Dviračių ir motorinių dviračių (elektrinių paspirtukų ir pan.) dalyvavimą eisme, kaip ir visą eismo tvarką Lietuvos Respublikoje, nustato Kelių eismo taisyklės ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Minėtos transporto priemonės ne tik tausoja aplinką, bet ir suteikia patogumo kasdienėse kelionėse.
Kas yra dviratis ir motorinis dviratis?
Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas.
DĖMESIO! Jeigu elektrinių paspirtukų galios ir greičio parametrai atitinka motorinio dviračio apibrėžtį, tokie elektriniai paspirtukai priskiriami prie motorinių dviračių. Vadinasi, šios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams).
Reikalavimai dviračių vairuotojams
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.
Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas.
Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.
Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytus atvejius, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto.
Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkiį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.
Važiuojant per sankryžas, dviračių vairuotojai turi jas kirsti ta pačia tvarka, kaip ir lengvųjų automobilių vairuotojai (stebėti šviesoforo signalus, pirmumo ženklus, laikytis dešinės pusės taisyklės). Sukdami privalote rodyti signalus rankomis. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka. Sukdami kelyje, privalote rodyti posūkių signalus ranka.
Pagal kelių eismo taisykles važiuoti per pėsčiųjų perėją - draudžiama. Turime nulipti nuo dviračio ir persivesti jį per perėją. Deja, daug kas šio draudimo nepaiso ir važiuoja per pėsčiųjų perėją visu greičiu.
Važiuodami automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai. Deja, kartais dviratininkai važiuoja prieš eismą ir taip sukelia pavojų ne tik sau, bet ir automobilių vairuotojams.
Jei važiuojant dviračiu, priešakyje staigiai išniro kliūtis, jokiu būdu staigiai neapvažiuokite jos iš kairės. Taip jus gali nutrenkti automobilis. Tai darykite tik apsižvalgę ir įsitikinę, kad jus praleidžia. Automobilių vairuotojams taip pat reikia atsargiai apvažiuoti dviratininkus, maždaug 1,5 metro atstumu nuo jų.
Dviratininkai dažnai sustoja prie perėjos šalia automobilių ir taip jų vairuotojams yra sunkiai matomi ir tampa avarinių situacijų aukomis.
Smūgis į pravertas automobilio dureles - vienas dažniausių eismo įvykių, į kuriuos pakliūva dviratininkai, kai jie nepastebi sustojusio ir atsitrenkia į staiga atidarytas dureles.
Elektrinės mikrojudumo priemonės
Jei elektrinio dviračio ar motorinio dviračio greitis yra iki 25 kilometrų per valandą, o variklio galia neviršija 1 kW, jis priskiriamas dviračiams ir jokių papildomų dokumentų jam nereikia. Juo galima važiuoti tiek dviračių takais, tiek šaligatviais, tiek automobilių keliais.
Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims - tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
Jei elektrinis dviratis, mopedas, paspirtukas arba vadinamasis čioperis išvysto didesnį nei 25 km/val. (iki 45 km/val.) greitį, jam jau reikalingas AM arba bet kurios kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimas, valstybinis numeris ir registracija, techninė apžiūra bei civilinis draudimas.
Transportavimo taisyklės
Vasara - puikus metas tyrinėti apylinkes minant dviračio pedalus. Dviračius nesudėtingai galima transportuoti automobiliu ar priekaba. Be abejonės, ekonomiškiausia dviratį transportuoti automobilio viduje, nes taip išvengiama papildomo oro pasipriešinimo, kuris atsiranda pritvirtinus dviratį automobilio išorėje. Tačiau jei dviratis į bagažinę ar automobilio saloną netelpa - galima įsigyti specialų laikiklį. Dviračiai gali būti tvirtinami ant stogo arba automobilio gale.
Jei nusprendėte transportuoti dviratį, pritvirtinus jį prie transporto priemonės galo, atkreipkite dėmesį į keletą taisyklių, kurios padės išvengti papildomų rūpesčių. Vežant dviratį prie automobilio jį reikia tvirtinti taip, kad:
- neblogintų vairuotojui matomumo;
- neuždengtų žibintų, duodamų signalų;
- neuždengtų skiriamųjų ženklų;
- neuždengtų valstybinio numerio.
Išorėje pritvirtintą dviratį, kelionės metu reikia reguliariai stebėti, kad jis nekristų ir nepadarytų kitiems eismo dalyviams žalos.
Valstybiniai numeriai
Kai prie automobilio galinės dalies pritvirtintas dviratis uždengia valstybinio numerio ženklą, motorinės transporto priemonės (ar priekabos) gale, gerai matomoje vietoje, turi būti pritvirtinta VĮ „Regitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu. Ją galima užsisakyti internetu ar atvykus į VĮ „Regitra“ padalinį. Lentelė išduodama per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, paslaugos kaina - 14,77 Eur. Lentelę galima tvirtinti prie paties vežamo dviračio ar specialaus dviračių laikiklio.
Keliuose neretai matome stogo bagažinėmis ar dviračiais „papildytus“ automobilius, bet ne visi vairuotojai juos žino kaip naudoti ir tinkamai pritvirtina, būna, kad važiuoja dar ir pernelyg dideliu greičiu. Svarbu nepamiršti, kad vienaip laikikliai ar stogo bagažinės automobilį veikia jam stovint ir visiškai kitaip - važiuojant didesniu greičiu.
Maksimalus greitis, kuriuo galima važiuoti gabenant dviračius yra dažniausiai nurodomas dviračio laikiklio instrukcijoje, vidutiniškai tai yra 110 arba 130 km/h. Greitis dar priklauso ir nuo vežamų dviračių skaičiaus. Greitį derėtų pasirinkti kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant vairuotojo patirtį, oro sąlygas ir kelio dangą.
Kitas aspektas yra svorio centras, į kurį reikia atsižvelgti tvirtinant dviračius prie automobilio. Arčiau automobilio reikia tvirtinti sunkesnius ir didesnius, o toliausiai - lengviausius ir mažiausius dviračius. Taip pat dviračiai turi būti kraunami nukreipiant kas antrą iš jų skirtingomis kryptimis, kad apkrovos svoris būtų kuo arčiau automobilio vidurio. Taip pat, nepamirškite, jog nuo dviračių reikia nuimti visus priedus - krepšius, gertuves, vaikiškas kėdutes.
Pritvirtinti dviračiai turi netrukdyti matomumui, neuždengti žibintų bei valstybinio numerio lentelės. Jei nepavyksta dviračiais neuždengti numerio tada „Regitroje“ turite užsisakyti specialią lentelę su valstybiniu numeriu ir dviračio ženklu. Tokia speciali lentelė gali būti tvirtinama prie vežamo automobiliu dviračio ar jo laikiklio.
Pagrindinė taisyklė, naudojant automobilio stogo bagažinę - čia dėti tik lengviausią bagažą bei neviršyti maksimalios stogo ir bagažinės laikiklių apkrovos. Maksimalus leistinas svoris turi būti nurodytas bagažinės instrukcijoje. Kai kurių automobilių gamintojai yra apriboję ant stogo vežamų krovinių svorį, kurį vairuotojams vertėtų pasitikslinti prieš kelionę ir jo neviršyti.
Važiuojant su prie automobilio pritvirtintais dviračiais būtina reguliariai sustoti ir patikrinti, ar tvirtinimai neatsilaisvinę. Tas pats galioja ir vežant dviračius su jiems vežti skirtais laikikliais automobilio gale. Netinkamai pritvirtintas dviratis gali nukristi ir sukelti nemažą riziką kitiems vairuotojams sukelti eismo įvykį. Ant stogo gabenami dviračiai važiuojant vingiuotais keliais sumažina automobilio stabilumą.
Leidžiama vežti dviračius, jeigu transporto priemonėje yra tam specialiai įrengta vieta ir transporto priemonė pažymėta dviračio ženklu. Keleivis turi saugiai pritvirtinti dviratį transporto priemonėje. Jei ši vieta ar vieta, skirta neįgaliems asmenims su vežimėliais, yra užimta, dviračio vežti negalima, išskyrus šio skyriaus nustatytais atvejais. Keleivis, norintis vežti dviratį, paspirtuką, į transporto priemonę įlipa paskutinis ir šiame skyriuje nustatytu būdu / atvejais gali vežti tik vieną dviratį, paspirtuką, elektrinį paspirtuką ar kitą nedidelę mikromobilią priemonę.
Puiku, jei jūsų dviratis telpa automobilio bagažinėje ar kėbule. Kitu atveju teks pasirūpinti specialiais dviračių laikikliais. Abiems atvejais labai svarbu patikimai pritvirtinti dviračius, kad jie nenukristų kelionės metu. Taip pat dviračių laikiklis neturi uždengti valstybinio automobilio numerio.
Dviračių ir elektrinių paspirtukų tvarumas
Visos transporto priemonės, kad ir kokios naujos ir modernios bebūtų, prisideda prie aplinkos taršos, tad vis daugiau gyventojų, norėdami kuo mažiau kenkti gamtai ir tuo pačiu - patiems sau, ieško tvaresnių keliavimo alternatyvų.
„Ne tik mažiausiai anglies dioksido (CO2) išskiriantis būdas, bet ir palankus sveikatai, yra vaikščiojimas pėsčiomis, tad, kada įmanoma, reikėtų jam teikti pirmenybę. Toliau - važiavimas dviračiu. Jeigu kalbame apie tolimesnes keliones ar vykimą į užsienio šalis, akivaizdu, kad pirmi du būdai atkrenta, o lieka arba viešasis transportas, arba asmeninis automobilis. Keliavimas viešuoju transportu yra daug tvaresnis už keliones asmeniniu automobiliu, tad pirmiausia reikėtų rinktis viešąjį transportą, ir tik kraštutiniu atveju važiuoti automobiliu“, - sako Vilnius TECH Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr.
Paklaustas, kodėl dviratis yra mažiau tvarus negu vaikščiojimas, pašnekovas sako, kad kalbant apie transporto tvarumą svarbu vertinti ne tik jo naudojimo, bet ir gamybos bei utilizavimo metu išskiriamą CO2. Vis dėlto kalbėdami apie tvarų keliavimą, labiausiai akcentuojame transporto priemonių naudojimo metu išskiriamo CO2 kiekį.
Pavyzdžiui, dyzelinis traukinys išskiria 3000-5000 g CO2 šimtui kilometrų. Atrodytų nemažai, tačiau jei paskaičiuosime, kiek į traukinį telpa keleivių, pamatysime, kad išmetamo CO2 kiekis vienam žmogui yra itin mažas. Palyginimui - lengvasis automobilis su vidaus degimo varikliu gali išmesti apytiksliai 100-200 g CO2 /100 km. Traukiniai pagal tvarumo aspektą, pasak pašnekovo, yra pirmoje vietoje iš viso viešojo transporto, tad ten, kur geležinkelių tinklas yra pakankamai išvystytas, vertėtų rinktis šį keliavimo būdą.
Dyzelinis autobusas išskiria 1000-2000 g CO2 /100 km. Autobusas didelis ir sunkus, jis sunaudoja daug degalų, todėl ir CO2 emisija didelė, tačiau padalinus ją iš vežamų žmonių skaičiaus, pamatytumėme, kad vienam žmogui emisija daug mažesnė, nei važiuojant automobiliu. Lėktuvų CO2 emisija, skaičiuojant 1 keleiviui, taip pat yra pakankamai nedidelė - 80-100 g CO2 /km. Šis rodiklis iš tiesų gana netikėtas, tačiau galima nesunkiai įvardyti pagrindines priežastis - oro tankis ir lėktuvo aptakumo koeficientas. Lėktuvui pakilus į kelių kilometrų aukštį, oras yra praretėjęs, tad oro pasipriešinimas yra daug mažesnis, nei automobiliui važiuojant žemės paviršiuje. Lėktuvo aptakumo koeficientas yra daugiau nei 15 kartų mažesnis nei aptakiausio šiuo metu gaminamo automobilio.
„Visi vidaus degimo varikliai veikia padedami daugelio įvairiausių technologijų - nuo gerinančių degimo procesą iki pačių degalų sudegimo. Su dabartinėmis technologijomis siekiama, kad degimo ir susimaišymo su oru procesai būtų kuo tobulesni. Kuo degalų ir oro mišinį pavyksta geriau sudeginti, tuo daugiau išsiskiria energijos, tuo mažiau sunaudojama degalų, ir tuo pačiu mažiau išsiskiria CO2“, - aiškina doc. dr.
Įsitikinęs, kad siekiant didesnio tvarumo miestuose turėtų daugėti viešojo transporto ir mažėti automobilių, pervežančių po vieną žmogų. Ir nesvarbu, ar jie asmeniniai, ar nuomoti, ar taksi. Viešasis transportas turėtų būti daug labiau patrauklesnis ir patogesnis keleiviams: daug transporto priemonių, kuo mažiau persėdimų ir kuo mažesni atstumai iki stotelių.
Lietuvos miestų viešasis transportas atnaujinamas jau daugiau nei dešimtmetį, senus, susidėvėjusius autobusus keičiant šiuolaikiškais, ekologiškais, hibridiniais ar varomais elektra. Tam pasitelkiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų lėšos. Pagal naujausius savivaldybių pateiktus duomenis šalies viešojo transporto parką miesto, priemiesčio ir tarpmiestiniams maršrutams šiuo metu sudaro apie 3,2 tūkst. transporto priemonių, iš kurių apie 13 proc. Panaudodamos 2014-2020 m. laikotarpio ES Sanglaudos fondo investicijas - 51,4 mln. eurų, Lietuvos savivaldybės iš viso jau yra įsigijusios 179 netaršias viešojo transporto priemones, iš jų 90 troleibusų, 48 suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus ir 39 elektrinius autobusus. Iš 2021-2027 m. laikotarpio ES fondų investicijų naujoms viešojo transporto priemonėms įsigyti numatoma skirti 160 mln.
Pasak pašnekovo, įtaką tvarumui transporto sektoriuje daro ir infrastruktūra. Lietuvos miestuose, įgyvendinant darnaus judumo planus, siekiama kurti darnią ir vientisą viešąją infrastruktūrą, kuri atitiktų gyventojų poreikius ir lūkesčius, prisidėtų prie oro taršos ir triukšmo mažinimo, darnaus judumo skatinimo mieste. Daug dėmesio skiriama efektyviam eismo srautų sureguliavimui, susisiekimo infrastruktūra geriau pritaikoma specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, tiesiami nauji ir rekonstruojami esami dviračių takai.
Kompensacinės išmokos
Paraiškų teikimas jau vyksta nuo 2024 m. sausio 16 d. iki tol, kol baigsis numatytos lėšos, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 m. Nuo 2024 m. sausio 16 d. 8.00 val. Prašymas kompensacinei išmokai gauti teikiamas kai mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė yra užregistruota pareiškėjo vardu, o senas automobilis yra utilizuotas ir išregistruotas. M1 klasės transporto priemonė, kurios savininku/valdytoju arba įregistruotas tik jos valdytoju (registracijos kodas C.1=C.2) išbuvo, ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki 2023 m. M1 klasės transporto priemonės techninė apžiūra turėjo galioti 2023 m. lapkričio 18 d. (atnaujinto 2022-2025 m. Pareiškėjas turi atiduoti M1 klasės transporto priemonę sunaikinti, gauti Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. Mažiau taršaus automobilio pirmosios registracijos data Europos Sąjungoje - 2014 m. sausio 1 d. Tinkamos išlaidos yra nuo 2024 m. sausio 16 d., t.y. tinkamas mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė užregistruota pareiškėjo vardu nuo 2024 m. Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. Kvietimas teikti paraiškas pagal pažangos priemonės 4.1. punkto veiklą „Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.) Kvietimui skirta suma 8 mln. Prašymai priimami nuo 2024 m. sausio 16 d. 8.00 val. iki, kol pakanka lėšų pagal priemonę. Pasibaigus anksčiau priemonei skirtoms lėšoms kvietimas stabdomas.
Pareiškėjas turi sunaikinti M1 klasės transporto priemonę, kurios įregistruotu ir privalomoje Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo formoje (registracijos kodas C.1=C.2) įrašytu savininku/valdytoju arba įregistruotu tik valdytoju buvo ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki 2023 m. Transporto priemonės techninė apžiūra turėjo galioti 2023 m. lapkričio 18 d. (atnaujinto 2022-2025 m. Transporto priemonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki 2023 m. birželio 1 d. Transporto priemonė sunaikinta pagal Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. Mažiau taršaus automobilio pirmosios registracijos data Europos Sąjungoje - 2014 m. sausio 1 d. Pareiškėjas gali pateikti prašymą tik vieną kartą pagal kvietimo priemonę. Kompensacinių išmokų fiziniams asmenims tinkamomis išlaidomis laikomos išlaidos nuo kvietimo teikti prašymus Agentūrai paskelbimo dienos 2024 m.
Kompensuojama ne daugiau kaip 2 įsigytos priemonės. Ką reikia padaryti, kad gauti kompensaciją elektrinėms transporto priemonėms? Išlaidas pagrindžiantys dokumentai (PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra pareiškėjo vardu).
Agentūra nuo prašymo pateikimo datos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų įvertina prašymą, priima sprendimą dėl kompensacinės išmokos skyrimo/neskyrimo.
Kaip teisingai važiuoti dviračiu?
tags: #dvirates #transporto #priemones #rusys