Dyzelinio kuro ištekėjimas ant asfalto, ypač dideliais kiekiais ar saugomose teritorijose, gali užtraukti reikšmingas administracines ir baudžiamąsias pasekmes. Tai ne tik aplinkos teršimas, bet ir potenciali grėsmė gamtai, todėl teisėsauga ir teismai tokius pažeidimus vertina itin griežtai.
Vienas iš tokių atvejų nagrinėtas Klaipėdos apygardos teisme, kur įmonė „Akordas 1“ ir du jos vadovai buvo pripažinti kaltais dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko teršimo išpilant statybines atliekas. Jiems skirta beveik 100 tūkst. eurų baudų, o įmonei teks atlyginti 4,9 mln. eurų žalą aplinkai. Bendrovė ir jos vadovai Gintautas Matulevičius bei Mindaugas Karpičius buvo pripažinti kaltais dėl žalos aplinkai padarymo ir saugomų teritorijų suniokojimo. Nors buvo išteisinti dėl kaltinimų piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, teismas konstatavo, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Teismas skyrė G. Matulevičiui 25 tūkst. eurų, M. Karpičiui - 20 tūkst. eurų baudą, o bendrovei „Akordas 1“ - 50 tūkst. eurų baudą. Iš bendrovės valstybei taip pat priteistas 4 mln. 860 tūkst. eurų žalos atlyginimas. Byloje surinkti dokumentai, apklaustų asmenų parodymai patvirtino, kad įmonės „Akordas 1“ darbuotojai išpylė neperdirbtą frezuotą asfaltą valstybės saugomose teritorijose. Nustatyta, kad nurodymus nuvežti, išpilti ir išstumdyti frezuotą asfaltą kaltinime nurodytose teritorijose pavaldiems UAB „Akordas 1“ darbuotojams davė bendrovės vadovai.
Tyrimo duomenimis, 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, vykdant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2 tūkst. tonų susidariusių statybinių atliekų - frezuoto asfalto - neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Anot prokuroro, išpilant šį kiekį frezuoto asfalto, į aplinką pateko kenksmingų medžiagų - arseno, švino, chromo, vario, cinko, nikelio ir kitų. Dėl to buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniams, taip pat vadinamajai Penkių kalvelių gyvenvietei. Teismo vertinimu, dėl kaltinamųjų padarytų aplinkosaugos teisės aktų pažeidimų ir statybinių atliekų paskleidimo tam neskirtose vietose buvo padaryta didelė žala žemei: dviejose vietose išpilta atitinkamai beveik 1 060 tonų ir daugiau nei 59 tonos frezuoto asfalto atliekų, dėl ko padaryta žala žemei įvertinta atitinkamai 4,6 mln. eurų ir apie 260 tūkst. eurų.

Kalbant apie dyzelinio kuro ištekėjimo atvejus, svarbu paminėti ir administracinius nusižengimus. Birželio 26 d. policijos pareigūnai, gavę anoniminį pranešimą, Žvirblių kaime aptiko 5 kub. m cisterną su 3800 litrų dyzelinio kuro. Sodybos šeimininkas, kuriam priklausė talpykla, nepateikė kuro įsigijimo dokumentų. 60-mečiui vyriškiui pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal LR administracinio teisės pažeidimo kodekso 1632 str. 4 dalį už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Asmuo teigė, kad kurą laiko nuo senų laikų, jį įsigijęs prieš 20 metų.
Kitas panašus atvejis nagrinėtas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose. K. A. buvo nubaustas 5 300 eurų dydžio bauda už tai, kad Jonavos mieste, garaže neteisėtai laikė 3 600 litrų dyzelinio kuro, kaip ne Sąjungos prekių muitinį statusą turinčią prekę, apmokestinamą akcizais. Be to, teismas konfiskavo metalines ir plastikines talpas su dyzelinu, siurblį su priedais. K. A. pripažino, kad neteisėtai laikė dyzeliną, skirtą Rusijos rinkai ir neatitinkantį Lietuvos Respublikos teisės normų. Dyzeliną jis įsigijo iš Rusijos Respublikos atvykusių vilkikų vairuotojų ir ketino jį naudoti savo reikmėms.

Teismas, skirdamas K. A. baudą, atsižvelgė į tai, kad asmuo administracine tvarka nebuvo baustas, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo paskirta bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo.
Teisinės pasekmės ir prevencija
Šie atvejai iliustruoja, kad neteisėtas dyzelinio kuro laikymas ar išpylimas, ypač dideliais kiekiais, gali sukelti rimtas pasekmes. Administracinės baudos gali siekti tūkstančius eurų, o žala aplinkai, padaryta išpilant didelius kiekius statybinių atliekų, įskaitant ir potencialiai pavojingas medžiagas, gali siekti milijonus eurų. Todėl svarbu laikytis visų aplinkosaugos ir akcizų politikos reikalavimų, kad būtų išvengta ne tik finansinių nuostolių, bet ir žalos gamtai bei visuomenės sveikatai.
Teismas, skirdamas baudas už administracinius nusižengimus, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, įskaitant pažeidimo mastą, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nutarimai dėl baudų turi būti vykdomi laiku, o jų apskundimo tvarka yra aiškiai reglamentuota.
