėje Lentvaryje taip pat patvirtina, kad į automobilių bakus įpilama tiksliai tiek, kiek rašoma klientui. Patikrinimo metu vienoje degalinėje praleidome daugiau nei valandą, tačiau inspekcijos atstovai tikina, kad tai tik mažoji laiko pareikalaujanti darbo dalis. „Vėliau kokį pusdienį pildysime dokumentus“, - šypsojosi I. Tkačenko. Per metus Vilniaus apskrityje pagal planinius patikrinimus inspekcija apsilanko apie 60 degalinių.
Ar verta nerimauti?
Nors internete gausu pasakojimų apie tariamus degalinių sukčiavimus, Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovai tvirtina, kad pažeidimų nustatoma vis rečiau. Prieš 5-7 metus kone penktadalis patikrinimų baigdavosi neatitikimais, dabar taip nutinka rečiau ir pažeidimai būna nežymūs. „Dažniau gal neįpila, bet yra tokių atvejų, kad būna net ir mūsų inspektoriai nustato, kad daugiau įpilama kuro. Bet didžiausi patikrinimai, kai vyksta su dujų kolonėlėmis - ten dažniausiai ir nustatomi tie pažeidimai“, - sako metrologijos inspekcijos viršininkas Domas Vasiliauskas.
Inspektoriai kolonėlės įpilamą kiekį tikrina net kelis kartus. Speciali talpa rodo tikslų įpilamo kuro kiekį. Ir matome paklaidą, tiesa, labai nedidelę - apie 20 ml litrui. „Paklaida grubiai žiūrint yra 0,2 proc., leistina paklaida yra nurodyta prekybos naftos produktais taisyklėse - 0,5 proc.“, - teigia metrologas Irmantas Vasiliauskas. Taigi, degalinė neapgauna. Su tokia paklaida nepavyktų įsipilti daugiau, nei tilpo bake.
Inspektoriai pataria - jei jums išties kyla pagrįstų įtarimų, jog esate apgaudinėjami - būtinai kreipkitės į Metrologijos inspekciją dėl patikrinimo. Šiemet inspektoriai sulaukė tik 10-ies vairuotojų skundų. Visi jie nepasitvirtino.
Naudingos žinios vairuotojams
Automobiliai jau seniai turi funkcijas, kurios palengvina degalų papildymą. Vis dėlto, daugelis vairuotojų nežino, kaip patikrinti, kurioje pusėje yra degalų bakas arba kokia yra paslėpta apverčiamo dangtelio funkcija. Nors tai gali atrodyti akivaizdu, daugelis vairuotojų tai pamiršta, todėl kyla dilemų privažiavus prie degalinės.
1. Kuro bako užpylimo vietos nustatymas
Anksčiau degalų įpylimo pusę buvo galima nurodyti pagal rezervo piktogramoje esančią pistoleto žarną (jei žarna „kabojo“ į kairę nuo skirstytuvo simbolio, degalų įpylimo vieta buvo ten, jei žarna buvo dešinėje - žinote), vėliau - kad būtų išvengta painiavos - pradėta naudoti piktograma (trikampis), nurodanti teisingą automobilio pusę. Senesniuose automobiliuose, kuriuose apskritai nėra jokių nuorodų, galima priimti bendrą taisyklę, kad japoniškuose modeliuose užpildas yra kairėje, o europiniuose - dešinėje. Tačiau tai labai bendra taisyklė, ne visada atspindinti tikrovę.
2. Kuro sistemos komponentų svarba
Kuro įpylimo vamzdis (dar vadinamas garlavina) yra vamzdis, per kurį kuras iš degalų pistoleto patenka į automobilio kuro baką. Jis jungia kuro bako kaklelį su kuro įpylimo anga, esančia transporto priemonės išorėje. Vamzdis turi tam tikrą nuolydį, kuris užtikrina sklandų kuro tekėjimą. Jei vamzdis pagamintas iš metalo, jis gali koroduoti dėl ilgalaikio kontakto su degalais, drėgme ar druska, ypač šaltesniuose klimatuose. Kuro žarnos yra lankstūs vamzdeliai, kurie jungia įvairius kuro sistemos komponentus, užtikrindami, kad kuras būtų saugiai ir efektyviai tiekiamas iš kuro bako į variklį. Kuro žarnos yra atsakingos už kuro transportavimą iš bako į variklį. Kai variklis veikia, kuro siurblys pumpuoja kurą per žarnas, tiekiant jį į kuro purkštuvus arba karbiuratorių (priklausomai nuo variklio tipo).
3. Kuro siurblys ir jo tipai
Kuro siurblys yra esminis automobilio kuro sistemos komponentas, atsakingas už kuro tiekimą iš kuro bako į variklį. Jis veikia kartu su kitais kuro sistemos komponentais, tokiais kaip kuro filtrai ir purkštukai, kad užtikrintų, jog variklis gautų optimalų kuro kiekį reikiamu slėgiu. Yra keli skirtingi kuro siurblių tipai: mechaniniai (senesniuose automobiliuose), elektriniai (šiuolaikiniuose) ir aukšto slėgio (tiesioginio įpurškimo sistemose).
4. Kuro bako kamščiai ir dangteliai
Kuro bako kamščiai ir dangteliai yra mažos, bet labai svarbios automobilio dalys, užtikrinančios, kad kuras būtų saugiai laikomas ir būtų išvengta kuro garavimo ar netekimo. Jie apsaugo kurą nuo išgaravimo, nešvarumų patekimo į baką ir galimų kuro nuostolių dėl nuotėkio. Jie gali turėti tarpinę, slėgio reguliavimo vožtuvą, saugos užraktą ar laikiklį.
Reguliari kuro sistemos priežiūra yra būtina, kad būtų užtikrintas transporto priemonės saugumas ir veikimo efektyvumas. Tiek kuro įpylimo vamzdžius, tiek kuro žarnas reikia reguliariai tikrinti dėl nuotėkių, įtrūkimų ar kitų pažeidimų. Taip pat svarbu patikrinti kuro bako kamštį ir jo tarpiklį, laiku pakeisti susidėvėjusį dangtelį ir naudoti tik originalius dangtelius.
tags: #degalu #tikrinimas #automobiliu #bakose