Pastaruosius trejus metus kuro ir elektros kainos Lietuvoje keitėsi itin sparčiai. Vairuotojai dažnai klausia - kuris pasirinkimas šiandien yra pigiausias? Nors dyzelinas ilgą laiką buvo laikomas ekonomišku pasirinkimu ilgesnėms kelionėms, situacija rinkoje nuolat kinta.
Kuro kainų analizė ir tendencijos
2023 m. vidutinė dyzelino litro kaina Lietuvoje siekė apie 1,60 €, o 2025 m. ji pakilo iki maždaug 1,80 €. Vidutiniškai dyzelinis automobilis sunaudoja 6 l/100 km, todėl 2023 m. 100 km kelionė kainavo apie 9,60 €, o 2025 m. ši kaina išaugo. Benzino kainos Lietuvoje judėjo panašia kryptimi: 2023 m. litras kainavo apie 1,70 €, o 2025 m. - apie 1,90 €. Benzininis automobilis vidutiniškai sunaudoja 7 l/100 km, todėl 2023 m. 100 km kelionė kainavo apie 11,90 €, o 2025 m. ši kaina taip pat padidėjo.
Elektromobiliai Lietuvoje kasmet populiarėja, ypač didėjant įkrovimo stotelių tinklui. 2023 m. vidutinė elektros kaina namuose siekė apie 0,25 €/kWh. Jei elektromobilis sunaudoja apie 18 kWh/100 km, tai kelionė kainavo vos 4,50 €. 2025 m. viešosiose greito įkrovimo stotelėse tarifas yra didesnis - apie 0,45 €/kWh, todėl 100 km kainuoja maždaug 8,10 €.
Skaičiai rodo aiškią tendenciją - elektra išlieka pigiausias pasirinkimas, net ir pakilus kainoms. Miesto gyventojams elektromobilis gali tapti ekonomiškiausiu sprendimu, ypač turint galimybę krauti namuose. Vairuotojams, daug keliaujantiems užmiestyje, dyzeliniai automobiliai kol kas išlieka praktiškiausi.
Populiariausi automobiliai Lietuvoje: dyzelis išlieka lyderiu
Naujausiais (2024 m. rugpjūčio 1 d.) „Regitros“ duomenimis, populiariausi automobiliai Lietuvos rinkoje yra varomi dyzelinu (1 141 649 vienetų). Antroje vietoje - apytiksliai 745 tūkstančių automobilių skirtumu nuo pirmosios vietos atsiliekantys benzinu varomi automobiliai. Trečioje lieka benzinu-dujomis varomi automobiliai, nuo dyzelinių automobilių populiarumu atsiliekantys bene dvylika kartų. Nepopuliariausios degalų rūšys yra benzinas-elektra bei tik elektra varomi automobiliai.
Vis dėlto, visuomenėje vyrauja skirtingos nuomonės bei argumentai, koks degalų tipas yra geriausias pasirinkimas renkantis naują automobilį.
Ekspertų nuomonės
Dainius Jakas: pasirinkimas priklauso ir nuo gyvenimo būdo
Automobilių apžvalgininkas, tinklaraščio apie elektromobilius „100 procentų elektrinis“ autorius Dainius Jakas mano, kad labiausiai šiuo metu visuomenės pasirinkimas priklauso nuo automobilio kainos ir žmogaus turimo biudžeto. Pavyzdžiui, šiuo metu naudotą gerą elektromobilį sunku nusipirkti arba tam reikės didesnio biudžeto, negu reiktų dyzelinu/benzinu varomam automobiliui įsigyti. Taip pat apžvalgininkas įvertino, kad elektromobilis šiuo metu yra vis tik asmens nusiteikimo reikalas, kadangi infrastruktūra yra tik plėtros būsenoje. Tačiau Lietuvos progresas jo nuomone, vis dėlto nėra mažas. Taip pat Dainius pabrėžia, kad pasirinkimas priklauso ir nuo žmonių gyvenimo tipo - koks yra gyvenimo stilius, gyvenamoji vieta - visa tai sprendžia visuomenės pasirinkimą.
Vitoldas Milius: kodėl dyzeliai išlieka populiarūs
Žurnalo „Autobild“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius šiuo metu esantį automobilių degalų tipų pasirinkimą visuomenėje sprendžia pagal kainos ir įpročio dėsnius. Šiuo metu rinkoje vyrauja dyzeliniai automobiliai ir tam yra priežasčių. Visuomenė pamilo dyzelinius automobilius, todėl, kad nuo maždaug 1995-2000 metų į Lietuvos rinką iš užsienio naudotų automobilių dažniausiai įvežami dyzelinu varomi automobiliai. Per šį laikotarpį visuomenė prisitaikė prie jų veikimo, išmoko juos kokybiškai remontuoti, yra daug atsarginių detalių. Taip pat, Vitoldo teigimu, lietuviai vertina šio degalų tipo automobilius kaip patvarius ir pigius. Taigi populiariausių, dažniausiai vokiškų, markių automobiliai yra pakankamai patvarūs bei degalų sąnaudos yra pakankamai mažos lyginant su varomais benzinu.
Keliautojas ir žurnalistas pastebi, kad benzinu varomus automobilius visuomenė renkasi rečiau dėl didelių degalų sąnaudų. Tačiau greitu metu ši tendencija turėtų pakisti. Naujų automobilių rinkoje vis labiau mažėja dyzelininių automobilių pasirinkimas, tačiau išlieka benzino alternatyva. Be to, naujos kartos benzininiai varikliai yra daug taupesni, degalų sąnaudos yra sumažėjusios.
Dujos (LPG) taps neaktualios?
Vis dėlto, žvelgiant į benzino-dujų degalų tipą, Vitoldo nuomone, dujos vis rečiau taps alternatyva sutaupyti. Viena iš priežasčių - naujos kartos benzininiai varikliai yra taupesni. Taip pat svarbu įvertinti, ar naujesniems automobiliams įranga yra tinkama, ar tai nepakenks automobiliui. Vitoldo pastebėjimu, yra ir naujų automobilių, kuriems gamintojas jau automobilio gamybos metu įdeda dujų įrangą (Dacia-Renault - red. past.), tačiau tai labiau išimtis, nei dažnas pasiūlymas naujų automobilių pramonėje.
Taip pat šio degalų tipo automobiliai reikalauja išskirtinės automobilio priežiūros saugumo sumetimais - visa tai kainuoja nemažus pinigus. Elektromobiliai ir hibridai yra šiuo metu brangus pirkinys, todėl juos sutinkame rečiau, sako Vitoldas. Taip pat, eksperto nuomone, visuomenė šiuos automobilius per mažai yra pažinusi. Nežino, kaip juos reikia remontuoti, bijo dėl didelių remonto kaštų. Taip pat tai yra ir biudžeto reikalas, nes šie automobiliai nemažai daliai žmonių yra per brangūs. Taip pat „Auto Bild“ vyr. redaktorius pastebi svarbų aspektą, kad šių automobilių išliekamoji vertė dar nėra įvertinta rinkos. Tai yra, neaišku kiek elektromobilis, kuris įsigytas naujas kainuos po 5-10 metų.
Žilvinas Pekarskas: svarbiausia - išbandyti ir pajusti
15min rubrikos Gazas.lt redaktorius Žilvinas Pekarskas išskiria du svarbius niuansus, renkantis automobilį. Pirmasis - svarbu, kokią emociją sukelia transporto priemonė ir ar patogu ją valdyti. Tarkime, jei kažkas paniškai bijo LPG (Žilvino nuomone, bijoti nėra ko, jei automobilis prižiūrimas), tai tegul nė nežiūri į tą pusę. Jei kažkam „geriau traukia“ dyzelis, tai tegul tokius degalus ir renkasi. O jei kažkas aklai tiki, kad „tik hibridai yra ekologiški“, tegul patenkina savo emociją. Nes, įsigiję dyzelį, jus vidinę graužatį. Ir dar: svarbiausia išbandyti skirtingus automobilius, pasitikrinti, ar jie tinka jūsų gyvenimo būdui. Ir tik tuomet nuspręsti. „Automobilis turi būti toks, kuris kas rytą, sėdus važiuoti į darbą, jus džiugintų - išvaizda, sklandžiu važiavimu“, - sako Ž.Pekarskas.
Kitas niuansas - ekonominis. Ar tiesa, kad važinėti dyzelinu pigiau, nei benzinu? „Esu išbandęs visomis degalų rūšimis varomus automobilius. Iš tiesų, jei mano dyzelinis universalas vartojo 5-6 l dyzelino, o benzininis atitikmuo 7-8 l, tai dar nereiškia, kad pirmasis automobilis buvo ekonomiškesnis. Nes dyzeliui keičiau EGR vožtuvą, kaitinimo žvakes. Per penkerius metus jo priežiūrai išleidau 1500 Eur daugiau. Taigi visi sutaupymai degalų sąnaudų sąskaita išnyko. Tačiau dyzelinis variklis su turbina (didesnis sukimo momentas) man patiko labiau“, - sako Gazas.lt redaktorius. Ir priduria, kad šiuolaikiniuose moderniuose dyzeliniuose automobiliuose daugėja daviklių (kurie kemšasi ar genda), į juos reikia pilti ir „AdBlue“ priedo, tad eksploatacija pabrangsta.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ir hibridinio automobilio įsigijimas dažnai yra mados reikalas, nei ekonomiškai pagrįstas sprendimas: „Paskaičiuokite. Jei kainos skirtumas tarp paprasto benzininio ir hibridinio siekia 7-8 tūkst. Eur, kada jis atsipirks, per kiek metų? Labai priklauso, kur važinėjate ir kiek kilometrų per metus nuvažiuojate.“
Dujiniai automobiliai, Ž.Pekarsko nuomone, labai populiarūs: „Nusprendžiau atlikti eksperimentą. Į nebenaują, 2012 m. gamybos automobilį su 2l atmosferiniu varikliu įsidėjau LPG. Eilėje pas gerą meistrą laukiau gerą mėnesį. Už įrangą mokėjau 900 Eur, kol kas bėdų nebuvo. Skaičiuoju, kad šios išlaidos atsipirks per 10-12 tūkst. kilometrų, nes atmosferinis variklis imlus degalams“.
Ž.Pekarską labiausiai stebina priešprieša elektromobiliams. Jo nuomone, elektra varomi automobiliai per pastaruosius keletą metų labai patobulėjo, juos įkrauti galima vis greičiau. Tačiau Lietuvos mokesčių sistema, lyginant su, pavyzdžiui, Norvegijos, nėra palanki EV plėtrai. „Norvegijoje galioja tokia logika: taršus moka, o netaršus nemoka nieko. Todėl ekonomiškai pirkti elektromobilį tikrai apsimoka. Lietuvoje dėl politikų nesuvokimo arba neįsigilinimo, nėra jokių realių taršos mokesčių. Gali važinėti kad ir senu automobiliu su V8 varikliu.
Todėl mano nuoširdus patarimas - pirkite tokį automobilį, kuris geriausiai atitinka jūsų poreikius ir finansines galimybes. Svarbu, kad būtų techniškai tvarkingas ir patogus. Kol kas pasirinkimo ir finansavimo galimybės - labai plačios“, - sako Gazas.lt redaktorius.
Vartotojų apklausa: ką galvoja tauta?
Gatvėje sutiktiems žmonėms pateikėme klausimą: kokiais degalais varomą automobilį dabar įsigytumėte ir kodėl?
- Mindaugas, pardavimų vadybininkas, 31 m.: „Rinkčiausi dyzelinu varomą automobilį. Mano nuomone, dyzelininio variklio sąnaudos yra mažesnės. Su mažesne variklio galia galima išvystyti didesnį sukimo momentą, todėl dyzelinas turi didesnę tempimo galią. Man tai yra svarbu, nes dažnai išnaudoju savo automobilį pilnai - tempiu priekabą. Man taip pat labai svarbu ir greitis - dyzelinu užpildyti automobilio baką trunka iki 5 minučių, ko su elektromobiliu nepasieksi, bent jau kol kas. Taip pat, elektromobilio krovimo stotelių yra labai mažai ir jos, kai reikia įkrauti elektros, dažnai užimtos. Manau, kad infrastruktūra dar tikrai mažai išvystyta. Taip pat nuvažiuojamas kelias pilnu baku dyzelino yra didesnis nei benzininio automobilio ar elektromobilio. Tai man suteikia saugumo jausmą, taip pat aš dažnai važiuoju didelius atstumus, todėl man tai yra labai svarbu. Elektra gali būti puiki alternatyva, bet elektromobilių gamyba, mano nuomone, taip teršia gamtą. Sakyčiau, kad kai kuriais atvejais labiau nei nafta. Pavyzdžiui - utilizavimo atveju. Atrodo, kad pigiau yra perdirbti vidaus degimo variklį nei elektromobilio variklį.“
- Aneta, marketingo vadybininkė, 30 m.: „Aš rinkčiausi dyzeliną. Man atrodo, tai gali būti daugiau įpročio reikalas, nes atrodo kad šie degalai yra „kietesni“ tarp žmonių. Taip pat mažesnės sąnaudos, nei benzino. Kadangi pirkčiau naudotą automobilį ir ne naujausių metų, tai atrodo, kad dyzeliniai automobiliai, kurie tuo metu buvo pagaminti yra gerokai patikimesni ir mažiau problematiški. Tai ir vilioja - nebrangus išlaikymas, prieinama kaina ir didelis pasirinkimas. Bet labai džiaugiuosi, kad atsiranda ir kitų alternatyvų, pavyzdžiui hibridas (benzinas-elektra). Mane žavi mažos degalų suvartojimo sąnaudos, atrodo, kad tai labiau perspektyvu ateičiai. Įsigyjant tokį automobilį sklandžiau gali planuoti savo finansus - parduosi didesne rinkos kaina, mažesni registravimo mokesčiai. Jeigu įsigyčiau automobilį lizingu visada bus mažesnės palūkanos įsigyjant būtent hibridinį automobilį.“
- Juozas, 26 m., įrangos koordinatorius: „Rinkčiausi benzinu varomą automobilį, kad ir kaip man nepatinka jo važiavimo „kietumas“, kai tik prilieti „gazą“ - iškart automobilį „tempia“ į priekį, atleidus iškart jauti kad variklis stabdo. Bet tai gali būti ir jau pasenusi mano nuomonė, nes taip yra su senesnių metų automobiliais, o su naujais man dar neteko važiuoti. Man atrodo, kad šiuo metu benzinu varomas automobilis yra geriausias pasirinkimas, nes variklis pagamintas paprasčiausiai, mažiausiai yra kam sugesti ir sukelti papildomų išlaidų. Dyzeliną atmetu, nes mano nuomone registravimas yra daug brangesnis - taršos mokesčiai, be to, yra tikimybė, kad apmokestins papildomai dyzelinius automobilius ir nebeįleis į miestų centrus. Taigi, kad ir kaip mylėčiau dyzelinius variklius ir jų sklandų darbą, kuris atrodo glosto mano vidinį „kaimietį“, visi šie reguliavimai ir kitos ateities idėjos mane nuo to atbaido - vis dėl to tai taršiausia automobilio rūšis. Jeigu turėčiau namą ir gyvenčiau ne daugiabutyje tikrai pirkčiau elektromobilį. Galėčiau įsirengti ir saulės baterijas - tai važiuočiau „saulutės“ jėga. Bet dabar, kai gyvenu daugiabutyje, turbūt juokingai atrodytų jei mėtyčiau prailgintuvą per langą, tam, kad galėčiau įsikrauti baterijas. Stotelių - mažai ir gi negali juose palikti automobilio visai parai. Kelių eismo taisyklės net tai draudžia.“
- Justina, personalo vadybininkė, 24 m.: „Aš rinkčiausi ekologišką ir taupų automobilį. Man atrodo, kad geriausias sprendimas mano atveju būtų hibridas (bezinas-elektra). Galbūt, net rinkčiausi elektromobilį, nes pigiau ir labiau atspindi mano tvarumo ideologiją, bet su jais matau nemažai problemų: ne visur galima jį įkrauti, nėra patogiai išvystyta įkrovimo stotelių infrastruktūra. Pavyzdžiui - išvyksiu į sodybą ir kur aš jį ten krausiu? O jeigu bus užimtos tos stotelės? Todėl rinkčiausi tarpinį variantą, kad nereikėtų sukti galvos, bet kad ir sutaupyčiau, ir tuo pat metu prisidėčiau prie tvarumo siekių šalyje.“
- Gintautas, 64 m., pensininkas: „Dyzeliną, tik dyzelinu varomą, be jokių kalbų! Aš labai daug automobilių turėjau varomu dyzelinu ir nesakyčiau, kad turėjau kažkokių bėdų. Yra savų niuansų, kad reikia žvakes keisti, atidžiai prižiūrėti, kad žiemą „nepavestų“, bet nesvarbu kokiam daiktui, kas nori, kad tarnautų turi skirti dėmesio ir rūpesčio. Galvojau ir apie benziną, bet ar matėt kainas? Jau dyzelinas užbrangęs iki aukštumų, bet benzinas išvis. Galėčiau benziną/dujas, bet ar apsimoka dėtis tą įrangą, kai aš tiek nedaug važiuoju? Dar gerą meistrą sunku surasti, o tai padarys bet kaip. Tais elektromobiliais ar hibridais aš išvis nepasitikiu! Važiuosiu ir užges, atsidarysiu kapotą ir špyga matysiu, jau nebe tas amžius man. Vaikai pasakojo, kad mokėti už tą elektrą kažkokiomis programėlėmis reikia, nesąmonė.“
- Mindaugas, 50 m., tinklo inžinierius: „Greičiausiai rinkčiausi benziną arba dyzeliną. Mano nuomone, iš esmės jie jau mažai besiskiria. Gal iš įpročio pirkčiau dyzelinu varomą automobilį, nors išlaidos degalams yra jau beveik vienodos. Sakyčiau, kad greičiausiai įprotis yra įprotis. Jei gyvenčiau nuosavame name gerai pagalvočiau apie įkraunamą hibridą. Pasistačius saulės kolektorius gali krautis nebrangia elektra, o jei jos pritrūksta visada gali važiuoti benzinu, kas suteikia saugumo jausmą. Elektrinio nenoriu dėl krovimo stotelių trūkumo ir mažoko nuvažiuojamo atstumo. Jis ypač krenta žiemą, o ir krauti per šalčius magistralėje valandomis... Kol kas tai ne man.“
- Gintaras, 30 m., karininkas: „Aš rinkčiausi tai ką turiu dabar - benziną-dujas. Vienintelis ir man svariausias argumentas - pigu. Man svarbu pigiai ir kokybiškai važiuoti. Sertifikuota įranga, kuri įdėta, per tiek metų yra labai ištobulinta ir saugi. Todėl nors ir reikia papildomos priežiūros, nekainuoja labai daug, kiek pavyzdžiui kainuotų padaryti periodinį aptarnavimą naujam hibridui. Manau gal mano būdas ar užsispyrimas iš seniau daro įtaką šiam sprendimui, kuriuo aš atmetu naujoves. Aišku, vertinti reiktų ir tai, kad naujovės ir kainuoja labai daug, kas nėra mano kišenei. Mieliau pasirinksiu keliones, nuotykius, nei permokėsiu už laiko dar nepatikrintą automobilį - hibridą ar elektromobilį.“
Išvada po apklausos
Didžioji dauguma renkasi tradicines degalų rūšis vertindami ilgalaikę patirtį naudojantis šiais automobiliais, patogumą bei kainos prieinamumą. Žvelgiant į naujausią degalų rūšį - elektrą, žmonės linkę kritikuoti - pabrėžia infrastruktūros trūkumą ir prieinamumą, trumpą galimą įveikti atstumą esant pilnai pakrautai baterijai. Taip pat dažnai pastebimas dalykas, kad elektromobilis ar įkraunamas hibridas yra puiki galimybė gyvenantiems nuosavuose namuose, kai yra galimybė įsirengti saulės elektrines ar kitą alternatyvų gamtos šaltiniu paremtą būdą elektrai gaminti.
Naudoto „Mazda CX-5“ (2020 m.) testas: populiariausio „Mazda“ privalumai ir trūkumai
Dyzelino kokybė ir ekonomiško vairavimo svarba
Ar įmanoma sutaupyti pinigų pilant degalus skirtingose degalinėse ir kokia iš tiesų yra dyzelino kokybė populiariausiuose šalies degalinių tinkluose? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros mokslininkai, kuriems vadovavo doc. dr. Alfredas Rimkus, atliko tyrimus, kurių metu buvo matuojamas degalų tankis ir svoris, o paskui ant stendo imituojamas važiavimas 120 km/val. greičiu. Įsitikinta, kad sąnaudų litrais skirtumas neviršija matavimo paklaidos (1,25 proc.), todėl negalima teigti, kad vienų ar kitų degalų sąnaudos yra didesnės arba mažesnės. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirtingų degalinių dyzelino sąnaudos šiek tiek priklauso net nuo to, kokia apkrova (60, 90 ar 120 Nm) veikia variklis.
VGTU atstovas dr. Alfredas Rimkus vairuotojams, norintiems įsitikinti degalų kokybe, pirmiausia pataria paprašyti parduodamų degalų kokybės sertifikatą. Kilus abejonėms, galima atkreipti dėmesį į degalų kvapą, skaidrumą bei spalvą, bet tam reikalinga patirtis. Naudojant nekokybišką dyzeliną, greičiau kemšasi degalų filtras, variklis sunkiau užvedamas žemoje temperatūroje, pastebimas triukšmingesnis variklio veikimas, didesnis dūmingumas. Dėl nekokybiškų degalų greičiau genda variklio maitinimo sistemos elementai, išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema bei kiti variklio elementai.
Tarptautinių pervežimų bendrovės „Transeiga“ vadovo D. Tumosa teigimu, ekonomiško vairavimo taisyklės, kurios abiejų tipų transporto priemonėms panašios, gali padėti sutaupyti nemažai lėšų. Pagrindinės taisyklės apima tolygų važiavimą, pastovaus greičio palaikymą, optimalaus greičio pasirinkimą, vengiant nereikalingų sustojimų ir pristabdymų, bei kuo daugiau riedėjimo išnaudojant automobilio inercija.
Vis didėjantis automobilių skaičius didina degalų poreikį, tačiau naftos resursai Žemės gelmėse yra riboti. Vidaus degimo variklių deginiai teršia gamtą ir blogina žmogaus gyvenimo sąlygas. Plėtojant degalų gamybos technologijas ir tobulinant „žaliosios" energijos strategiją, mokslininkai atliko nemažai atsinaujinančios energetikos srities tyrimų ir technologinių patobulinimų. Pagrindiniai siekiai - augalinės ir biologinės kilmės degalus pritaikyti didelės galios vilkikams, miestų autobusams ir lengviesiems automobiliams, sumažinti žalingą deginių emisiją, jos neigiamą poveikį gamtai ir miestų aplinkai, gerinti energijos konversijos efektyvumą ir išlaikyti puikias gyvenimo sąlygas ateities kartoms.
Viena iš naujausių inovacijų yra antros kartos biodegalų gamybos technologija (angl. Next Generation Biomass To Liquid Technology), kurią sukūrė ir užpatentavo Suomijos mokslininkai. Šie biodegalai, pagaminti iš įvairios kilmės augalinio aliejaus, gyvulinės kilmės riebalų, maisto gamybos atliekų ir kitų žaliavų, yra aukštos kokybės, variklio cilindre visiškai sudega ir į aplinką išmeta mažiau kenksmingų deginių. Tyrimai rodo, kad NExBTL biodegalų ir dyzelino mišiniai gali būti efektyvi priemonė mažinti deginių emisiją ir išsaugoti gamtą.
Nors dyzelinas ilgą laiką buvo laikomas ekonomiškiausiu pasirinkimu, naujausios technologijos ir kuro kainų svyravimai verčia permąstyti šį požiūrį. Atsižvelgiant į individualius poreikius, gyvenimo būdą ir finansines galimybes, kiekvienas vairuotojas turėtų atidžiai apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“ prieš priimdamas sprendimą.
tags: #dyzelis #maziausiai #naudojantis #degalu