Droselinė sklendė yra esminis automobilio variklio komponentas, atsakingas už oro srauto reguliavimą į variklį. Šiuolaikiniuose automobiliuose, dauguma droselinių sklendžių yra elektroninės, o ne mechaninės, kaip buvo anksčiau. Elektroninės droselinės sklendės sistemos (angliškai vadinama „drive-by-wire” arba „electronic throttle control”) pakeitė tiesioginį mechaninį trosą tarp akceleratoriaus pedalo ir sklendės. Vietoj to, naudojami jutikliai, variklio valdymo kompiuteris (ECU - Engine Control Unit) ir elektros variklis, valdomas ECU.
Droselinė sklendė iš esmės yra paprastas vožtuvas, esantis tarp oro filtro ir įsiurbimo kolektoriaus. Jos pagrindinė funkcija - reguliuoti, kiek oro patenka į variklį. Didesnis oro kiekis leidžia sudeginti daugiau degalų, taip didinant variklio galią. Atitinkamai, mažesnis oro srautas riboja galią.
Elektroninės droselinės sklendės privalumai
Elektroninės droselinės sklendės sistemos suteikia keletą svarbių privalumų:
- Precizija: Elektroninė sistema gali reguliuoti oro srautą su dideliu tikslumu, atsižvelgiant į daugybę variklio parametrų (apsukas, pavarų dėžės būklę, stabdžių padėtį, temperatūrą ir kt.).
- Sudėtingesnės funkcijos: Ši sistema leidžia integruoti kitas svarbias funkcijas, tokias kaip:
- ABS ir stabilumo kontrolė: Stabdant ar staigiai manevruojant, ECU gali automatiškai privertai uždaryti sklendę, mažindamas variklio galią ir padėdamas išlaikyti automobilio stabilumą.
- Pastovaus greičio palaikymo sistema (cruise control): Sistema tampa daug tikslesnė, nuolat koreguodama sklendės poziciją atsižvelgiant į kelio nuolydį, vėjo pasipriešinimą ir kitus veiksnius.
- Traukos kontrolės sistema (traction control): Aptikus ratų prarandantį sukibimą, sistema akimirksniu gali sumažinti variklio galią.
- Važiavimo režimai: Daugelyje šiuolaikinių automobilių yra skirtingi važiavimo režimai (ekonomiškas, normalus, sportinis), kurie keičia droselinės sklendės valdymo programinę įrangą, taip keičiant automobilio reakciją į akceleratoriaus paspaudimą.
Elektroninės droselinės sklendės gedimai ir simptomai
Nors elektroninės droselinės sklendės sistemos yra patikimos, jos gali sugesti. Dažniausios problemos ir jų simptomai:
- Užteršta sklendė: Laikui bėgant, ant sklendės plokštelės ir korpuso kaupiasi nuosėdos, kurios gali trukdyti jos judėjimui. Tai pasireiškia netolygiais laisvosios eigos apsukais, automobilis gali užgesti sustojus.
- Jutiklių gedimas: Jei akceleratoriaus pedalo ar pačios sklendės pozicijos jutikliai pradeda siųsti neteisingus signalus, ECU gali nesuprasti vairuotojo ketinimų. Tai gali sukelti vėluojančią arba per agresyvią reakciją į pedalo paspaudimą.
- Elektrinio varikliuko gedimas: Nors ir retesnis, tačiau galimas gedimas, kai sutrinka sklendę valdantis elektros variklis.
Klaidos kodas P2176 („Droselinės sklendės padėties diapazono/performance problema“): Šis kodas reiškia, kad ECU negalėjo tinkamai nustatyti droselinės sklendės pradinės (idle) padėties. Tai gali sukelti nestabilų variklio veikimą, ypač laisvosios eigos metu. Nors automobilis gali važiuoti, jo veikimas gali būti netolygus.
Kiti galimi gedimų simptomai, susiję su įsiurbimo kolektoriaus sklendėmis (kurios gali būti valdomos panašiu principu):
- Netolygus variklio darbas laisva eiga.
- Variklio trūkčiojimas.
- Įsijungia „Limp Mode“ važiavimo režimas, ribojantis variklio galią.
- Atlikus kompiuterinę diagnostiką, matomi specifiniai klaidų kodai, pvz.: 004120, P202100, P1475, P2023, P1225, P1109, P2279.
Droselinės sklendės priežiūra ir valymas
Siekiant išvengti daugelio problemų, svarbu reguliariai prižiūrėti droselinę sklendę. Pagrindinis priežiūros darbas - periodinis valymas.
Valymas namuose
Droselinės sklendės valymas paprastai rekomenduojamas kas 50-80 tūkstančių kilometrų, priklausomai nuo automobilio ir važiavimo sąlygų. Jei dažnai stovite spūstyse arba važinėjate dulkėtais keliais, valyti reikėtų dažniau.
- Atlaisvinkite prieigą: Atidarykite variklio dangtį ir suraskite droselinės sklendės korpusą. Paprastai reikia atlaisvinti kelis tvirtinimo elementus ar jungtis.
- Atjunkite elektros laidus: Atjunkite elektrinį jungtį, vedantį prie droselinės sklendės.
- Atsukite varžtus: Atsukite tvirtinimo varžtus, laikančius droselinės sklendės korpusą.
- Valymas: Naudokite specialius droselio valymui skirtus purškiklius ir minkštą šluostę. Svarbu nenaudoti abrazyvinių medžiagų ar šiurkščių šluosčių, kad nepažeistumėte jutiklių ar specialaus paviršiaus.
- Surinkimas: Atlikite surinkimo procedūrą atvirkštine tvarka.
Po valymo, kai kuriuose automobiliuose gali prireikti droselinės sklendės kalibravimo (adaptacijos), kad ECU tinkamai nustatytų jos pradinę padėtį. Tai galima atlikti naudojant diagnostikos įrangą arba automatiškai po kelių važiavimo ciklų.
Profesionalus valymas
Jei nuosėdų yra labai daug arba abejojate savo jėgomis, rekomenduojama kreiptis į autoservisą. Specialistai gali atlikti detalesnę diagnostiką, valymą ir kalibravimą.
TOP 10 darbų automobilyje, kuriuos karantino metu galima atlikti savarankiškai | AUTODOC patarimai
Įsiurbimo kolektoriaus sklendės
Priklausomai nuo gamintojo, įsiurbimo kolektoriuje esančios sklendės gali atlikti keletą skirtingų užduočių. Jos gali būti atsakingos už oro ir degalų mišinio savybių pagerinimą, galios ir sukimo momento didinimą tam tikrame sūkių diapazone, variklio vibracijų mažinimą ir kenksmingų išmetamųjų dujų mažinimą.
Laipsniškas nuosėdų kaupimasis yra pagrindinė priežastis, dėl kurios ilgalaikėje perspektyvoje pradeda strigti įsiurbimo kolektoriaus sklendės. Jeigu vairuotojai nesiima elementarių apsaugos priemonių, jos ilgainiui užstringa, sulūžta ir iššaukia eilę problemų.
Efektyviausias būdas išvalyti įsiurbimo kolektoriuje esančias nuosėdas - išimti įsiurbimo kolektorių ir jį išvalyti rankiniu būdu, naudojant benziną arba specialų „EGR“ vožtuvams valyti skirtą skystį. Tai daug laiko pareikalaujantis darbas, tačiau jis suteikia patį efektyviausią rezultatą. Priklausomai nuo automobilio eksploatavimo ypatumų, tai rekomenduojama daryti kas 50 000 - 80 000 kilometrų.
Yra ir kitų galimų problemų, pavyzdžiui, vienas iš nedidelių sklendžių gali atsilaisvinti ir patekti į degimo kamerą, o tai gali turėti katastrofiškas pasekmes. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet sklendžių valdymo mechanizmas tampa nesandarus, pro jį tekanti alyva patenka ant kitų komponentų.
Po valymo atsiradę simptomai
Kai kurie vairuotojai po droselinės sklendės valymo pastebi neįprastus simptomus. Pavyzdžiui, po valymo apsukos gali trumpam pakilti iki 1500-2000 apsukų ir laikytis 10-15 sekundžių, o po to sumažėti iki normalių. Anksčiau, prieš valymą, apsukos galėjo kristi žemiau normos ir tik po to stabilizuotis. Tokie laikini pokyčiai gali būti susiję su tuo, kad variklio valdymo blokui (ECU) reikia laiko adaptuotis prie švarios sklendės ir jos naujos padėties. Kartais tai gali būti interpretuojama kaip "šokas" degimo kameroje gavus tokį švarų oro srautą.
Jei po valymo sklendė vis dar veikia netolygiai, rekomenduojama atlikti šiuos patikrinimus:
- Elektroninių komponentų patikra: Patikrinti laidyną ir jungtis, vedančias į droselinę sklendę.
- Sklendės užterštumas: Dar kartą patikrinti pačią sklendę dėl nešvarumų ar anglies nuosėdų.
- Programinės įrangos patikra: Su diagnostine įranga patikrinti, ar nėra nenumatytų klaidų pranešimų, dėl kurių sklendė veiktų netolygiai.
- Mechanizmo patikra: Patikrinti sklendės varikliuko mechaninę dalį, pvz., dantračius ar sujungimus, ar jie nėra susidėvėję.
Jeigu po šių patikrų sklendė vis dar veikia netolygiai, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie gali atlikti detalesnę diagnostiką ir remontą.
tags: #droselines #sklendes #veikimas