Žiemos šalčiui įsismarkavus, daugelis vairuotojų, norėdami sušildyti savo transporto priemones prieš išvažiuodami į kelią, ilgai leidžia varikliui dirbti tuščiąja eiga. Nors tai gali atrodyti protingas būdas užtikrinti jaukų saloną ir gerai paruoštą variklį, ekspertai įspėja, kad pernelyg ilga tuščioji eiga gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Šiuolaikinių automobilių varikliai suprojektuoti taip, kad važiuojant efektyviai įkaistų. Tiesą sakant, šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai yra ypač jautrūs ilgai trunkančiai tuščiai eigai. Kai kuriose Europos šalyse, įskaitant Lietuvą, už ilgesnį nei būtina variklio palikimą veikti tuščiąja eiga gali būti skiriama iki 12 eurų bauda.
Kai kurių Europos šalių įstatymai draudžia ilgai palikti variklį veikti tuščiąja eiga. Kai kuriose Europos šalyse, įskaitant Lietuvą, už ilgesnį nei būtina variklio palikimą veikti tuščiąja eiga gali būti skiriama iki 12 eurų bauda.
Tačiau ekspertai aiškiai nurodo - šaltas užvedimas be apšilimo gali pakenkti varikliui, ypač dyzeliniam. Kodėl dyzelinis variklis reikalauja daugiau dėmesio? Dyzeliniai varikliai turi specifinę darbo struktūrą: jie veikia aukštesniu suspaudimo santykiu, todėl jiems reikia gerai tepamos ir sklandžiai cirkuliuojančios alyvos. Žiemą alyva sustandėja, todėl jos pasiskirstymas sistemoje užtrunka ilgiau. Jei variklis iš karto apkraunamas, kai tepimas dar nepasiekė visų komponentų, gali atsirasti nusidėvėjimas ar net rimti pažeidimai.
Kitas svarbus aspektas - periodinė priežiūra. Šildytuvui būtina techninė apžiūra kas kelis metus, kad būtų išvengta užsikimšimų ar degimo sutrikimų. Rekomenduojama bent kartą per mėnesį, net šiltuoju metų laiku, trumpam įjungti šildytuvą - tai padeda išvengti kuro sistemos užsiteršimo. Taip pat reikia naudoti tik kokybišką kurą ir periodiškai keisti filtrus.
Šiaip dalykas labai smagus, ateini ryte - variklis jau iki kokiu 85 c prikaitintas, iškart karštas oras eina. Kai kurios automobilių markės, pavyzdžiui, „Citroën Xantia“ su HDI 110 AG varikliu, dažnai turi integruotą „Webasto“ šildytuvą.
Šildymo sistema gali būti valdoma iš salono vidaus, galima nustatyti tris laikus, kada ji įsijungs, arba galima įjungti distanciniu būdu. Vis dėlto, tokio tipo distancinio valdymo sistemos įrengimas gali kainuoti nemažai, virš 2000 litų, nes reikalauja papildomų elektroninių komponentų.
Kitas svarbus aspektas - periodinė priežiūra. Šildytuvui būtina techninė apžiūra kas kelis metus, kad būtų išvengta užsikimšimų ar degimo sutrikimų. Rekomenduojama bent kartą per mėnesį, net šiltuoju metų laiku, trumpam įjungti šildytuvą - tai padeda išvengti kuro sistemos užsiteršimo. Taip pat reikia naudoti tik kokybišką kurą ir periodiškai keisti filtrus.
Autonominis šildymas - tai nepriklausomas nuo variklio šildymo įrenginys, kuris gali veikti net tada, kai automobilio variklis išjungtas. Kitaip sakant, tai mažas šildymo katilas, kuris šildo aušinimo skystį arba orą laive esančiose sistemose. Šio tipo šildytuvai dažniausiai dirba dyzelinu ar benzinu, priklausomai nuo automobilio variklio tipo. Įrenginys paima nedidelį kiekį kuro iš degalų bako ir degindamas jį, generuoja šilumą. Šiluma per šilumokaitį perduodama į aušinimo sistemą, o paskui - į salono šildymo sistemą. Jie labiau tinka sunkvežimiams, kemperiams ar komerciniams automobiliams, kuriems reikalinga šiluma be variklio paleidimo. Tokio tipo įrenginiai jungiasi prie variklio aušinimo sistemos ir šildo tiek aušinimo skystį, tiek saloną. Tai reiškia, kad prieš išvažiuojant automobilis jau būna pilnai pašildytas, o variklis nepatiria papildomo dėvėjimosi šaltu starto metu.
Autonominis šildymas yra ypač naudingas tiems, kas kasdien važinėja trumpais atstumais, dirba lauko sąlygomis arba gyvena vietovėse, kur žiemos itin šaltos. Miesto gyventojams, turintiems elektra maitinamą garažą ar kiemo rozetę, galima svarstyti elektrinį variklio pašildymą.
Populiariausi prekių ženklai, tokie kaip Webasto ar Eberspächer, siūlo daugybę modelių, pritaikytų skirtingiems poreikiams.
Kaip teisingai šildyti variklį šaltuoju metų laiku? Svarbiausia - neskubėti. Pirmosiomis užvedimo minutėmis stenkitės išlaikyti vidutines apsukas. Per mažos apsukos neleis alyvai greitai sušilti, o per didelės - sukels per didelę apkrovą dar šaltam varikliui.
Kiek laiko turi trukti variklio apšilimas? Variklio įšilimo trukmė priklauso nuo oro sąlygų ir variklio tipo. Žemiau -20 °C - apie 7 minutes. Pasiekus 90 °C aušinimo skysčio temperatūrą, variklis laikomas įšilęs.
Kodėl šildyti verta, net jei tai ne visada privaloma? Nors šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai gali būti užvedami ir pradėti judėti be ilgo apšilimo, ekspertai rekomenduoja bent trumpą šildymą, kad alyva pasiskirstytų tolygiai. Tai ne tik apsaugo stūmoklius ir vožtuvus nuo sauso trinties, bet ir sumažina kuro sąnaudas pirmosiomis kelionės minutėmis.
Kaip išvengti klaidų, kurios kainuoja variklio ilgaamžiškumą? Dažniausios klaidos - ilgai laikomas variklis laisva eiga arba per staigus startas iškart po užvedimo. Ilgas tuščios eigos šildymas be apkrovos ne tik švaisto kurą, bet ir sukelia kondensato susidarymą išmetimo sistemoje, kas ilgainiui lemia koroziją.
Trumpas šildymas - ilga variklio tarnyba. Dyzelinio variklio šildymas nėra būtinas kiekvieną kartą, tačiau protingai atliktas procesas pailgina automobilio tarnavimo laiką ir leidžia išvengti brangių remontų.
„Žydriaus motorai“ variklių dirbtuvių savininkas Žydrūnas Janušauskas patikino, kad žiemą variklį pašildyti būtina, tačiau pažymėjo, kad tai taip pat reikia mokėti daryti. „Bet kuriuo metų laiku variklį privaloma pašildyti bent jau iki pusės darbinės temperatūros normos, t.y. 40-50 laipsnių. Kitu atveju, tai vis tiek darysite važiuodami, o tai padidins degalų sąnaudas“, - komentavo patyręs mechanikas.
Jis paaiškino, kad šaltas variklis dirba riebesniu mišiniu, o šylant jis palaipsniui liesėja. Taip pat, anot meistro, motoro pašildymas yra gyvybiškai svarbus tiems, kurie naudoja pusiau sintetinę alyvą. Ž. Janušauskas akcentavo, kad be variklio šildymo apsieiti gali tik visiškai sintetinę alyvą savo varikliuose naudojantys vairuotojai. Tokių tepalų specifikacija yra 0W40 arba 0W50, tačiau retas lietuvis tokį pila. „Kiti gaminiai yra paprasta bazinė alyva su sintetiniais priedais, todėl ji vis tiek stingsta, o tuomet pablogėja tepimo savybės. Taigi variklį vis tiek reikia šildyti“, - dėstė meistras.
Šaltam varikliui dirbant riebesniu mišiniu jis gerai nesudega, o leidžiantis stūmokliams žiedai nugrando jį į tepalą. Natūralu, kad pastarojo savybės dėl to taip pat suprastėja. Meistras atkreipė dėmesį, kad pirmas tris-keturias minutes varikliui reikia leisti padirbti laisvais sūkiais. Vėliau galima šiek tiek spustelėti akceleratorių, tačiau vis tiek nereikėtų viršyti 2000 aps./min.
Turbinoms - ypatingas dėmesys. Varikliai efektyviausiai veikia darbinės temperatūros diapazone, kuris skirtingiems modeliams siekia nuo 86 iki 96 laipsnių pagal Celsijų. Skirtingų lydinių detalės prie tam tikrų temperatūrų išsiplečia nevienodai, o ties maždaug 90 laipsnių šilumos veikiami mazgai įgauna gamintojo numatytas technines savybes. Vairuotojai, kurių automobiliuose sumontuoti dyzeliniais ar benzininiai varikliais su turbokompresoriais taip pat turėtų prisiminti, kad alyva naudojama ir turbinos ašies tepimui. Prastas tepimas esant 80000 aps./min. ir didesniems sūkiams gali lemti rimtą dėvėjimąsi.
Po intensyvesnio ar ilgesnio važiavimo taip pat nepatariama iškart gesinti variklio, kuriame sumontuota turbina. Karštos jos detalės suskaido alyvą į atskiras frakcijas ir vėl užvedus variklį, ašies tepimas gali būti labai prastas.
Dujų įrangą turinčių automobilių savininkai dažniausiai neturi kito pasirinkimo. Jie yra priversti pašildyti variklius, nes sistema iš benzino į dujas persijungia tik pasiekus rekomenduojamą temperatūrą.
Ž. Janušauskas pastebėjo, kad pakenkti varikliui jį šildant galima tik pernelyg skubant. Todėl negalima skubėti kelti sūkių. „Sustingęs tepalas pramuša filtro tarpines. Jei filtras kasetinis, tuomet prasiveria redukcinis vožtuvas ir nevalytas tepalas patenka į sistemą. Įsivaizduokite - su deginiais, metalo dalelėmis - tiesiai variklio tepimui“, - komentavo pašnekovas.
Skirtingos degalų sąnaudos. Taip nutinka todėl, kad per filtrą sustingęs tepalas teka per lėtai. O kai srautas yra per mažas, atsidarę redukciniai vožtuvai į magistralinius tepimo takus patiekia nefiltruotą alyvą, kuri galiausiai patenka į variklį. Skeptiškai į variklių šildymą žiūrinčių vairuotojų argumentas esą taip jie be reikalo naudoja degalus, anot meistro, yra nelogiškas. „Dyzelinis variklis šildomas laisvais sūkiais kad ir 15 minučių sunaudos 200 gramų degalų, o važiuojant šaltas ir su apkrova - bent dvigubai daugiau“, - pažymėjo Ž. Janušauskas.
Gaudamas krūvį šaltas variklis dirba panašiai kaip ir avariniu režimu - šiek tiek paankstinamas degimas, tiekiama daugiau degalų.
Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, daugelis vairuotojų sunkiai užsiveda. Dyzeliniuose automobiliuose kaitinimo žvakėms reikia daugiau laiko, net jei prietaisų skydelio lemputė greitai užgęsta. Dėl pasikartojančių trumpų kelionių variklis ir išmetimo sistema nepasiekia darbinės temperatūros. Dėl to alyvos, išmetimo ir įsiurbimo sistemose kaupiasi drėgmė.
Variklio alyva tampa svarbiausiu komponentu šaltu oru. Naudojant pasenusią arba per tirštą alyvą, variklis yra verčiamas dirbti sunkiau, ypač per pirmąsias sekundes po užvedimo. Esant minusinei temperatūrai, automobilio akumuliatorius praranda iki pusės savo užvedimo talpos. Žiema varikliui kelia didelių apkrovų, net jei vairuotojai iš karto nepastebi poveikio.
Šalta alyva, nusilpę akumuliatoriai, sutrumpėjęs kelionės laikas ir netinkami įšilimo įpročiai sukuria tobulą audrą, kuri gali smarkiai padidinti nusidėvėjimą. Nors automobilis gali atrodyti, kad susidoroja su problemomis, žiema tyliai pagreitina variklio apkrovą ir ilgalaikę žalą. Žema temperatūra tirština variklio alyvą. Tiršta alyva teka lėtai, todėl atidedamas svarbių komponentų, tokių kaip skirstomieji velenai, guoliai ir hidrauliniai keltuvai, tepimas. Šis poveikis dar stipresnis, kai alyvos keitimo intervalai viršija nustatytus terminus arba naudojama netinkama klampumo alyva.
Plačiai paplitęs mitas teigia, kad geriausias būdas pašildyti variklį žiemą yra leisti jam kelias minutes dirbti tuščiąja eiga. Šiuolaikiniams varikliams tai yra kenksminga ir neefektyvu. Teisingas metodas paprastas: užvedę variklį palaukite 30-60 sekundžių, kol prasidės alyvos cirkuliacija, tada važiuokite švelniai, vengdami didelių apsukų.
Visada valykite langus nuo ledo ir sniego. Nedelsdami pradėkite važiuoti: šiuolaikiniai varikliai, jei jie neskleidžia neįprastų garsų, yra pasiruošę važiuoti per kelias sekundes po užvedimo. Atminkite, kad efektyvus variklio įšilimas priklauso nuo tinkamo variklio valdymo ir skubaus vairavimo. Tinkamas pasiruošimas ir supratimas, kaip jūsų variklis veikia šaltuoju metų laiku, gali išgelbėti jus nuo brangaus remonto ir baudų.
MOKSLO ŽIRNIAI - Kaip užvesti lengvojo automobilio variklį naudojant akumuliatoriaus įkrovimo laidus
Praskiesta variklio alyva: Ilgai dirbant tuščiąja eiga nesudegę degalai susimaišo su variklio alyva, todėl sumažėja jos klampumas ir apsauginės savybės.
tags: #dyzelinis #automobilis #ziema #variklio #sildymas