Suklastota rida Lietuvoje ilgą laiką buvo laikoma nedideliu trūkumu, dėl kurio automobilis vis tiek galėjo praeiti techninę apžiūrą. Tačiau nuo 2025 m. liepos 1 d. situacija keisis - užfiksuotas ridos klastojimo atvejis bus laikomas dideliu trūkumu, o automobilis negalės būti tinkamas eksploatacijai.
Ši nauja tvarka sukėlė diskusijas tarp ekspertų ir vairuotojų, mat ji gali paskatinti nesąžiningų pardavėjų ir pirkėjų sprendimų ieškoti „juodojoje rinkoje“. Nors iki šiol ridos klastojimas nebuvo laikomas dideliu saugumo trūkumu, jis gali sukelti finansinių nuostolių pirkėjams, nes suklastota rida gali padidinti automobilio vertę net iki 25-30 proc.
Ridos klastojimo mastai Lietuvoje
Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ duomenimis, Lietuvoje kasmet gali būti parduodama iki 23 tūkst. naudotų automobilių su suklastota rida. „Kalbant apie Lietuvos rinką, mes indikuojame, kad 8,3 proc. iš automobilių, kurie tikrinami per mūsų platformą Lietuvoje, turi suklastotą ridą“, - teigia „carVertical“ atstovas spaudai Matas Buzelis. Palyginimui, 2023 m. techninės apžiūros stotyse buvo užfiksuoti 3650 atvejai, kai automobilių rida sumažėjo daugiau nei 10 000 km nuo ankstesnės patikros. Nors tai yra mažiau nei 2022 m. (6697 atvejai), tai dar neleidžia skelbti ridos klastojimo epidemijos pabaigos.
Dažniausiai rida klastojama automobiliams, įvežamiems iš užsienio, ypač iš Vokietijos, JAV ir Italijos. „Maždaug kas dešimtas automobilis atvažiuojantis iš Vokietijos turi suklastotą ridą. Tai vėlgi, čia tokia statistika, kuri verčia susiimti už galvos“, - komentuoja M. Buzelis.
Kodėl klastojama rida ir kokios pasekmės?
Pagrindinė priežastis, kodėl klastojama rida, yra finansinė nauda. Suklastota rida gali padidinti automobilio kainą naudotų automobilių rinkoje, todėl nesąžiningi pardavėjai tikisi didesnio pelno. „Ridos klastojimas iš tiesų yra viena iš žmonių mulkinimo atmainų, nes odometro rodmenys parduodamo nenaujo automobilio kainą gali pakoreguoti 20 ar net 30 proc.“, - pabrėžia „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.
Nors suklastota rida tiesiogiai nekelia grėsmės automobilio saugumui, ji gali sukelti finansinių nuostolių pirkėjams. Jei automobilis buvo tinkamai prižiūrimas, didesnė rida nebūtinai reiškia blogą jo būklę. Tačiau pirkėjas, nežinantis tikrosios automobilio istorijos, gali permokėti už transporto priemonę.
Nauja tvarka nuo 2025 m. liepos 1 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios naujos taisyklės numato, kad suklastota rida bus laikoma dideliu trūkumu techninės apžiūros metu. Tai reiškia, kad automobiliai su suklastota rida negalės dalyvauti viešajame eisme. Ši priemonė siekia užkardyti sukčiavimo atvejus ir apsaugoti pirkėjus.
Tačiau ekspertai kritikuoja šią tvarką, nes ji gali paskatinti vairuotojus ieškoti sprendimų „juodojoje rinkoje“. „Po pernai kilusios diskusijų bangos - „ką daryti susidūrus su ridos klastojimo atvejais?“, aiškių atsakymų ir iš tiesų racionalių sprendimų teisės aktų autoriai nepasiūlė“, - teigia R. Gabartas. Jo manymu, vairuotojams, įsigijusiems automobilį su suklastota rida, teks ieškoti nelegalių būdų, kaip praeiti techninę apžiūrą, pavyzdžiui, įsigyti fiktyvias pažymas ar ieškoti asmenų, galinčių pakoreguoti odometro rodmenis.
Tarptautiniai sprendimai ir ateities perspektyvos
Ekspertai sutinka, kad ridos klastojimo problema yra tarptautinio masto, todėl ją išspręsti vienos šalies pastangomis yra sudėtinga. „Nemanau, kad viena valstybė gali išspręsti šią problemą, nes automobiliai toliau judės iš vienos šalies į kitą. Aš sakyčiau, kad tai yra kontinento problema - gal trūksta kokios Europos komisijos direktyvos, kad šalys būtų įpareigotos keistis duomenimis“, - mano M. Buzelis.
R. Gabartas siūlo efektyviausią sprendimą - sudaryti sąlygas ES šalims mainytis automobilių registrų duomenimis. Tai leistų tiksliai atsekti, kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo. Taip pat siūloma numatyti privalomą ridos fiksavimą ne tik techninės apžiūros metu, bet ir kiekvieną kartą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį ar apsilankant serviso dirbtuvėse.
Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė teigia, kad LTSA nenumato priemonių, kuriomis pasinaudojus, pakeistos ridos automobilių savininkai galėtų praeiti TA. Tačiau ji pabrėžia, kad ridos keitimas ne visuomet yra nusikaltimas, o tai gali įrodyti tik teisėsaugos institucijos.
Dažniausiai klastojamos prabangių automobilių ridos
„carVertical“ duomenys rodo, kad Lietuvoje dažniausiai klastojamos prabangių automobilių ridos. Populiariausi modeliai, kurių rida būna pakoreguota, yra „Lexus IS“, „Audi A8“, „Subaru Outback“, „Toyota Prius“ ir „Audi A7“. Net 14 iš 20 automobilių su dažniausiai klastojama rida priskiriami „premium“ segmentui.
Nors prabangūs automobiliai dažniau figuruoja tarp suklastotos ridos atvejų, pasitaiko ir išimčių. Mažiausiai klastojama „Mercedes-Benz GL-Class“ rida - 8,4 proc. visų tikrintų modelių turėjo suklastotą ridą.
| Automobilio modelis | Ridos klastojimo procentas |
|---|---|
| Lexus IS | 16,21% |
| Audi A8 | 14,59% |
| Subaru Outback | 13,65% |
| Toyota Prius | 13,28% |
| Audi A7 | 12,47% |
Nors ridos klastojimas Lietuvoje yra baudžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 306-2 straipsnį, ekspertai mano, kad baudimo tvarka turėtų būti griežtesnė, o įrodymai - lengviau išaiškinami.