Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra būtinas kiekvienam automobilio savininkui Lietuvoje jau daugiau nei du dešimtmečius. Nepaisant ilgametės draudimo praktikos, vis dar pasitaiko situacijų, kai vairuotojai dėl neapdairumo ar kitų priežasčių pavėluoja sumokėti draudimo įmoką ir, netikėtai patekę į eismo įvykį, dėl kurio yra atsakingi, susiduria su teisinėmis pasekmėmis. Šiame straipsnyje nagrinėsime draudimo išmokų mokėjimo ir jų grąžinimo atvejus, ypač atsižvelgiant į teismų praktiką, susijusią su transporto priemonės negalėjimu naudotis ir draudimo sutarties sąlygų pažeidimu.
Draudimo išmokų mokėjimo pagrindai
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau - Įstatymas), atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu eismo įvykio metu naudojant nurodytą transporto priemonę ir esant visoms sąlygoms konstatuoti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę yra padaryta žala.
Atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė už žalos padarymą naudojant apdraustą transporto priemonę. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, bei nepriklausomai nuo to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją.
Išmoka dėl velkamos transporto priemonės padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė prieš eismo įvykį atsikabino, dėl jos padarytos žalos išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui.
Kai dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkančios transporto priemonės valdytojui, velkamos transporto priemonės draudikas, gavęs nukentėjusio trečiojo asmens prašymą pateikti informaciją apie velkančios transporto priemonės draudiką, privalo šią informaciją pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Teismų praktika: pavėluotos draudimo įmokos ir jų pasekmės
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2024 m. balandžio 10 d. nagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas draudiko teisės reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką klausimas, kai draudėjas pavėlavo sumokėti draudimo įmoką. Šalių sudaryta draudimo sutartis įsigaliojo 2021 m. birželio 18 d., o draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki šios datos. Tačiau įmoka buvo sumokėta tik 2021 m. liepos 21 d., o eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d. Draudikas 2022 m. rugpjūčio 17 d. išmokėjo 3652,69 EUR draudimo išmoką.
Pirmosios instancijos teismas atmetė draudiko ieškinį, nurodydamas, kad tiek draudikas, tiek draudėjas nevisiškai tinkamai laikėsi bendradarbiavimo pareigos. Draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos laiku, o draudikas neišaiškino draudėjui kilsiančių teisinių pasekmių.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė sprendimą ir priteisė draudikui 60% išmokėtos draudimo išmokos dalį (2 191,61 EUR), atsižvelgdamas į Įstatymo nuostatas, pagal kurias, sprendžiant dėl draudimo išmokos grąžinimo, privaloma atsižvelgti į pareigų pažeidimą, jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Kasacinės instancijos teismas palaikė apeliacinės instancijos teismo sprendimą. LAT akcentavo, kad nustatant grąžinamos sumos dydį gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės, kurios pripažįstamos reikšmingomis teismo sprendimu konkrečioje byloje.
LAT sutiko su apeliacinės instancijos vertinimu, jog 60% išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimas yra tinkamas kompromisas.
Draudiko teisė reikalauti grąžinti išmoką
Paaiškėjus aplinkybei, jog draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti visą draudiko išmokėtą išmoką arba jos dalį. Įstatymas numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos net jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Tačiau, dėl netinkamo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, vežėjas pats gali likti be draudiminės apsaugos, nes Įstatymas suteikia išmoką išmokėjusiam draudikui teisę reikalauti iš vežėjo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas.
Teismų praktika rodo, kad vykdydami draudimo sutartis vežėjai daro ir daugiau klaidų, dėl kurių vėliau tenka draudikui grąžinti draudimo išmoką ar jos dalį. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka nustato vadinamąsias lubas, kurios taikomos apskaičiuojant draudimo įmonei grąžinamos išmokos dydį. Nustatant grąžinamos sumos dydį kiekvienu atveju taip pat atsižvelgiama į draudimo sutarties nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Teismai dažnai reikšminga aplinkybe laiko tai, kad vežėjų veikla yra susijusi su transporto paslaugomis, krovinių vežimu keliais. Laikoma, kad vežėjams yra (turi būti) žinomi draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos.
Teismų vertinimas ir kriterijai sprendžiant ginčus
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje akcentavo, kad draudiko teisė reikalauti draudimo išmokos grąžinimo yra santykinė ir taikoma kartu su Įstatyme įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas.
Be anksčiau minėtų Įstatyme ir Tvarkoje nustatytų bendro pobūdžio kriterijų, sprendžiant ginčus dėl draudimo išmokų grąžinimo, kai nesumokėta draudimo įmoka (jos dalis), atsižvelgiama į nesumokėtos sumos dydį, praleisto termino trukmę, terminų praleidimo priežastis, kitas su tuo susijusias aplinkybes.
Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur ieškovui draudimas yra įprasta komercinė veikla, dėl ko jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Dėl šių priežasčių atsiradę neigiami padariniai LAT praktikoje paprastai padalinami abiems ginčo šalims - ieškiniai tenkinami tik iš dalies.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2013 LAT atsižvelgė į tai, kad vežėjas, nors ir pavėlavo, bet draudimo įmoką ieškovui sumokėjo, terminą praleido tik 4 mėnesius, o draudimo išmoka nedaug viršijo draudimo įmokos dydį ir priteisė ieškovui pusę reikalautos sumos.
LAT praktikoje akcentuojama, jog svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudikų stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvų draudimo apsaugos teikimą.
Draudimo sutartis kaip rizikos sandoris ir šalių bendradarbiavimo svarba
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris. Jos sudarymo metu šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils vežėjo atsakomybė, o draudimo įmonei teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui.
Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Būtent dėl to Įstatymas numato draudiko teisę, prieš sudarant sutartį, patikrinti vežėjo pateiktą informaciją, dokumentus, o taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareigos ir atsakomybė
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje numatė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje.
Žalos nustatymas ir išmokų mokėjimo tvarka
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.
Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.
Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose.
Dėl žalos asmeniui - išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą arba nukentėjusio trečiojo asmens sutikimu į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas dėl padarytos žalos asmeniui suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas.
Kaip padėti avarijos aukai
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus.
tags: #draudimo #ismoka #del #negalejimo #naudotis #transporto