Moderniuose automobiliuose saugumas yra vienas pagrindinių prioritetų, o viena svarbiausių aktyvaus saugumo sistemų - tai SRS (Supplemental Restraint System), kitaip vadinama oro pagalvių sistema.
Lietuvą sukrėtusi tragedija, kai „Toyota CHR“ avarijos metu, neišsiskleidus saugos pagalvėms, žuvo jauna mergina, daugeliui iškėlė klausimą. Lygiai taip pat nesenai viešumoje pasirodė kelių mėnesių senumo „Volvo XC60“ istorija, kai incidento metu nesuveikė nė viena oro pagalvė, nors automobilis patyrė du smūgius.
Viena tokių istorijų pasiekė ir Rokiškio rajono gyventoją 44 metų V.Šleikų, kuris iš „Toyota“ atstovės Panevėžio bendrovės „Auresa“ pirko ne vieną automobilį, tarp jų ir visureigį, kuriame lemtingu momentu neišsiskleidė nė viena oro pagalvė.
Kraupi avarija ir jos aplinkybės
Kraupi avarija, nusinešusi jaunutės merginos gyvybę įvyko rugpjūčio 17 vakarą, kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys.
Tragiška avarija įvyko rugpjūčio 17 dieną šiek tiek po 20 valandos ties Naivių kaimu (Kupiškio r.) į kelią išbėgus stirnai.
Naujame „Toyota CH-R“ automobilyje važiavo Virginijus Šleikus su savo žmona ir judviejų dukra Viktorija. Automobilį vairavo pats V. Šleikus, kai staiga į kelią išbėgo stirna ir automobilis tapo nevaldomas.
„Viskas įvyko, kai atsitrenkus į stirną, variklio dangtis išmušė priekinį stiklą. Atsitrenkę į kelio atitvarą, nulėkėme į griovį“, - kraupiausias savo gyvenimo akimirkas prisimena gedintis merginos tėvas.
Susidūrus su gyvūnu, po smūgio atsidaręs variklio dangtis pakilo į viršų ir išdaužė priekinį visureigio stiklą.
V.Šleikus tuo momentu prarado orientaciją - tiksliai neatsimena, ar buvo paleidęs iš rankų vairą, o gal šiek tiek jį pasukęs.
„Tuomet užvažiavau ant nedidelio kelio atitvaro, kuris man tapo tramplinu - slydau juo keliolika metrų, o vėliau automobilis vertėsi“, - prisiminė vairuotojas.
Į priešingą eismo juostą išsukęs „Toyota“ peršoko atitvarą ir nusileido upelio šlaite ant keleivio pusės. Šlaito paviršius buvo padengtas betono plokštėmis, todėl smūgis buvo itin stiprus, „Toyota“ apvirto ant stogo.
Po įvykio išvaduoti merginą iš automobilio teko gelbėtojams. Automobiliu važiavusi dvidešimtmetė Viktorija mirė, vežama į respublikinę Panevėžio ligoninę.
„Teismo eksperto išvadomis, dukra mirė dėl daugybinių kaukolės lūžių“, - priduria jis.
Nepaisant itin stiprių smūgių, oro pagalvės, galėjusios išgelbėti sėdėjusios V.Šleikutės gyvybę, neišsiskleidė.
Mergina mirė, ją greitosios pagalbos automobiliu vežant į Panevėžio ligoninę, o jos tėvai patyrė nežymius sužalojimus.
V.Šleikus vairavo blaivus, visi kelionės dalyviai buvo prisisegę saugos diržus. Vyras tvirtino greičio neviršijęs, jį nustatys ekspertai.
Nesuveikė oro pagalvės: prieštaringa informacija ir abejonės
Tačiau avarijos metu neišsiskleidė nei viena net iš aštuonių automobilių saugos pagalvių.
Automobilį „Toyota CH-R“ šeima įsigijo vos prieš mėnesį Panevėžio salone „Auresa“. Jis yra oficialus gamintojo atstovas Lietuvoje.
„Toyota centro Panevėžyje direktorius pareiškė, kad galbūt buvo mažas smūgis, jog nesuveikė nei viena saugos pagalvė. Kaip tai gali būti? Automobilis susiplojo kaip blynas...“, - savo paskyroje nuoskaudų neslėpė V. Šleikus.
Tiesa, vyras sulaukė Baltijos centrinės būstinės Estijoje atstovo skambučio ir atsiprašymo.
Dabar netektį išgyvenanti šeima būtent šį automobilį vadina mirties mašina ir tikina, kad jų dukra Viktorija galbūt galėjo likti gyva, jei tik būtų išsiskleidusios saugos pagalvės.
V.Šleikus teigė negavęs rūpimos informacijos iš „Auresos“, todėl savo jėgomis išsiaiškino šios mašinos istoriją - trečiadienį po nesėkmingo vizito į „Toyota“ atstovybę Švedijoje, kitą dieną pagal kėbulo numerį pasisekė gauti žinių iš Anglijoje esančios automobilių duomenų bazės.
Iš V.Šleikaus portalui pateiktų dokumentų matyti, kad visureigis „Toyota C-HR“ 2017 metų lapkritį buvo pagamintas Turkijoje, šių metų liepos 5 dieną pristatytas į Panevėžio techninės apžiūros centrą, tą pačią dieną nurodomi ir pirmosios registracijos duomenys.
Liepos pradžioje 25,5 tūkst. eurų vertės automobilį iš „Auresos“ atsiėmė A.Šleikus, dirbantis Švedijoje ir turintis dvi įmones šioje šalyje ir Lietuvoje.
Tuo tarpu „Auresos“ generalinis direktorius Marijus Goštautas tvirtino, kad tai - klaidingi duomenys: visureigis esą tikrai buvo pagamintas šiais metais, M.Goštauto žiniomis, gegužę.
Abejonės sukėlė data. Rugpjūčio 17 dieną per avariją Kupiškio rajone žuvus V.Šleikutei, po dviejų savaičių buvo atlikta pirminė automobilio ekspertizė, kurios metu į akis krito mašinos priekiniai elementai.
„Pats per apžiūrą tarp variklio dangčio ir bamperio mačiau „Toyota“ ženklą su grotelėmis, ant plastmasių ir gumos įspaustas datas. Ant tarpinės aiškiai matėsi data “2018 metų balandis“. Gavau iš V.Šleikaus automobilio istorijos duomenis, ten parašyta, kad jis pagamintas 2017 metų lapkritį. Jei taip iš tikrųjų yra, naujesnių detalių būti negali“, - tvirtino portalui lrytas.lt penktadienį tvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Robertas Pečeliūnas.
„Visa tai rodo, kad automobilis tikriausiai buvo remontuotas. Apie mašinas išmanantys mano draugai Anglijoje minėjo - labai tikėtina, kad kapotas po smūgio į stirną atsidarė dėl nekokybiško remonto“, - pasakojo V.Šleikus, kuris taip pat dalyvavo pirminėje ekspertizėje.
Domėdamasis dukrai karstu virtusio „Toyota C-HR“ istorija, V.Šleikus susidūrė su prieštaringais ir abejones keliančiais faktais.
2018 metų liepą automobilį iš „Toyota“ atstovės Panevėžio bendrovės „Auresa“ įsigijęs vyras pagal kėbulo numerį iš skirtingų duomenų bazių gavo viena kitai prieštaraujančias žinias.
Pagal duomenų bazes Švedijoje ir Anglijoje jo automobilis buvo pagamintas 2018 metų gegužę, tačiau mokamoje duomenų bazėje „autodna.com“ nurodyta kita pagaminimo data - 2017 metų lapkritis.
Skaitydamas automobilio istoriją, kur nurodyta šių metų gegužės pagaminimo data, tėvas nustebęs rado įrašą „Repair“, o tai išvertus iš anglų kalbos reiškia „Remontuota“ arba „Taisyta vieta“.
Pasak V.Šleikaus, „Toyota Europe“ duomenų bazėje - dar kitokia informacija: ten parašyta, kad mašina pagaminta 2016 metais.
Tiesa, „autodna“ vėliau pareiškė, kad įvyko klaida ir nurodė, kad automobilis „Toyota C-HR“ Turkijoje buvo pagamintas 2018 metų gegužę.
Šią datą naujienų portalui lrytas.lt buvo nurodęs ir „Auresos“ generalinis direktorius Marius Goštautas: „Kiek prisimenu, šį automobilį mes užsakėme 2018 metų kovą, o pagamintas Turkijoje jis buvo gegužės mėnesį. Yra filmuota medžiaga, kaip visureigis pas mus buvo pristatytas birželį. „Toyota“ duomenų sistemoje galima pamatyti, kada pagamintas šis automobilis. Jis tikrai buvo pagamintas šįmet“.
Pasak merginos tėvo Virginijaus Šleikaus, šiomis dienomis išaiškėjo nauji faktai apie 2015 metų laidos „Toyota Auris“, kurį jis pirko iš to paties autosalono Panevėžyje, kaip ir „Toyota CH-R“: „Tyrimą atlikę Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai nustatė, kad kai kuriose automobilio vietose dangos sluoksnių storis skiriasi du ir net šešis kartus, bet man jis buvo parduotas kaip sveikas“.
„Toyota C-HR“ apžiūra penktadienį įvyko mūsų iniciatyva“, - naujienų portalui lrytas.lt pasakojo žuvusios merginos šeimos advokatas Ričardas Užolas.
V.Šleikutės artimieji ir jų teisininkas viliasi, kad pakartotinai ištyrus visureigį, išaiškės, kokiais metais jis iš tikrųjų buvo pagamintas, bus galima tiksliau atsakyti į klausimus, dėl kokių priežasčių neišsiskleidė pagalvės, ar mašina nebuvo daužta, remontuota.
„Prieš pardavimą šioje mašinoje buvo įtaisyta navigacijos sistema - norime išsiaiškinti, ar šį papildomą darbą atlikę Panevėžio automobilių specialistai nesuklydo, nieko nepažeidė mašinos sistemoje. Galbūt ši ekspertizė padės greičiau ir išsamiau atsakyti, kodėl vis dėlto pagalvės neiššovė“, - pasakojo R.Užolas.
Penktadienį į Kupiškio aikštelę, kur laikomas sumaitotas visureigis, atvažiavo abiejų pusių advokatai, policijos pareigūnai, automobilių ekspertai, „Toyota” atstovai.
Vienas „Toyota“ specialistas atvyko net iš Belgijos.
Statybų verslu užsiimantis, Lietuvoje ir Švedijoje savo įmones turintis V.Šleikus paskutinėje ekspertizėje nedalyvavo, nes šiuo metu yra užsienyje, tačiau į apžiūrą atvyko jo žmona. Pasak advokato, pastabų dėl jos nukentėjusioji pusė nepateikė.
Ekspertizė ir jos rezultatai
Pirminė ekspertizė buvo surengta rugpjūčio 30 dieną, praėjus dviem savaitėms nuo V.Šleikutės žūties Kupiškio rajone į kelią išbėgus stirnai.
Po susidūrimo su gyvūnu atsidaręs variklio dangtis pakilo į viršų ir išdaužė priekinį stiklą. Mašina nuvažiavo nuo kelio, vertėsi ir nusileido upelio šlaite ant keleivio pusės.
Nepaisant itin stiprių smūgių, pagalvės neisšsikleidė.
„Pirmos ekspertizės metu bent jau užuolaidinės pagalvės buvo aiškiai matomos. Ar yra ir likusios, nebuvo aišku - tai galima nustatyti tik ardant automobilio saloną. Tačiau ardymo darbai nebuvo atlikti nei pirmoje, nei antroje mašinos apžiūroje“, - portalui lrytas.lt pasakojo merginos tėvas V. Šleikus.
Ekspertizės metu buvo paimta vadinama juodoji dėžė.
„Pagal juodosios dėžės duomenis užfiksuoti pagalvių sistemos klaidos kodai“, - pasakojo docentas R.Pečeliūnas.
Kodėl nesuveikė pagalvės ir kiti svarbūs klausimai turėtų išaiškėti ekspertizės metu, kuri šiuo metu vis dar atliekama.
Sužinojus tikslią automobilio pagaminimo datą, V.Šleikaus advokatas šią informaciją artimiausiu metu perduos prokuratūrai. Pareigūnai turėtų ištirti, kaip atsirado detalės, sprendžiant iš datų, įstatytos vėliau nei buvo pagamintas automobilis.
Apie ikiteisminio tyrimo eigą žuvusios merginos šeima pastaruoju metu iš teisėsaugos negauna jokios informacijos.
Kiti panašūs atvejai ir teorijos
Lietuvą sukrėtusi tragedija, kai „Toyota CHR“ avarijos metu, neišsiskleidus saugos pagalvėms, žuvo jauna mergina, daugeliui iškėlė klausimą.
Lygiai taip pat nesenai viešumoje pasirodė kelių mėnesių senumo „Volvo XC60“ istorija, kai incidento metu nesuveikė nė viena oro pagalvė, nors automobilis patyrė du smūgius.
Ačiū Dievui, šio įvykio metu niekas nežuvo.
Redakcija ir aš asmeniškai sulaukiau nemažai klausimų: kaip tai įvyko? Kodėl tai įvyko? Ir ar tai normalu?
Oro pagalvės keleiviniams automobiliams buvo pristatytos Jungtinėse Valstijose maždaug 1970-ųjų viduryje. Jos buvo siūlomos kaip patogi alternatyva saugos diržams, siūlydamos panašaus lygmens apsaugą susidūrimo metu.
„Ford“ pristatė bandomąją automobilių su oro pagalvėmis flotilę 1971 metais. 1973 metais jais pasekė ir „General Motors“ bei „Chevrolet“. Tačiau dėl keleto nesėkmių, kurias patyrė bandomieji modeliai su oro pagalvėmis (buvo įtariama, kad kelias mirtis avarijų metu sukėlė būtent oro pagalvės), automobilių pramonė nutolo nuo požiūrio į oro pagalves kaip į saugos diržų pakaitalą ir pradėjo jas traktuoti kaip papildomą apsaugos sistemą (angl. Supplemental Restraint System).
1980 metais Vokietijoje „Mercedes-Benz“ pristatė oro pagalvę savo S klasės modelyje. Nuo 1998-ųjų daugumoje šalių buvo priimtas įstatymas, pagal kurį visuose naujuose lengviesiems automobiliuose turi būti montuojamos oro pagalvės vairuotojo ir keleivio pusėse.
Statistika pažymi, kad priėmus šiuos teisės aktus, oro pagalvės mirtinų sužalojimų tikimybę sumažino net 30 procentų.
O dabar keliaukime prie tikimybių teorijos.
Teorijos dėl oro pagalvių nesuveikimo
- Pirmoji teorija: Eismo įvykio tipas (smūgio tipas). Tai gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko nesuveikė oro pagalvės. Priklausomai nuo to, kur buvo smūgio epicentras, oro pagalvių davikliai galėjo būti net nepaliesti. Netgi itin stipraus smūgio arba pasikartojančio smūgio metu tokia tikimybė išlieka.
- Antra teorija: Oro pagalvių jutikliai buvo brokuoti. Tai klausimas, į kurį atsakymą galės rasti tik ekspertai. Tokiu atveju nei „Toyota“, nei „Volvo“ pardavėjai nėra atsakingi.
- Trečia teorija: Laidynas.
- Ketvirta teorija: Pačių oro pagalvių defektas. Nemažai tokių situacijų pasaulyje baigėsi būtent tokia išvada. Kitaip tariant - brokas. Keletu atvejų JAV buvo įrodyta, kad saugikliai suveikė, tačiau dėl oro pagalvių broko jos tiesiog neiššovė.
Ar dėl to kalti pardavėjai? Siekdami sutelkti į šį tekstą kuo daugiau nuomonių, pakalbinome keletą premium prekės ženklų atstovų. Visi kaip vienas vengė spekuliuoti turima informacija, tačiau lygiai taip pat visi sutikome, kad pardavėjo kaltė čia sunkiai įžvelgiama.
Visame gamybos procese dalyvauja nemažas skaičius žmonių.
Ar abiejų autoįvykių metu visi keleiviai buvo prisisegę saugos diržus? Nes, jei saugos diržai neprisegti, oro pagalvės neaktyvuojamos. Taigi, neužsisegus saugos diržo, pasekmės tikrai gali būti liūdnos.
Ar abiejų automobilių savininkai kreipė dėmesį į galimai siųstus laiškus dėl „re-call“ (atšaukimo)? Gamintojai skiria didžiulį dėmesį automobilių surinkimo kokybei, todėl praktiškai visi be išimties taiko „random quality check“ (atsitiktiniu būdu atrenka automobilius papildomam surinkimo kokybės patikrinimui). Gamintojai, vos įžvelgę klaidos TIKIMYBĘ, nedelsdami atrenka visus GALIMAI paveiktus automobilius ir pagal VIN kodą išsiunčia laiškus automobilio savininkams. Reikia pastebėti, kad gamintojai tokius laiškus dažnu atveju išsiunčia anksčiau, nei automobilio kompiuteris pats gali aptikti bet kokią klaidą.
Rašydamas šį straipsnį nuoširdžiai galvoju, kad abiem atvejais tiesiog įvyko tragedijos. Tragedijos, kurios kainavo labai brangiai. Tikiuosi, kad niekas neužsiims „raganų medžiokle“, bet sieks išsiaiškinti tiesą, kad tokios tragedijos nepasikartotų. Tikiu, kad tai ta viena tikimybė iš milijono, kai sistema tiesiog nesuveikė.
V.Šleikaus ieškojimas teisybės
„Aš noriu tik teisybės, padarysiu viską, kad ją rasčiau su savo draugų, klientų, pažįstamų pagalba. Viską paskirsiu dukros atminimui įamžinti, kad ji galėtų manimi didžiuotis. Ir aš tikrai nenurimsiu“, - tikina jis.
V. Šleikus garsiai kalba apie savo dukros žūtį, kaip jis sako, būtent dėl to, kad kiti žmonės išgirstų tokias istorijas.
„Viešumas tik padės žmonėms pagalvoti, koks gali būti nesaugus net naujas automobilis“, - priduria gedintis Viktorijos tėvas.
Papildoma informacija apie SRS sistemą
SRS crash duomenų trynimas - tai specializuota procedūra, kurios metu ištrinami eismo įvykio metu įrašyti avariniai įrašai iš oro pagalvių sistemos valdymo bloko. Po trynimo sistema vėl tampa aktyvi ir paruošta veikti kito incidento metu.
Avarijos ar net nedideli smūgiai gali suaktyvinti SRS sistemą. Net jei oro pagalvės nesuveikė, valdymo blokas vis tiek gali fiksuoti klaidas. Tokiu atveju automobilio prietaisų skydelyje įsijungia oro pagalvių indikatorius, kuris įspėja apie sistemos sutrikimą. Negalima ignoruoti SRS lemputės.
SRS crash duomenų trynimo procesas prasideda nuo modulio identifikavimo ir techninės būklės įvertinimo. Kiekvienas modulis turi skirtingą vidinę struktūrą, todėl prieš pradedant darbus, būtina tiksliai nustatyti jo modelį, gamybos metus, naudojamą atminties tipą ir buvusias klaidas. Aptikus, kad blokas nėra fiziškai pažeistas, pradedamas duomenų analizės etapas.
Kiekvienas SRS modulis saugo konkrečius parametrus: kada įvyko suveikimas, kokie jutikliai buvo aktyvuoti, kiek kartų sistema buvo testuota po įvykio, ir pan. Kai analizė baigta, atliekamas pats trynimo procesas. Technikas pašalina avarinius įrašus, atkuriant modulio gamyklinę būseną. Labai svarbu, kad modulis nebūtų tik „išvalytas“, bet ir tinkamai paruoštas naujam naudojimui.
Po trynimo vyksta kelios kontrolinės procedūros. Pirmiausia - patikrinama, ar nėra jokių likusių klaidų. Tuomet modulis prijungiamas prie automobilio ir atliekamas diagnostinis testas, siekiant įsitikinti, kad SRS sistema veikia kaip numatyta. Visas procesas reikalauja tikslumo, išmanymo ir atsakomybės. Net menkiausia klaida ar netikslumas gali sukelti rimtų padarinių: nuo nuolat šviečiančios lemputės iki visiško oro pagalvių neveikimo.
Skirtingi gamintojai naudoja skirtingus SRS blokus, kurie pasižymi ne tik fiziniais skirtimais, bet ir skirtingais programinės logikos, atminties išdėstymo bei klaidų registravimo principais. Bosch - dažniausiai diegiami Vokietijos automobiliuose. Autoliv - daugiausia naudojami Švedijos ir Prancūzijos gamintojų automobiliuose.
Kai kurie SRS blokai turi papildomas saugos priemones, kurios neleidžia lengvai keisti jų būsenos ar įrašytų avarinių duomenų. Svarbu žinoti, kad kai kuriuose moduliuose išsaugomi ne tik avarijos įvykio duomenys, bet ir papildomi kontekstiniai parametrai: greitis, posūkio kampas, stabdžių sistema, akceleracija. Tai reiškia, kad net menkiausias incidentas gali būti užfiksuotas kaip avarinis. Todėl net jei oro pagalvės nesuveikė, pats modulis gali laikyti save „aktyvuotu“ ir nebebūti paruoštas kitam įvykiui. Dėl šios priežasties kiekvieno modulio tikrinimas ir tinkamas atkūrimas turi būti atliekamas atsakingai, išsamiai išanalizavus jo konfigūraciją ir logiką.
Perkėlus naudotą modulį iš kito automobilio, jis jau būna turėjęs savo VIN kodą ir įrašytus avarinius duomenis. Net jei klaidų nematote, sistema gali neveikti tinkamai.
tags: #dukros #automobilio #nesuveike #pagalves