Pagrindinis eismo judėjimo principas šalyje yra paprastas - eismas vyksta dešine puse, todėl numatyta, kad čia eksploatuojamų automobilių vairas turi būti kairėje. Tiesa, Lietuva šiuo požiūru yra liberali ir nedraudžia eksploatuoti automobilių, kurių vairas yra dešinėje, o įstatymuose numatyta, kad įvykdžius keliamus reikalavimus, toks automobilis šalyje gali būti net ir registruojamas.
Diskusijos dėl dešiniavairių automobilių registracijos savo apogėjų pasiekė prieš dešimtmetį, kai dėl griežtai neigiamos pozicijos šiuo klausimu Europos Komisija pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos Teisingumo teismą. 2015 m. Konstituciniam Teismui (KT) įrodžius, jog draudimas registruoti automobilius, turinčius vairą dešinėje pusėje, Lietuvoje bei juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai, nuo 2018 metų sausio 1d. įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) numatytos pataisos, kurios apibrėžė dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms buvo pritarta Seime ir jos įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.
Reikalavimai ir išimtys
Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos, apibrėžiančios dešiniavairių automobilių, skirtų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Ką tiksliai derėtų padaryti, siekiant gauti leidimą eksploatuoti tokias transporto priemones mūsų keliais, išdėstyta Lietuvos transporto saugos administracijos (buvusi VKTI) viršininko įsakyme.
Viena iš svarbiausių pataisų - reikalavimas, kad dešiniavairiuose automobiliuose būtų sumontuota papildoma netiesioginio matymo sistema, kuri išplečia vairuotojo matymo į priekį zoną. Šią sistemą turėtų sudaryti periskopinė veidrodžių sistema iš dviejų veidrodžių, kuriais vaizdas iš priekio vairuotojui turėtų būti perduodamas per valytuvais valomą priekinio lango zoną, bei vaizdo kameros ir monitoriaus įtaisas. Veidrodžiai turi būti pritvirtinti stacionariai, pagaminti iš beskeveldrio stiklo ir užtikrinti apsaugą nuo akinimo. Vaizdo kameros techniniai parametrai turėtų leisti fiksuoti bei įrašyti vaizdus esant prastam apšvietimui, o monitoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm. Beje, monitoriaus funkcijas negali atlikti mobilusis telefonas, kompiuteris ar kitas panašus įrenginys. Vaizdo kamera drauge su periskopiniais veidrodžiais negali užstoti daugiau kaip 10 proc. ploto II nuvalyto priekinio lango zonoje.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į reikalavimus dešiniavairių automobilių priekinių artimosios šviesos žibintų modifikavimui: pritaikant „anglišką“ automobilį, jie turės būti pakeisti į žibintus, skirtus įprastiniams mūsų rinkoje naudojamiems automobiliams - turėti atitinkamą ženklinimą, o jų skleidžiama asimetrinė šviesa turės užtikrinti tinkamą kelkraščio apšvietimą.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad sumontuota papildoma įranga neturėtų įtakos saugos oro pagalvių veikimui. T. y., kad avarijos atveju besiskleidžianti keleivio saugos oro pagalvė „nenušluotų“ nuo stiklo čia esančių netiesioginio matymo priemonių ir nesužalotų automobilio salone esančių keleivių.
Vis dėlto, yra kelios išimtys, kai dešiniavairės transporto priemonės gali būti Lietuvoje registruojamos be papildomos įrangos.
- Istorinės transporto priemonės: automobiliai, kurie yra ne jaunesni nei 30 metų ir nebegaminami 15 metų, gali būti pripažinti istoriniais. Jiems nereikalinga papildoma netiesioginio matymo įranga, nes jie nėra naudojami kasdienėms reikmėms.
- Miesto valymo automobiliai ir kitos specialios paskirties transporto priemonės: transporto priemonės, kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos atlikti specialioms darbo funkcijoms, taip pat gali būti registruojamos be papildomos įrangos.
- Transporto priemonės, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d.
„Regitros“ atstovė spaudai Rūta Gudašiūtė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 transporto priemonių, kurių vairas yra sumontuotas dešinėje pusėje. Anot jos, šį skaičių sudaro 17 - istorinių, 21 - kelių valymo, 1 transporto priemonė registruota Lietuvoje iki 1993 m. gegužės 1 d.
Praktiniai aspektai ir sunkumai
Galimybe Lietuvoje įregistruoti jau turimą automobilį susigundė ir prieš 4 metus į Lietuvą gyventi persikėlęs airis Steve‘as Faganas. Dar gyvendamas Londone, prieš 7 metus, vyras įsigijo „Toyota Altezza“, kurią, besikraustydamas gyventi į gyvenimo draugės gimtąją šalį - Lietuvą, atsivežė kartu. Vyras pasakojo, kad planas buvo paprastas - įgyvendinti visus reikalavimus, kurie keliami dešiniavairėms transporto priemonėms Lietuvoje ir čia automobilį įregistruoti.
„Išnagrinėjau visus dokumentus, įsigilinau į visus reikalavimus ir jų paisydamas įsigijau reikiamą įrangą bei ją įmontavau automobilyje. Internete radau netgi kai kurių įrangos elementų nuotraukų, kurios buvo prisegtos kaip pavyzdžiai, kokia įranga turi būt naudojama, todėl įsigijau identiškų prekių. Vis dėlto, pabandęs automobilį registruoti su šia įranga išgirdau griežtą „ne“. Man pasakė, kad įranga yra netinkama. Po kurio laiko įrangą pakeičiau kita ir vėl užsiregistravau į techninę apžiūrą, tačiau tą kartą vėl išgirdau, kad įranga netinka. Tiesa, tą kartą darbuotojas man atnešė ir papildomą dokumentą, kuriame buvo nurodyta dar daugiau reikalavimų, kuriuos privalau įvykdyti, jei noriu automobilį įregistruoti Lietuvoje. Pradėjęs juos skaityti supratau, kad tai įgyvendinti - neįmanoma“, - pasakojo S. Faganas.
Pašnekovas aiškino, kad antrą kartą apsilankęs „Tuvlitoje“ jis išsiaiškino, kad tokie pat įrangos reikalavimai yra keliami ir Latvijoje, todėl įsigijo visą įrangos paketą, kuriame buvo tiek veidrodėliai, tiek kamera ir ekranas. „Tą kartą įmonės darbuotojas man paaiškino, kad veidrodėlis, atspindintis kito veidrodėlio, sumontuoto aukščiau ir nukreipto į priekinį stiklą, vaizdą, yra per žemai ir iššovus oro saugos pagalvėms, gali sužaloti. Dar vienas neigiamas atsakymas nuvylė ir aš jau buvau pasiruošęs iš apžiūros centro išvažiuoti, tačiau tuomet mano draugas dar kartą kreipėsi į darbuotoją ir paklausė, ką galime padaryti, kad automobilis būtų pripažintas kaip atitinkantis reikalavimus? Tuomet išgirdome svarbiausią atsakymą.
Vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad absurdiška yra ne tik nustatyta tvarka, tačiau ir keliami reikalavimai įrangai, mat sumontuotas ekranas, kuris visą laiką transliuoja vaizdą iš priekyje sumontuotos kameros, itin blaško. „Akivaizdu, kad tie žmonės, kurie numatė tokius reikalavimus, šios įrangos nė netestavo ir apskritai į tai nesigilino. Vienas iš nurodymų, kad salone sumontuoti veidrodėliai turi būti patvirtinti Europoje, tačiau niekas kada nors anksčiau to nedarė ir tik latviai man galėjo pagelbėti šioje situacijoje. Suprantu, kad baiminamasi dėl eismo įvykių rizikos, tačiau ga
Dešiniarankiai automobiliai Lietuvoje: taisyklės, išimtys ir patirtis
Pagrindinis eismo judėjimo principas šalyje yra paprastas - eismas vyksta dešine puse, todėl numatyta, kad čia eksploatuojamų automobilių vairas turi būti kairėje. Tiesa, Lietuva šiuo požiūriu yra liberali ir nedraudžia eksploatuoti automobilių, kurių vairas yra dešinėje, o įstatymuose numatyta, kad įvykdžius keliamus reikalavimus, toks automobilis šalyje gali būti net ir registruojamas. Diskusijos dėl dešiniavairių automobilių registracijos savo apogėjų pasiekė prieš dešimtmetį, kai dėl griežtai neigiamos pozicijos šiuo klausimu Europos Komisija pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos Teisingumo teismą. 2015 m. Konstituciniam Teismui (KT) įrodžius, jog draudimas registruoti automobilius, turinčius vairą dešinėje pusėje, Lietuvoje bei juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai, nuo 2018-ųjų sausio 1 d. įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos, apibrėžiančios dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms buvo pritarta Seime ir jos įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.
Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. Taip pat leidžiama eksploatuoti transporto priemones, kurios Lietuvoje buvo įregistruotos iki 1993 m. gegužės 1 d. (istorinės motorinės transporto priemonės ir specialioms darbo funkcijoms atlikti skirtos motorinės transporto priemonės).
Išimtys ir specialūs reikalavimai
Lietuvoje gali būti įregistruojami dešiniarankiai automobiliai, pavyzdžiui, istorinės transporto priemonės ar miestui valyti skirti automobiliai, kadangi jiems nereikalinga atitiktis nacionaliniams standartams. Taip pat nuo 2018 m. Lietuvoje gali būti įregistruojami ir tie dešiniavairiai automobiliai, kurie atitinka specialius jiems keliamus reikalavimus ir yra pritaikyti eismui kairiąja kelio puse. Istorinėms transporto priemonėms taikoma atitikties lengvata registracijai. Kitaip tariant, toms, kurios turi vairą dešinėje pusėje, papildoma netiesioginio matymo įranga nereikalinga, nes jos nėra naudojamos kasdienėms reikmėms.
Norint įregistruoti automobilį, pritaikytą eismui kairiąja kelio puse, būtina atlikti techninę ekspertizę, kuri patvirtintų papildomos netiesioginio matymo įrangos sumontavimą. Ekspertizę reikia atlikti Lietuvos techninės apžiūros įmonėse. Taip pat turės būti įrengti kairės pusės eismui pritaikyti žibintai. Jeigu automobilis įvežtas ne iš Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios valstybės, reikės atlikti ne tik anksčiau minėtą patikrą, bet taip pat ir įprastinę ekspertizę dėl transporto priemonės atitikties nacionaliniams standartams. Taigi, atlikus ekspertizę ir gavus pažymą, patvirtinančią, kad automobilis yra pritaikytas eismui kairiąja kelio puse, galima atvykti į „Regitrą“, kur taip pat reikės pateikti visus kitus dokumentus, kurių reikalaujama ir įprastos registracijos metu: asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą ar ankstesnį jos registraciją patvirtinantį dokumentą.
Reikalavimai motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, turi vairą dešinėje pusėje ir kurias ketinama įregistruoti Lietuvoje, yra apibrėžti Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo 10 priede.
Techniniai įrangos reikalavimai
Svarbiausias uždavinys, kurį norima išspręsti prieš išleidžiant į Lietuvos kelius dešiniarankius automobilius - užtikrinti, kad kliūties lenkimo kelyje manevras, ypač, kai tokio manevro metu iš už kliūties reikia išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, būtų saugus. Tai padaryti tikimasi naudojant papildomą netiesioginio matymo sistemą, kuria išplečiama vairuotojo matymo į priekį zona. Šią sistemą turėtų sudaryti periskopinė veidrodžių sistema iš dviejų veidrodžių, kuriais vaizdas iš priekio vairuotojui turėtų būti perduodamas per valytuvais valomą priekinio lango zoną, bei vaizdo kameros ir monitoriaus įtaisas. Veidrodžiai turi būti pritvirtinti stacionariai, pvz., priklijuoti prie paties stiklo, prisukti prie statramsčio ar kitos kėbulo konstrukcijos dalies - tvirtinimas vakuuminiais laikikliais nebūtų laikomas priimtinu tvirtinimo būdu. Veidrodžiai turėtų būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo (arba dūžio atveju likti ant veidrodžio pagrindo) bei užtikrinti apsaugą nuo akinimo.
Vaizdo kameros tvirtinimas vadinamojoje II nuvalyto priekinio lango zonoje. Šios kameros techniniai parametrai turėtų leisti fiksuoti bei įrašyti į atmintį vaizdus esant prastam apšvietimui, o monitoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm. Beje, monitoriaus funkcijos negali atlikti mobilusis telefonas, kompiuteris, navigacinis įrenginys ar kitas panašus įrenginys. Vaizdo kamera drauge su periskopiniais veidrodžiais negali užstoti daugiau kaip 10 proc. ploto minėtoje II nuvalyto priekinio lango zonoje.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į reikalavimus dešiniarankių automobilių priekinių artimosios šviesos žibintų modifikavimui: pritaikant „anglišką“ automobilį, jie turės būti pakeisti į žibintus, skirtus įprastiniams mūsų rinkoje naudojamiems automobiliams - turėti atitinkamą ženklinimą, o jų skleidžiama asimetrinė šviesa turės užtikrinti tinkamą kelkraščio apšvietimą.
Dar vienas galvosūkis - kaip periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius ir kamerą su monitoriumi sumontuoti taip, kad jie neturėtų įtakos saugos oro pagalvių veikimui. T. y., kad avarijos atveju besiskleidžianti keleivio saugos oro pagalvė „nenušluotų“ nuo stiklo čia esančių netiesioginio matymo priemonių ir nesužalotų automobilio salone esančių keleivių.
Istorija ir patirtys
Prieš 4 metus į Lietuvą gyventi persikėlęs airis Steve‘as Faganas, gyvendamas Londone, prieš 7 metus įsigijo „Toyota Altezza“, kurią atsivežė į Lietuvą. Jo planas buvo įgyvendinti visus reikalavimus, kurie keliami dešiniarankėms transporto priemonėms Lietuvoje ir čia automobilį įregistruoti. „Išnagrinėjau visus dokumentus, įsigilinau į visus reikalavimus ir jų paisydamas įsigijau reikiamą įrangą bei ją įmontavau automobilyje. Vis dėlto, pabandęs automobilį registruoti su šia įranga išgirdau griežtą „ne“. Man pasakė, kad įranga yra netinkama. Po kurio laiko įrangą pakeičiau kita ir vėl užsiregistravau į techninę apžiūrą, tačiau tą kartą vėl išgirdau, kad įranga netinka. Tiesa, tą kartą darbuotojas man atnešė ir papildomą dokumentą, kuriame buvo nurodyta dar daugiau reikalavimų, kuriuos privalau įvykdyti, jei noriu automobilį įregistruoti Lietuvoje. Pradėjęs juos skaityti supratau, kad tai įgyvendinti - neįmanoma“, - pasakojo S. Pašnekovas aiškino, kad antrą kartą apsilankęs „Tuvlitoje“ jis išsiaiškino, kad tokie pat įrangos reikalavimai yra keliami ir Latvijoje, todėl įsigijo visą įrangos paketą, kuriame buvo tiek veidrodėliai, tiek kamera ir ekranas. „Tą kartą įmonės darbuotojas man paaiškino, kad veidrodėlis, atspindintis kito veidrodėlio, sumontuoto aukščiau ir nukreipto į priekinį stiklą, vaizdą, yra per žemai ir iššovus oro saugos pagalvėms, gali sužaloti. Dar vienas neigiamas atsakymas nuvylė ir aš jau buvau pasiruošęs iš apžiūros centro išvažiuoti, tačiau tuomet mano draugas dar kartą kreipėsi į darbuotoją ir paklausė, ką galime padaryti, kad automobilis būtų pripažintas kaip atitinkantis reikalavimus? Tuomet išgirdome svarbiausią atsakymą.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas Dainotas Ragelis aiškino, kad diskusijos dėl dešiniavairių automobilių registracijos savo apogėjų pasiekė prieš dešimtmetį, kai dėl griežtai neigiamos pozicijos šiuo klausimu Europos Komisija pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos Teisingumo teismą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dešiniavairius automobilius eksploatuojant Lietuvos keliuose keblumų kiltų ir dėl šių transporto priemonių žibintų. Ekspertas taip pat pasidalijo, kad draudimo kompanija ICBC (Insurance Corporation of British Columbia) buvo paskelbusi tyrimą, kurio išvadose nurodoma, jog rizika patekti į eismo įvykį dešinės pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kairiąja kelio puse ir turinčiu vairą dešinėje pusėje, yra 30-40 proc. „Kokį pavojų eismo saugumui keltų dešiniavairių legalizavimas, iliustruoja ir Švedijos eksperimentai eismo organizavimo srityje. Ši Skandinavijos valstybė buvo paskutinioji Europoje, kur 1967-aisiais eismas iš kairės kelio pusės buvo perkeltas į dešinę. D. Ragelis taip pat pabrėžia, kad neatsitiktinai vengdami rizikos, susijusios su tradiciniam eismui nepritaikytų automobilių eksploatacija, beveik visos Europos šalys numatė įvairių „saugiklių“, kurie numatė, kad nusprendę važinėti dešiniavaire mašina turėtų sumokėti gerokai didesnius registracijos mokesčius, pirkti brangesnius civilinės atsakomybės ir KASKO draudimo polisus bei įveikti kitus administracinius barjerus. Tuo metu Lietuvos verslininkai, siekę atverti kelius dešiniavairiams automobiliams, visas šias įžvalgas vertino skeptiškai. Galima spėti, kad tokią jų poziciją lėmė „atradimai“ Didžiojoje Britanijoje: naudoti automobiliai čia beveik trečdaliu pigesni nei analogiško amžiaus ir būklės mašinos kitose Europos šalyse. Kodėl? Logiškiausias paaiškinimas - itin kukli nenaujų dešiniavairių automobilių paklausa ir su tuo susiję kainų skirtumai. Beveik 70 procentų pasaulio gyventojų važinėja dešine kelio puse, todėl transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, galėtų būti patrauklios nebent Japonijoje, Indijoje, Australijoje, Indonezijoje, Tailande ar pustuzinyje Afrikos valstybių. Lietuva, tuo metu neturėjusi absoliučiai jokios transporto parko formavimo politikos, atrodė kaip itin patrauklus senų automobilių eksporto kanalas, todėl ES direktyvose atradę nuostatas, jog negalima uždrausti parduoti, registruoti, pradėti eksploatuoti transporto priemones dėl su vairo mechanizmu susijusių priežasčių, Lietuvos valdžios institucijas - tuometinę Valstybinės kelių transporto inspekciją (dabar - Lietuvos transporto saugos administraciją), „Regitrą“ bei Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijas apskundė visoms įmanomoms institucijoms.
„Svarbiausi dalykai, dėl kurių nuo minėtos 2018-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje nebuvo užregistruotas ne vienas dešiniavairis automobilis - keleivio pusėje esančios oro saugos pagalvės negalėtų išsiskleisti dėl kairėje salono pusėje sumontuotų periskopinių veidrodžių ir vaizdo kameros. Taip pat kamerai bei monitoriui numatytų techninių charakteristikų“, - priežastis, kodėl šių automobilių įregistruoti nepavyksta, įvardija D.
„Regitros“ atstovė spaudai Rūta Gudašiūtė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 transporto priemonių, kurių vairas yra sumontuotas dešinėje pusėje. Anot jos, šį skaičių sudaro 17 - istorinių, 21 - kelių valymo, 1 transporto priemonė registruota Lietuvoje iki 1993 m. gegužės 1 d.
Dizaino inovacijos ir vairas
Vairas - be jokios abejonės, daugiausia funkcijų atliekanti automobilio interjero detalė. Jis gali būti gražus, o svarbiausia - patogus ir sukurtas saugiai važiuoti. Dizaineriams tai atskira terpė išreikšti savo sumanymus. Konceptinį „Maserati Boomerang“ 1971-aisiais sukūrė genialusis italų dizaineris Giorgetto Giugiaro. Dėmesį pirmiausia traukė didžiulis vairas. Jo konstrukcija labai priminė vėliau „Cintroen C4“ automobiliuose montuotą vairų mechanizmą, kai sukasi tik rankomis prilaikoma jo dalis. Pirmasis šio automobilio variantas buvo absoliučiai nefunkcionalus, tačiau vėliau italai patobulino savo agregatą ir 1972-aisiais Ženevos automobilių parodoje buvo pristatytas kiek patogesnis vairas.
„Nissan Nails“ kūrėjai apskritai nusprendė nevargti kurdami stipinų dizainą ir pasiūlė vairą be jų. Automobilio vairas priminė tarsi iš gumos pagamintą grybą. Praėjusiojo amžiaus 8-9 dešimtmečiais pirštais liečiamus ekranus įsivaizduoti buvo dar gana sunku. „Lancia“ kūrėjai, kurdami savąjį „Medusos“ ekraną, nusprendė pakeisti visa krūvą mygtukų. Sakysite, dabartiniai „Citroen C4“ vairai turi per daug mygtukų? Nepraėjo ir 24 mėnesiai, o „Lancia“ 1982-aisiais pristatė dar vieną savo „šedevrą“ - „Orca“. Dar įspūdingiau atrodė šio automobilio prietaisų skydelis. Praėjusiojo amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje „Ford“ kompanija buvo paleidusi išskirtiniu dizainu pasižymėjusių „Edsel“ automobilių liniją. „Edsel“ egzistavo vos trejus metus (1958-1960 m.). Daugelio specialistų teigimu, „Edsel“ produkcija atrodė tragiškai. Ne ką geresnis vaizdelis buvo ir šių automobilių salonuose: kupolo formos spidometras, vairo centre įkomponuoti automatinės pavarų dėžės mygtukai. Kiek geriau šiems amerikiečiams pasisekė 2007-aisiais, kai Detroite buvo pristatytas įspūdingo dizaino sedanas „Ford Interceptor“. Kurdami jį, dizaineriai paplušėjo iš peties. Ir prietaisų skydeliai, ir sėdynės, ir perjungimo svirtys, ir net vairas buvo stačiakampio formos. 2001 m. Šio automobilio vairas turėjo integruotus pirštų atspaudų jutiklius, todėl įprasto raktelio šiai transporto priemonei nereikėjo. Atgaivinta Nyderlandų automobilių pramonės gigantė „Spyker“ 2000 m. pradėjo superautomobilio C8 gamybą. Vis dėlto šis Tulpių šalyje pagamintas modelis gerbėjų meilę pelnė dėl savo išskirtinio dizaino. Net pedalai ar rankinio stabdžio svirtis buvo suprojektuoti taip, kad nesunkiai atrastų savąją vietą Nyderlandų karalienės rūmuose. Išskirtinumo nestokojo ir odinis „spygliuotas“ šio automobilio vairas.
Kai kurių specialistų teigimu, „Edsel“ produkcija atrodė tragiškai. Ne ką geresnis vaizdelis buvo ir šių automobilių salonuose: kupolo formos spidometras, vairo centre įkomponuoti automatinės pavarų dėžės mygtukai. Kiek geriau šiems amerikiečiams pasisekė 2007-aisiais, kai Detroite buvo pristatytas įspūdingo dizaino sedanas „Ford Interceptor“. Kurdami jį, dizaineriai paplušėjo iš peties. Ir prietaisų skydeliai, ir sėdynės, ir perjungimo svirtys, ir net vairas buvo stačiakampio formos. 2001 m. Šio automobilio vairas turėjo integruotus pirštų atspaudų jutiklius, todėl įprasto raktelio šiai transporto priemonei nereikėjo.
