Pirmadienį, spalio 20 d., simbolinio renginio metu oficialiai pažymėtas „Via Baltica“ kelio tarp Lietuvos ir Lenkijos sujungimas. Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai atkarpoje nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos 12 kilometrų ruože nuo 85 iki 97,06 kilometro atnaujintas eismas abejomis kryptimis.
Lietuvos ir Lenkijos pagrindinės automagistralės sujungimas vyksta simboliškai žymint 234-ąsias Abiejų Tautų Respublikos tarpusavio įžado paskelbimo dienos metines. Šis įvykis pažymi ne tik transporto infrastruktūros pasiekimą, bet ir glaudesnį dviejų šalių bendradarbiavimą.
„Via Baltica“ - daugiau nei kelias
„Via Baltica“ yra viena svarbiausių Šiaurės-Pietų krypties transporto arterijų Europoje, jungianti Varšuvą ir Taliną. Jos europinis kelio numeris yra E67, o bendras ilgis - 970 km, iš kurių 269 km driekiasi per Lietuvą. Tai - kritinė jungtis tiek ekonomikai ir gyventojų judumui, tiek ir Lietuvos bei jos sąjungininkų saugumui užtikrinančiam kariniam mobilumui.
„Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalis, Seimo nutarimu 2013 m. pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu. Tai strateginis kelias, pagerinantis tarptautinį susisiekimą bei prisidedantis prie regiono ekonominio augimo. Šis kelias tapo vartais į pasaulį daugeliui lietuvių - jis simbolizavo laisvę, klestėjimą ir saugumą. „Via Baltica“ iki šiol Lietuvoje atlieka nepaprastai reikšmingą ekonominį, prekybinį ir logistinį vaidmenį - sujungia Lietuvą ir Baltijos šalis su likusia Europos rinka.
Modernizacijos apimtis ir rezultatai
Magistralės „Via Baltica“ modernizacija iš esmės keičia susisiekimo kokybę, užtikrins saugesnes, patogesnes ir greitesnes keliones tiek Lietuvos gyventojams, tiek tarptautiniam transportui. Ilgus metus „Via Baltica“ važiuoti buvo pavojinga, šiame kelyje įvykdavo daugybė tragiškų avarijų. Dabar kelionės šiuo keliu tapo gerokai saugesnės.
Šiais metais visiškai baigta „Via Baltica“ magistralės nuo Marijampolės savivaldybės teritorijos iki sienos su Lenkija modernizacija. Spalį buvo atidaryta paskutinė atkarpa nuo Kalvarijos savivaldybės iki sienos su Lenkija, 2024 m. eismas paleistas naujos magistralės atkarpa nuo Marijampolės iki Kalvarijos savivaldybės. Varšuvą, Kauną bei Vilnių sujungė aukščiausio lygio ir eismo saugos požiūriu magistralė, Lietuvos strateginė jungtis į Vakarus pasikeitė iš esmės.
Modernizuojant visą 40 km „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki pasienio, įgyvendinta išskirtinės apimties kelių infrastruktūros modernizacija: pastatyti 6 nauji tiltai, 2 tiltai rekonstruoti, įrengti 9 viadukai, 7 tuneliniai pravažiavimai, 25 žiedinės sankryžos, nutiesta 90,5 km jungiamųjų kelių, įrengtos 18,9 km akustinės sienos bei dvi moderniausios Lietuvoje poilsio aikštelės. Greta saugumo ir patogumo priemonių čia taip pat integruoti aplinkosaugos sprendimai - pirmieji Lietuvoje žalieji tiltai bei specialūs gyvūnų praėjimai, leidžiantys darniai derinti infrastruktūros plėtrą ir gamtos apsaugą.
Lietuvos - Lenkijos pasienio atkarpoje įrengti 3 viadukai, 11 žiedinių sankryžų, 2 tuneliniai pravažiavimai, moderni stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis, sanitariniais mazgais ir poilsio zonomis. Taip pat įgyvendinti reikšmingi aplinkosaugos sprendimai - trys tuneliniai praėjimai gyvūnams ir žaliasis tiltas jų migracijai.
Saugumas ir pralaidumas
Paleidus eismą abejomis kryptimis po dvi juostas, leistinas važiavimo greitis padidėjo iki 130 km/val. Kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo rekonstrukcija gerokai padidino pralaidumą visam tranzitiniam srautui, ypač krovininiam transportui. Dviem juostomis kiekviena kryptimi užtikrinamas nepertraukiamas ir tolygus eismas, todėl sunkiasvorės transporto priemonės nebesudaro kamščių ar lėto eismo vienoje juostoje.
Papildoma juosta ir pagerinta kelio infrastruktūra reikšmingai sumažina spūsčių riziką sudėtingomis oro sąlygomis. Dabar abi kryptys turi po dvi juostas, todėl net ir įvykus incidentui ar laikinai suprastėjus dangos būklei, eismas gali būti nukreipiamas į gretimą juostą, taip būtų išvengiama visiško eismo pralaidumo sumažėjimo ar net sustojimo.
Po rekonstravimo ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tapo automagistrale, kur maksimalus leistinas važiavimo greitis - 130 km per val. (vasarą) ir 110 km per val. (žiemą). Iki modernizavimo važiavimo greitis nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos buvo 90 km/ val., šiame ruože buvo ir greičio ribojimo iki 70 km/ val. atkarpų.
Modernizavus „Via Baltica“ buvo įdiegtos eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonės. Po rekonstravimo susidūrimo su laukiniais gyvūnais tikimybę mažina įrengtos tinklo tvoros. Ruože nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija pastatyti du žalieji tiltai, kurie skirti gyvūnų migracijai.
Ateities planai
Nuo Kauno iki Lenkijos pasienio jau yra keturių eismo juostų kelias. Kiti metai numato rangos darbus ir eismo pralaidumo bei saugumo gerinimą magistralinio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruože nuo 16,465 iki 23,32 km. Taip pat yra parengti priešprojektiniai sprendiniai Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 0,0 iki 16,45 km rekonstravimui.
Planuojama, kad „Via Baltica“ nuo Lenkijos iki Latvijos bus pertvarkyta į keturių eismo juostų (po dvi kiekviena kryptimi) automagistralę su jungiamaisiais ir apjungiamaisiais keliais bei kita infrastruktūra. Šiuo metu vyksta magistralinių kelių Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, Panevėžys-Pasvalys-Ryga ir Panevėžio aplinkkelis (ruožas nuo Kauno iki Latvijos sienos, kurio bendras ilgis apie 160 km) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimas.
Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapo: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Šio proceso metu nustatomos teritorijų naudojimo, tvarkymo bei apsaugos priemonės, reikalingos susisiekimo infrastruktūros plėtrai. Pagrindiniai planavimo tikslai - numatyti inžinerinės susisiekimo infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, apibrėžti teritorijas, reikalingas infrastruktūros plėtrai, bei sudaryti sąlygas darniai infrastruktūros plėtrai pagal Europos Sąjungos TEN-T (transeuropinio transporto tinklo) standartus.
Strateginė svarba regionui
„Via Baltica“ yra ne tik svarbus logistikos koridorius, bet ir esminė saugumą užtikrinanti priemonė. Šis kelias yra dvejopos paskirties - jis padeda ekonomikai ir stiprina regiono gynybos pajėgumus. Baigus rekonstrukciją, bus sudarytos geresnės sąlygos karinių padalinių judėjimui per Lietuvą, užtikrinant savalaikį kariuomenės dislokavimą ir paramą jau dislokuotiems vienetams Baltijos šalyse.
Tai - vienas iš prioritetinių Trijų jūrų iniciatyvos projektų, jungiančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų šalis. „Via Baltica“ jau tapo įkvėpimo šaltiniu kitai didžiulei transporto arterijai „Via Carpatia“, kuri sujungs regiono šalis nuo Lietuvos iki Graikijos, toliau stiprindama šiaurės ir pietų jungtis Europoje. Neabejojama, kad galutinis rezultatas - glaudesnė regiono integracija į bendrą Europos kelių tinklą atneš naudos ne tik pavienėms šalims ar mūsų regionui, bet ir visai Europai.
| Atkarpa | Modernizacijos vertė (su PVM) | Finansavimo šaltiniai |
|---|---|---|
| Marijampolė - Lietuvos-Lenkijos siena (40 km) | Beveik 543 mln. Eur | EITP, Lietuvos biudžetas, ES struktūriniai fondai |
| Marijampolė - Lietuvos-Lenkijos siena (12 km, 85-97,06 km) | 187 mln. Eur | EITP, Lietuvos biudžetas, ES struktūriniai fondai |
