Dyzeliniai varikliai garsėja patikimumu, ekonomiškumu ir ilgaamžiškumu. Visgi, net ir nuolat prižiūrimas automobilis gali prarasti galią: pavyzdžiui, tampa vangus lenkiant ar važiuojant į įkalnę. Kai kuriuose modeliuose netgi įsijungia avarinis režimas, pradeda mirksėti įspėjamosios lemputės (pavyzdžiui, pakaitinimo žvakių indikacija). Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės priežastys, dėl kurių dingsta trauka dyzeliniams varikliams, ir kokių veiksmų vertėtų imtis. Svarbiausia suprasti, kad pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto.
Staiga spustelėjus akceleratoriaus pedalą, tačiau apsukos nekyla? Net ir nuspaudus pedalą iki dugno, dyzelinis automobilis netraukia vistiek? Akivaizdu - susidūrėte su automobilio traukos problemomis! Persirikiuojate į greitėjimo juostą, bandote įsibėgėti, o apsukos nekyla. Arba važiuojate greitkeliu, jūsų automobilis, iki tol laikęs stabilų 100 km/val. greitį, staiga ima ir tarsi uždūsta, o greitis smunka perpus. Ar jums pažįstamas bent vienas iš šių scenarijų? Vis dėlto nėra nieko nepataisomo! Priežastys, sukeliančios automobilio traukos problemas, praktikoje sutinkamos dažnai ir teisingai bei profesionaliai remontuojant yra pašalinamos lengvai ir ilgam.
Įprasta manyti, kad dėl suprastėjusios automobilio traukos kalta turbina. Tačiau sugedusi turbina dažnai yra tik rezultatas, o ne problemų priežastis. Tad, senąją turbiną restauravus ar pakeitus ją naująja, problema gali būti išsprendžiama tik trumpam laiko tarpui. Todėl keičiant turbiną galite pasijusti lyg užburtame rate, kadangi neišsprendus pagrindinio problemos šaltinio, problema neilgai trukus vėl pasikartos. Galima išskirti kelias pagrindines automobilio traukos sutrikimų priežastis.
Kuro filtras ir degalų kokybė
Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Kuro filtras yra variklio kuro sistemos dalis, kuri atsakinga už dyzelino filtravimą. Laikui bėgant kuro filtras dyla, ypač naudojant netinkamą, nekokybišką kurą. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti.
Simptomai, rodantys galimą kuro filtro problemą:
- Pastebimai prastesnis greitėjimas.
- Variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas.
- Padidėjusios degalų sąnaudos, gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo.
Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą. Siekiant išvengti šių sutrikimų, į automobilį reikėtų pilti tik aukštos kokybės kurą, o kuro filtrą keisti ne rečiau kaip kas 50 tūkst. kilometrų.
DPF filtro užsikimšimas
DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) skirtas suodžiams sulaikyti, kad jie nepatektų į aplinką. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios.
Galimi požymiai, kad DPF užsikimšęs:
- Sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną.
- Gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo.
- Užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje.
Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą. Norint išvengti brangaus filtro keitimo, verta laiku atlikti valymą arba patikrinimą specializuotame servise. Taip pat gali pasitaikyti dažnas DPF regeneravimas arba nesugebėjimas inicijuoti DPF regeneracijos.
EGR vožtuvo užsikimšimas
EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Tačiau dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai.
Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus:
- Netolygus variklio darbas, nerišli trauka.
- „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai.
- Akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu.
Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą. Šis vožtuvas atsakingas už dujų recirkuliaciją. Taigi jo pagrindinė funkcija yra sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant. Tačiau, dėl nuolatinio EGR vožtuvo kontakto su aukštos temperatūros išmetamosiomis dujomis, jis yra gana dažnai gendanti sistemos dalis.
Oro srauto matuoklės (MAF) ar MAP jutiklio sutrikimai
Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF (Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Oro srauto matuoklis - tai daviklis, automobilyje matuojantis oro kiekį patenkantį į vidaus degimo variklį. Oro srauto matuokliui sugedus automobilio kompiuteriui bus siunčiama neteisinga informacija, o vienas iš ryškiausių gedimo signalizatorių bus dingusia trauka. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus.
Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami automobilių diagnostikos procedūras. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią. Vis dėlto, dėl retai keičiamo oro filtro ir kitų į šią sistemą patenkančių nešvarumų gali sumažėti automobilio galia, atsirasti vibracija ir netolygus variklio darbas.
Kuro purkštukų problemos
Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose turi svarbią užduotį - itin tiksliai purkšti kurą. Svarbiausia kuro purkštukų funkcija - tiekti varikliui degalus. Jei jie užsiteršia, pradeda „lašėti“ arba purškia netolygiai, varikliui trūksta energijos, didėja degalų sąnaudos ir blogėja degimo procesas. Tuomet akivaizdžiai pastebimi simptomai: lenkiant automobilis vangiai reaguoja, didėja dūmingumas, o ilgesnėje kelionėje jaučiamas dinamikos trūkumas.
Užsiteršusių purkštukų signalai:
- Nelygus laisvos eigos darbas, vibracija.
- Sumažėjusi galia spaudžiant akceleratorių.
- Galimas variklio „kalimas“ ar kiti neįprasti garsai.
Kuo anksčiau pastebėsite purkštukų darbo sutrikimus, tuo paprastesnis remontas (valymas, sandarinimas). Uždelsus, gali tekti juos keisti naujais ar atnaujintais, kas atsieina brangiau. Kadangi užsikimšus arba sugedus šiai automobilio daliai į variklio sistemą nebeįpurškiamas arba netinkamais intervalais įpurškiamas kuras. Visgi iš praktikos žinome, kad dažniausia problema yra purkštukų užteršimas ar jų gedimai.
Turbinos gedimas arba nesandarūs vamzdžiai
Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingo trauka dyzelis ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau.
Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis. Kreipiantis į specialistus, svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą. Jie, paklaustume, koks veiksnys dažniausiai lemia sumažėjusią automobilio trauką, vienas dažniausių atsakymų būtų - sugedusi turbina. Visgi, šį atsakymą teisingu galime laikyti tik iš dalies. Taip, sudegusi turbina neretai lemia traukos problemas, tačiau iš tiesų turbina savaime negenda. Todėl jos gedimus taip pat galime laikyti automobilyje esančios problemos rezultatu, o ne problemos sukėlėju.
Kuro siurblio gedimas
Kuro siurblys yra varomas mechanizmo, kuris reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. Tokiu atveju vairuotojas gali pajusti, kad paspaudus akceleratoriaus pedalą dingsta trauka, arba variklis tiesiog negauna pakankamai degalų greitai akceleracijai.
Kai kuriuose automobiliuose gali sumirksėti įspėjamosios lemputės, pranešančios apie kuro sistemą ar net uždegimo problemas. Geriausias sprendimas - atlikti išsamų kuro sistemos patikrinimą. Jei kuro siurblys keičiamas laiku, pavyksta apsaugoti purkštukus bei kitus brangius sistemos elementus.
Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės
Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili.
Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.
Kitos galimos priežastys
Automobilio efektyvumas laikui bėgant po truputį mažėja, bet jis mažėja labai minimaliai, jeigu automobilis tinkamai prižiūrimas. Didelį dyzelinių variklių efektyvumą galima išlaikyti tik tada, kai visi veiksniai, kurie daro dyzelį motorą efektyviu, veikia optimaliu lygiu ir taip, kaip numatyta gamintojo. Kliūtys oro įsiurbimui - tai dar viena galimybė, kai dingsta trauka. Buvo laikai, kai dyzeliniai varikliai važiavo principu „ant betko“, deja, tie laikai praėjo. Dabartiniai motorai efektyvūs, ekonomiški, novatoriški. BET, norint, kad jie veiktų efektyviai, reikalinga nuolatinė priežiūra, periodinės patikros, kokybiški degalai ir alyva. Taip pat, svarbu patikrinti, ar degaluose nėra akivaizdžių užteršimo vandeniu ir (arba) bakterijų suformuotų dumblių požymių. Atlikti degalų srautų ir slėgio bandymus, kad patikrintume, ar kuro sistema veikia efektyviai, ypač atsižvelgiant į įpurškimo pradžios laiką / nustatymus. Kartais dėl purkštukų veikimo gali būti taip, kad tarp purkštuko impulso ir faktinio įpurškimo yra pernelyg ilgas uždelsimas. BET, jeigu su purkštukais, kuro įpurškimo sistema viskas ok? O galios trūkumas vis jaučiamas? Kadangi kompresijos slėgis yra dyzelino degimo paleidimo mechanizmas, tai reiškia, kad nuolatinis efektyvaus suspaudimo slėgio sumažėjimas laikui bėgant turės tiesioginės įtakos oro ir dyzelinio mišinio degimui senstant varikliui. Taigi turime atlikti kompresijos matavimus cilindruose ir žiūrėti, ar slėgis cilindruose atitinka normas. Taip pat, katalizatorius skirtas apsaugoti mus ir aplinką nuo kenksmingų išmetamųjų dujų. Šią automobilio dalį rekomenduojama keisti kas 150-180 tūkst. kilometrų. Užsikimšęs katalizatorius gali lemti ir kitų automobilio dalių veikimo sutrikimą. Viena iš jų - turbina. Variklio pagalvių paskirtis - laikyti pritvirtintą variklį po variklio dangčiu. Ši automobilio detalė dažniausiai genda dėl natūralaus automobilio susidėvėjimo, variklio mechaninių gedimų ar padidėjusios variklio vibracijos. Plyšus automobilio variklio pagalvei susidursite su dar labiau padidėjusia variklio vibracija, sumažėjusia trauka. Vakuumo siurblys neturi galiojimo laiko, todėl jį keisti reikia atsižvelgiant į automobilio darbą.
Atsakymas į daugumą aukščiau išvardintų priežasčių, lemiančių traukos sutrikimus - reguliari ir profesionali automobilio priežiūra. Laiku keičiant automobilio tepalus, tepalų ir kuro filtrus, bei užtikrinant gedimų prevenciją, tikėtina, jog su traukos problemomis jūs nesusidursite.