Naujųjų Metų šventimo istorija siekia apie 25 amžius. Mokslininkų nuomone, šis paprotys pirmą kartą atsirado Mesopotamijoje, kur IV tūkstantmečio iki mūsų eros pabaigoje gimė civilizacija. Senosios tautos Naujuosius Metus šventė kovo mėnesį. Šį mėnesį prasideda lauko darbai, ir Senovės romėnai kovo mėnesį laikė pirmuoju metų mėnesiu. Tik 46 metais iki mūsų eros Romos imperatorius Julijus Cezaris perkėlė metų pradžią į sausio 1 d.
Kiniška Naujųjų Metų šventimo istorija apima daugelį amžių. Laikantis vietinių šimtamečių tradicijų, kinai du kartus švenčia Naujuosius Metus. Pirmą kartą - sausio 1 d., kaip ir daugelyje krikščioniškų šalių, o po to dar kartą Naujuosius Metus švenčia pirmojo mėnesio pirmąją dieną pagal Mėnulio kalendorių. Naujųjų Metų šventimas (arba Pavasario šventė „Čun Dze") prasideda nuo pirmosios Mėnulio jaunaties dienos, kuri gali būti bet kurią dieną nuo sausio 20 d. iki vasario 20 d. pagal Grigaliaus kalendorių, ir tęsiasi 15 dienų - iki Mėnulio pilnaties. „Čun Dze" istorija - sena, ji susijusi su aukojimo dievams apeigomis ir protėvių paminėjimų, kurios prasidėjo „Šau" epochoje (apie 16 - 15 a. prieš m.e.) ir vadinamos žibintų švente (15-ta diena prasidėjus metams). Tą vakarą pagal tradiciją visur uždegamos ugnys.
Kinų Naujieji Metai - tai pati ilgiausia ir svarbiausia kinų kalendorinė šventė. Naujoji kinų 4706 (2008 metai - Geltonosios Žiurkės) prasideda 2008 metų vasario 7 dieną. Tradicinė pavasario šventė, kaip ir Kalėdos krikščioniams, kinams yra pati svarbiausia, didelė, iškilminga šventė. Pačios svarbiausios šventės dienos yra Naujųjų Metų išvakarės ir pirmosios trys dienos.
Šventės Tradicijos ir Simboliai
Šeimos Vienybė ir Prototėvių Garbinimas
Išvakarės ir pirmoji Naujųjų Metų diena Kinijoje yra šeimos šventė. Naujųjų Metų vakarienė - tai šeimos, jos vienybės šventė. Iki Naujųjų Metų visi šeimos nariai, dirbantieji kituose miestuose, skuba grįžti namo, kad šventę sutiktų šeimoje. Prieš šventes perkama daug produktų ir pradedama gaminti daugybė šventinio stalo patiekalų. Pagerbimo, aukojimo ceremonija - pats svarbiausias ritualas, suvienijantis gyvuosius ir mirusiuosius šeimos narius. Šeima su didele pagarba prisimena protėvius, išėjusius į kitą pasaulį, nes mirusiųjų sielos yra visos šeimos sėkmės ir garbės pagrindas. Ant stalo dengiama ir mirusiems protėviams, o prie stalo susirenka visa gausi šeima.
Naujųjų Metų Šventimo Dienos ir Papročiai
Naujieji Metai švenčiami 15 dienų.
- 1-oji Naujųjų Metų Mėnulio diena - tai Dangaus ir Žemės dievų sveikinimas. Naujųjų Metų naktį visi šeimos nariai stengiasi kuo ilgiau nemiegoti. Senais laikais pasakojo legenda, kad Dangaus dievas skirsto kiekvienai šeimai auksą, todėl žmonės po šventinės vakarienės nemiega, linksminasi, žaidžia stalo žaidimus, ir visada pasiruošę išsaugoti turtus, laiku uždarydami duris. Kita legenda skelbia, kad kuo ilgiau šeimos jaunimas bus budrus, tuo ilgiau gyvens jų tėvai. Šią dieną kinai linkę atsisakyti mėsos, nes tiki, kad tai sutvirtins jų ilgą ir laimingą gyvenimą. Tradicinis ir svarbiausias patiekalas yra koldūnai „Džaozi", tai gerovės simbolis, nes savo forma jie primena senoviškus kinų aukso ir sidabro liejinius. Kiekvienas, net ir vaikai, truputį išgeria „Džiu" (stiprus antpilas), kuris simbolizuoja ilgą gyvenimą, nes kiniškai „Džiu" reiškia ilgą gyvenimą. Kitą dieną pirmasis patiekalas, kurį kinai deda į burną, visada būna saldus, kad saldi sėkmė lydėtų visus metus.
- 2-oji diena. Kinai meldžiasi už mirusius protėvius ir aukoja aukas įvairiems dievams. Didelį dėmesį skiria šunims, šeria juos, nes manoma, kad 2-oji diena yra visų šunų gimimo diena.
- 3-oji diena. Šią dieną žentas rodo pagarbą savo žmonos tėvams, atnešdamas į jų namus mandarinų ir apelsinų. Už tai jie gauna tradicinę naujametinę dovaną - raudoną voką su smulkiais pinigėliais laimei.
- 4-oji diena. Šią dieną kinai, griežtai laikydamiesi tradicijos, aukoja Namų židinio Dievybės auką, kad Dangaus Dievą informuotų apie gerus darbus, o neišplepėtų ko nors nereikalingo. Ant altoriaus jam dedama daug saldaus ir lipnaus maisto, kad suklijuotų Namų židinio Dievybės burną.
- 5-oji diena. Ji vadinama „Po Vu". Visi būna namie, nepriima svečių ir patys niekur neina, nes tai gali atnešti nesėkmių ir nelaimių abiems pusėms.
- 6-oji diena. Kinai lanko savo gimines, draugus bei šventyklas, kur meldžiasi už sėkmę ir stiprią sveikatą. Į svečius vaikštoma iki 12-tos dienos.
- 7-oji diena. Ūkininkai pateikia savo produkciją. Šią dieną jie geria specialiai iš 7 daržovių paruoštą gėrimą. Ši diena laikoma visų žmonių gimimo diena. Šią dieną tradiciškai valgomi lakštiniai (makaronai) ir žalia žuvis - ilgo gyvenimo ir sėkmės simboliai.
- 8-oji diena. Šeimos vakarienė Dangaus Dievo garbei.
- 9-oji. Aukojama Nefritiniam imperatoriui. Šią dieną atidaromos parduotuvės, biurai, nes manoma, kad tai pati palankiausia diena pradėti verslą naujais metais.
- 10, 11 ir 12-oji dienos. Tai dienos, kai šeimos nariai ir draugai kviečia vieni kitus vakarienės.
- 13-oji diena. Valomas per tiek dienų gausaus maisto prisotintas organizmas. Kinai valgo virtus ryžius su įvairių rūšių daržovėmis.
- 14-oji diena. Visą dieną ruošiamasi Žibintų šventei, kuri prasideda 15-os dienos naktį. Ši diena labai rami, stengiamasi nedaryti staigių judesių, kad atsinaujinusi Či energija naujaisiais metais galėtų ramiai pasiskirstyti po visus namus.
- 15-oji diena. Tai pati dėkingiausia pilnaties naktis. Šią naktį netekėjusios merginos gali prašyti Mėnulio atsiųsti tikrą meilę. Jos ima prinokusį apelsiną ir meta jį į upę, kad suviliotų vyrą. Šią dieną niekas nedirba, visi linksminasi, kad gautų maksimalų kiekį Jan energijos ir išsaugotų ją visus metus. Šią dieną tradicinis valgis „Tan Juan" ryžių gumuliukai su saldžiu ar aštriu įdaru. Žibintų šventė prasideda nuo žibintuvėlių ir paradinių šokių parado. Vaikai demonstruoja savo žibintuvėlius nakties parade. Taip kinai sveikina pirmąją Naujųjų Metų pilnatį. Po Žibintų šventės Naujųjų Metų šventimas baigiasi ir gyvenimas grįžta į įprastas vėžes.
Tradicijos, Tabu ir Puošimasis Naujiems Metams
Prieš Naujuosius Metus kinai dažo langus ir duris nauju raudonų dažų sluoksniu, puošia savo namus gyvų gėlių vazomis, apelsinų ir mandarinų pintinėlėmis, specialiais džiovintų vaisių rinkiniais, ant sienų kabina raudonus ritinėlius su auksiniais linkėjimais, simbolizuojančius „5 rūšių laimę": sėkmę, pagarbą, ilgaamžiškumą, turtus ir džiaugsmą bei įvairių formų raudonus žibintuvėlius. Keturbriauniai ir šešiabriauniai dekoratyviniai žibintai, aptempti gėlėta medžiaga, dujiniai žibintai bei žibintai, vaizduojantys drakonus, kurie laikomi rankose šokant drakonų šokį.
Pagal kinų tradicijas kiekvieną namą būtina puošti žydinčiomis gėlėmis, kurios simbolizuoja gimimą iš naujo ir augimą bei turtus ir karjeros sėkmę. Laimingas tas namas, kuriame per Naujuosius Metus pražys gėlės - tai būsimos sėkmės simbolis. Į namus parnešami gyvų gėlių pumpurai, bambuko ūgliai, eglės šakos. Kompozicija simbolizuoja draugus, gėlių pumpurai reiškia patikimumą, ištvermę. Bambuko ūgliai simbolizuoja suderinamumą, naudą ir lankstumą, visada žalios eglės šakos simbolizuoja ilgaamžiškumą ir tvirtybę. Labiausiai paplitusios gėlės - azalijos, bijūnai, vandens lelijos ar narcizai. Kinai mano, kad be gėlių nebus jokio vaisiaus. Tai - atgimimo simboliai, todėl ir yra tokia svarbi naujametinio papuošimo dalis.
Mandarinai ir apelsinai - nesibaigiančios laimės simboliai, todėl jų priperkama tiek, kad užtektų visoms 15 - kai švenčių dienų. Jie tampa dovanomis, kai šeima eina į svečius. Pintinės viduje dedamas tradicinis kiniškas vokas su nedaloma kupiūra. Padėklas su įvairiais cukatais - tradicinis naujametinis maistas. Toks saldumynų įvairumas padeda saldžiai pradėti Naujuosius Metus. Kai suaugusieji suvalgo keletą cukatų, dėžutės viduje dedamas tradicinis kiniškas vokas su laiminga nedaloma kupiūra. Kiekviena cukatų rūšis šioje dėžutėje yra geros sėkmės simbolis. Melionų cukatai - augimas ir gera sveikata; raudono meliono sėklos (raudona spalva simbolizuoja džiaugsmą, laimę, teisybę ir nuoširdumą), riešutai - stiprius šeimos ryšius, turtus (auksą), kokoso riešutai - sutelktumą, žemės riešutai - ilgą gyvenimą, lotoso sėklos - daug vaikų.
Prieš Naujuosius Metus kiekvienus namus reikia išvalyti, Naujųjų Metų dieną reikia išnešti iš namų visus šiukšlių kibirus ir grindų skudurus, negalima siurbti dulkių ir plauti, nes manoma, kad galima nuplauti sėkmę. Po Naujųjų Metų galima valyti, bet galioja tam tikros taisyklės: šiukšlės, šluojamos nuo įėjimo į patalpos centrą, sušluojamos į kampus ir neišnešama iki penktos dienos, be to, reikia prižiūrėti, kad šiukšlės iš kampų neišsisklaidytų. Iki Naujųjų Metų reikia grąžinti visas skolas, šią dieną negalima nieko skolinti, nes visus metus turėsi skolinti. Šią dieną kinai nesibara, nekalba apie mirtį, dvasias ir įvykius, nutikusius praėjusiais metais. Šią dieną verkti - blogas tonas, nes manoma, kad verksi visus metus. Šią dieną į vaikus žiūrima atlaidžiai, net jei jų elgesys ir ne visai tinkamas. Per Naujuosius Metus negalima plauti galvos, kad neišplautum sėkmės naujaisiais metais. Drabužiai turėtų būti nauji - raudonos spalvos, nes raudona spalva - tai šviesaus, laimingo, saulėto gyvenimo simbolis. Kinai mano, kad išvaizda ir nusiteikimas per Naujuosius Metus lemia kitų metų gyvenimą.
Švęsti Naujųjų Metų be fejerverkų ir saliutų neįmanoma. Turbūt todėl prieš 1000 metų kinai išrado paraką. Per paradą Drakonui po kojomis metamos pliauškynės, kad amžinai miegantis Drakonas ceremonijos metu atsibustų, nes manoma, kad kuo ilgiau jis bus žvalus, tuo daugiau laimės atneš į Žemę. Kinai daug dėmesio skiria pirmam rytą sutiktam žmogui ir pirmam išgirstam žodžiui. Didelė sėkmė rytą išgirsti paukščius giedant. Nepadoru Naujuosius Metus sutikti miegamajame, gulėti lovoje, todėl visi, net ligoniai, sėdi šventiškai apsirengę prie bendro šventinio stalo. Per Naujuosius Metus nenaudojami peiliai ir žirklės, kad nenupjautų ateinančios sėkmės.
Sėkmės Simboliai Kinų Kultūroje
Festivalio lankytojų numylėtinis - 40 metrų ilgio šviečiantis drakonas, kurio spalvingas stotas pasitiks visus, įžengusius į Pakruojo dvaro kiemą. Tiesa, jeigu lietuviai drakoną apžiūrinėja kiek nedrąsiai, Kinijoje ši mitinė būtybė nekelia baimės. Priešingai - ji simbolizuoja išmintį, galią ir turtą. Drakono šokis - svarbi Naujųjų metų apeiga Kinijoje. Ten drakoną neretai šokdina šeimos nariai ir kolegos, kad pastarasis atneštų sėkmę ir gerą uždarbį.
Pagarbą bei pasisekimą darbe žada ir margaspalviai povai. Šie išskirtiniai paukščiai simbolizuoja didybę, grožį ir nemirtingumą. Senovės Kinijoje buvo tikima, kad povo plunksna apsaugo nuo nelaimių ir pritraukia į namus garbę.
Dar vienas kinų sėkmės simbolis - pandos. Jos Kinijoje asocijuojamos su draugyste, ramybe, harmonija, o baltai juodas pandų kailis lyginamas su In ir Jang pradais. Beje, kinai šiuos ypatingai mielus gyvūnus neretai pasitelkia Naujųjų metų šventėms įamžinti.
Minėtais raudonais žibintais išpuošti Pakruojo dvaro parko medžiai. Raudona spalva pasirinkta neatsitiktinai - ji simbolizuoja turtą ir sėkmę. Raudonais žibintais per Naujuosius metus Kinijoje dabinamos gatvės, parkai bei namai.
Artėjant šventėms, kinai miestus taip pat puošia vėduoklėmis. Kadaise jos demonstravo statusą ir valdžią, o dabar tikima, kad vėduoklės neša laimę ir bendrystę. Būtent šviečiančiomis, kiniškais raštais margintomis vėduoklėmis papuošti ir festivalio „Didieji Kinijos žibintai“ vartai.
Netoliese jų - švytinčių skėčių debesis. Dėl apvalios formos Kinijoje skėčiai asocijuojami su vaisingumu, buvimu artimų žmonių rate. Tradiciniai, iš popieriaus ir bambuko gaminami skėčiai Kinijoje tampa šokėjų atributu - šokiai rodomi per Naujuosius metus ir kitas šventes. Ironiška, bet dovanoti skėčių per Naujuosius metus negalima - pritrauks nelaimę.
O ką dovanoti? Bene geriausias pasirinkimas - varlės arba drambliuko statulėlės. Varlės, kurias Pakruojo dvare galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti, Kinijoje reprezentuoja sveikatą ir sėkmę, o dramblys - išmintį, galią ir taiką.
Maisto ir Gėrimų Simbolika
Tradicinis ir svarbiausias patiekalas yra koldūnai „Džaozi", tai gerovės simbolis, nes savo forma jie primena senoviškus kinų aukso ir sidabro liejinius. Kiekvienas, net ir vaikai, truputį išgeria „Džiu" (stiprus antpilas), kuris simbolizuoja ilgą gyvenimą, nes kiniškai „Džiu" reiškia ilgą gyvenimą. Kitą dieną pirmasis patiekalas, kurį kinai deda į burną, visada būna saldus, kad saldi sėkmė lydėtų visus metus.
Tradicinis patiekalas yra žuvis, nes kiniškai žuvis vadinama „ju" (魚 yu). Šis žodis tariamas taip pat kaip ir gausa ar perteklius (餘 yu). Svarbi yra ir jūrų daržovė „facai" (發財 fācái), nes kiniškai skamba kaip turtas.
Tradicinis patiekalas „Tan Juan" - ryžių gumuliukai su saldžiu ar aštriu įdaru.
Šią dieną ruošiamasi paskutinei Naujųjų metų dienai - Žibintų festivaliui. Penkioliktoji Naujųjų metų diena žymi pirmąją metų pilnatį. Visa šeima vėl susirenka šventinės vakarienės. Šią dieną žibintai ir apelsinai yra svarbūs šventės elementai.
Ryžiai atstovauja maisto stabilumas ir pagrindinę gerovę, o monetos nurodo materialinę gerovę. Kitas dažnai minimas ritualas yra pilna sandėliukas. Artėjant Naujiesiems metams, virtuvėje patariama pasirūpinti pakankamu kiekiu pagrindinių maisto produktų, ypač ryžių ir šviežių daržovių.
Citrusiniai vaisiai -ypač mandarinai ir apelsinai - nuolat pasirodo ant Naujųjų metų stalų tiek Kinijoje, tiek restoranuose ir namuose, švenčiančiuose šią šventę Europoje. Paprastas ir plačiai paplitęs ritualas susideda iš lėkštės su 8 arba 9 mandarinais matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant valgomojo stalo arba svetainės akcento.
Prieš pat vidurnaktį arba per Naujųjų metų išvakares įprasta kelioms minutėms atidaryti duris ir langus.
Raudonos Spalvos Sėkmė
Vienas iš dažniausiai pasikartojančių simbolių yra personažas 福 (fu), o tai reiškia „sėkmė“. Daugelyje kinų namų - ir Europoje - šis simbolis yra apverstas ant lauko durų. Daugelyje šeimų įprasta šiuos talismanus padėti strateginėse vietose: namo įėjimas filtruoti gaunamą energiją, automobilis saugiai kelionei ar net krepšys ir piniginė padėti tvarkyti kasdienius finansus.
Raudona spalva pasirinkta neatsitiktinai - ji simbolizuoja turtą ir sėkmę. Raudonais žibintais per Naujuosius metus Kinijoje dabinamos gatvės, parkai bei namai.
Raudonas vokas, arba raudonas vokas, tikriausiai yra geriausiai žinomas kinų Naujųjų metų ritualas, net ir tiems, kurie Europoje paraduose dalyvavo tik kaip žiūrovai. Tradiciškai vyresnieji vaikams ir jaunimui dovanoja raudonus vokus su pinigais. Įtraukiant sumą paprastai vengiama skaičiaus keturi - laikomo nelaimingu - ir pirmenybė teikiama skaičiams su aštuoniukėmis arba devynetėmis, kurie siejami su klestėjimu ir gausa. Be konkrečios sumos, svarbus yra gestas. Pabrėžiama, kad voke esantys pinigai turi būti geros būklės ir, jei įmanoma, „naujas“ kaip naujos pradžios simbolis.
Asmeniškesniuose variantuose kiekvienas asmuo gali paruošti sau raudoną voką ir laikyti jį piniginėje, po pagalve arba saugioje vietoje per pirmąsias kelias mėnulio kalendoriaus dienas.
Kita labai populiari praktika, ypač tiems, kurie siekia sustiprinti savo namų ūkio finansus, yra raudonas medžiaginis maišelis su aštuoniomis monetomis. Pirmiausia jie nuplaunami vandeniu ir druska - kad būtų pašalinta bet kokia ankstesnė energija, išdžiovinami ir dedami į mažą raudoną maišelį.
Tikima, kad norint pritraukti sėkmę, pirmąją naujųjų dieną privaloma dėvėti tik raudonos spalvos apatinius.
Kinų Naujieji metai, dar vadinami Pavasario festivaliu (春節 Chun jie), yra svarbiausia tradicinė šventė Kinijoje, Taivane ir kitose sinosferos valstybėse: Korėjoje, Vietname. Pagal Mėnulio kalendorių, festivalis prasideda pirmojo mėnesio pirmąją dieną ir baigiasi penkioliktąją dieną. Ši šventė švenčiama daugiau nei keturis tūkstančius metų. Pasakojama, jog ją Kinijoje pradėjo ūkininkai, norėdami pažymėti žiemos pabaigą ir pasveikinti pavasarį. Kai tik žiema pasibaigdavo, ūkininkai sunkiai dirbdavo, kad paruoštų žemę pavasario sėjai. Mitologinė versija siejama su pabaisa Nian (年獸 nián shòu). Senovės kinų legenda pasakoja, kad prieš daugybę amžių gyveno pabaisa, kuri vieną žiemos dieną užpuolė vietinius kaimo gyventojus. Žiemos metu pabaisai Nian būdavo sunku pramisti, nes daugelis gyvūnų užmigdavo žiemos miegu ir pasislėpdavo urvuose. Tačiau pabaisa pradėjo grobti ne tik gyvulius, bet ir žmones. Dažnai atsiskyrę ūkininkų vaikai tapdavo pabaisos grobiu. Bet galiausiai, po ilgų baimės ir nežinios metų, kaimo išminčius paskelbė, jog žmonės turi veikti išvien, kad nugalėtų pabaisą. Galiausiai žmonės pastebėjo didžiausias jos baimes. Jie suprato, kad pabaisą atgraso raudona spalva, triukšmas ir ryški šviesa. Žmonės, kad apsaugotų namus, pradėjo raudonai dažyti duris, tamsiuoju metu kurdavo laužus ir leisdavo fejerverkus. Tai tęsėsi iki tol, kol pabaisa, išgąsdinta garsų ir šviesos, paliko kaimą ramybėje.
Vienas iš Kinų Naujųjų metų ramsčių yra gilus namų valymas prieš prasidedant naujam mėnulio ciklui. Daugelyje gidų rekomenduojama pradėti nuo pačių sudėtingiausių daiktų: stalčiaus, pilno nenaudojamų laidų, krūvų senų popierių ar drabužių, kurie nebuvo dėvėti metų metus. Šis valymas atliekamas prieš pirmąją Naujųjų metų dieną. Yra labai bendra taisyklė, nustatanti tikslią mėnulio metų pradžios dieną: nešluoja ir neišneša šiukšlių, nes tikima, kad taip padarius bus išvaryta ką tik atėjusi sėkmė.
Tarp daugelio populiarių ritualų, susiję su maistu ir pinigais, yra vieni iš labiausiai paplitusių, įskaitant ir tuos, kurie gyvena Europoje ir nori savo papročiams suteikti rytietiškų bruožų.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Danguje virš Pekino akimirksniu sužibo dešimtys milžiniškų fejerverkų, šimtų ryškiai apsirengusių šokėjų apsuptyje virš scenos skraidė auksinis drakonas, o šokių aikštelėje vienu metu šėlo pandos ir šunys-robotai. Naujųjų metų sutikimui Pekinas finansų nepagailėjo - surengė grandiozinį 4 valandų trukmės koncertą pavadinimu „Greitas ristūnas, nesulaikomas impulsas“. Nuo įtrauktų žmonių gausos, nuolat kintančių lokacijų ir kiekvienoje jų integruotų daugybės grafinių elementų gali apsisukti galva. Danguje virš upės iškilo dronų šou - bepiločiai nakties danguje piešė delfinų siluetus. Pasirodė Johnas Legendas, sveikinimą siuntė ir iš kosmoso.
Atskira vieta šou skirta robotams-humanoidams, kurių gamybą Kinija yra paskelbusi prioritetu. Robotai demonstravo kovos menus kartu su vaikais - jie užtikrintai ir vikriai valdė tiek kardus, tiek nunčiakus. Kinijos televizijoje skambėjo ir anglų kalba - pasveikinti kinų su Naujaisiais metais atvyko ir amerikiečių dainininkas Johnas Legendas, kuris atliko savo hitą „All of Me“. Muzikinį sveikinimą Ugninio arklio metų proga atsiuntė ir Kinijos astronautai. Virš žemės pakilę 400 kilometrų, jie atliko specialiai parengtą dainą apie savo vėliavos didybę. Kiek milijonų dolerių Pekinui kainavo šis televizijos šou režimas neatskleidžia. Tačiau kasmetinis šventimas skirtas skatinti vidaus vartojimą, nes per 15 dienų trunkančią šventę kinai negaili pinigų maistui, dovanoms ir kelionėms.
Festivalio lankytojų numylėtinis - 40 metrų ilgio šviečiantis drakonas, kurio spalvingas stotas pasitiks visus, įžengusius į Pakruojo dvaro kiemą. Tiesa, jeigu lietuviai drakoną apžiūrinėja kiek nedrąsiai, Kinijoje ši mitinė būtybė nekelia baimės. Priešingai - ji simbolizuoja išmintį, galią ir turtą.
Drakono šokis - svarbi Naujųjų metų apeiga Kinijoje. Ten drakoną neretai šokdina šeimos nariai ir kolegos, kad pastarasis atneštų sėkmę ir gerą uždarbį. Šią, tūkstančius metų siekiančią tradiciją, galima išvysti bei patiems išmėginti ir Pakruojo dvare.
Pagarbą bei pasisekimą darbe žada ir margaspalviai povai. Šie išskirtiniai paukščiai simbolizuoja didybę, grožį ir nemirtingumą. Senovės Kinijoje buvo tikima, kad povo plunksna apsaugo nuo nelaimių ir pritraukia į namus garbę.
Dar vienas kinų sėkmės simbolis - pandos. Jos Kinijoje asocijuojamos su draugyste, ramybe, harmonija, o baltai juodas pandų kailis lyginamas su In ir Jang pradais. Beje, kinai šiuos ypatingai mielus gyvūnus neretai pasitelkia Naujųjų metų šventėms įamžinti. Pandos filmuojamos ir fotografuojamos prie raudonų žibintų ar prie ateinančius metus žyminčių skaičių.
Minėtais raudonais žibintais išpuošti Pakruojo dvaro parko medžiai. Raudona spalva pasirinkta neatsitiktinai - ji simbolizuoja turtą ir sėkmę. Raudonais žibintais per Naujuosius metus Kinijoje dabinamos gatvės, parkai bei namai.
Artėjant šventėms, kinai miestus taip pat puošia vėduoklėmis. Kadaise jos demonstravo statusą ir valdžią, o dabar tikima, kad vėduoklės neša laimę ir bendrystę. Būtent šviečiančiomis, kiniškais raštais margintomis vėduoklėmis papuošti ir festivalio „Didieji Kinijos žibintai“ vartai.
Netoliese jų - švytinčių skėčių debesis. Dėl apvalios formos Kinijoje skėčiai asocijuojasi su vaisingumu, buvimu artimų žmonių rate. Tradiciniai, iš popieriaus ir bambuko gaminami skėčiai Kinijoje tampa šokėjų atributu - šokiai rodomi per Naujuosius metus ir kitas šventes. Ironiška, bet dovanoti skėčių per Naujuosius metus negalima - pritrauks nelaimę.
O ką dovanoti? Bene geriausias pasirinkimas - varlės arba drambliuko statulėlės. Varlės, kurias Pakruojo dvare galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti, Kinijoje reprezentuoja sveikatą ir sėkmę, o dramblys - išmintį, galią ir taiką.
Visus šiuos sėkmę pritraukiančius Kinijos simbolius ir dar daugiau lyg iš pasakos atklydusių būtybių galima išvysti pirmą kartą Lietuvoje vykstančiame šviesos festivalyje „Didieji Kinijos žibintai“.
Antrą sykį dvare ir apskritai Lietuvoje rengiamas žibintų festivalis šiais metais lankytojus pakerės iš daugiau nei 5 kilometrų šilko ir tūkstančių lempučių sukurtomis skulptūromis, kurias žymiausios kinų žibintų festivalių rengėjų kompanijos „Haitian lantern“ menininkai suprojektavo specialiai šiam festivaliui. Pasak „Haitian lantern“ vadovės Luo Rui, šių metų festivalis bus ypatingas tuo, kad įspūdingi žibintų personažai, jau lapkritį pasklisiantys visoje dvaro teritorijoje, buvo sukurti būtent Pakruojo dvarui ir nebus niekur anksčiau regėti. Visi meniniai sprendimai, kinų Naujųjų metų mitologijos akcentai, buvo derinami išskirtinai prie dvaro landšafto ir architektūros, - priduria festivalio organizatorė iš Kinijos. „Šių metų festivalis Naujųjų metų laukimo laikotarpiui sujungs dvi iš pirmo žvilgsnio skirtingas lietuvių ir kinų kultūras, kurios drauge šventinį laikotarpį minės garsiai ir spalvingai, o tą sklindantį džiaugsmą tikimasi paskleisti po visą žiemos tamsumose skendinčią Lietuvą“, - sako ir Pakruojo dvaro Baronas. Čia nušvitusioje dvaro teritorijoje bus šokdinamas drakonas, išsirikiuos kinų zodiakų ženklų skulptūros, į vidų užsukti ir norus ant tradicinių bambukinių kortelių užrašyti kvies didinga šventykla, sėkmę neš grožio ir vaisingumo galiomis apdovanota deivė Long mu ir galiausiai amą atims pagrindinė festivalio skulptūra - Naujųjų metų simbolis - 15 metrų dydžio siaubūnas Nian. Ypatingas dėmesys festivalyje bus skiriamas šeimoms ir vaikams. Pastariesiems bus įrengta atskira erdvė, kur jie galės šokti ant interaktyvių šviečiančių lėkščių, spalvinti žibintus, žaisti su linksmais personažais, susipažinti su dvaro ūkio gyventojais, pajodinėti, išsakyti slaptus norus Kalėdų seneliui, dalyvauti didžiulėje kalėdinėje mugėje. Palankesnį likimą naujais metais festivalio metu prikviesti padės ir įtraukiantys tradiciniai kinų artistų ir akrobatų pasirodymai. Visa tai - šilko ir šviesos keliu išsidėstę ženklai Visatai, kuriuo žengdami lankytojai ras būtent jiems skirtą ženklą, kuris naujais metais atneš laimę ir norų išsipildymą.
tags: #didziuju #kinijos #zibintu #festivalyje #naujametiniai #sekmes