Degalų kainos yra vienas aktualiausių klausimų vairuotojams, ypač atsižvelgiant į nuolat kintančią geopolitinę situaciją ir ekonominius veiksnius. Nors Lietuvoje degalų kainos svyruoja, jas galima palyginti su kaimyninės Lenkijos situacija, kur valdžia ėmėsi priemonių kainoms stabilizuoti.
Degalų kainų dinamika Lietuvoje
Didmeninės kuro kainos Lietuvoje, kurias skelbia „Orlen Lietuva“, pastaruoju metu pastebimai svyravo. Rinką veikė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir karo veiksmai Irane. Praėjusią savaitę benzino ir dyzelino kainos dar buvo gerokai mažesnės. Vasario 25 dieną didmeninė A95 benzino kaina Mažeikių įmonėje siekė 1,308 euro už litrą, o dyzelinas kainavo 1,495 euro. Tačiau jau pirmosiomis kovo dienomis kainos ėmė sparčiau kilti.
Kovo 2 dieną benzino didmeninė kaina dar buvo 1,309 euro, o dyzelinas kainavo 1,506 euro už litrą. Vėliau dvi dienas iš eilės - antradienį ir trečiadienį - fiksuoti dideli šuoliai. Kovo 3 dieną benzino kaina pakilo iki 1,343 euro, o dyzelinas pabrango dar labiau - iki 1,619 euro už litrą. Augimas tęsėsi ir kovo 4 dieną: benzinas pasiekė 1,373 euro, o dyzelinas - 1,738 euro už litrą. Vis dėlto ketvirtadienį rinka kiek nurimo. Kovo 5 dieną benzino didmeninė kaina iš esmės stabilizavosi ir siekė 1,374 euro už litrą, o dyzelinas net nežymiai atpigo - iki 1,734 euro.
Kainos degalinių švieslentėse šią savaitę keitėsi taip sparčiai, kad vairuotojai net nespėdavo fiksuoti pokyčių. Dalis jų džiaugėsi, kad dar spėjo įsipilti pigesnių degalų. Pavyzdžiui, pirmadienį „Neste“ degalinėje šalia autostrados Klaipėdos rajone švieslentėje dyzelino kaina jau buvo nurodyta 1,749 euro už litrą, tačiau vairuotojui pavyko įsipilti gerokai pigiau - už 1,599 euro. Pasirodo, kasoje kaina dar nebuvo pakeista. Pasisekė, nes viską lėmė kelios minutės. Akivaizdu, kad kainos degalinėse kilo greičiau nei realiai didmeninėje rinkoje brango degalai. Tiesa, ne visos degalinės elgėsi vienodai - didieji degalinių tinklai kainas keitė greičiau nei smulkesni. Skiriasi ir jų verslo modelis, ir didmena perkamo kuro kainos.
Susidūrusi su didėjančiu visuomenės pasipiktinimu, Vokietijos finansų ministerijos atstovė penktadienį sakė, kad vyriausybė nepasipelno iš kainų kilimo degalinėse, ir atkreipė dėmesį, kad PVM yra vienintelis mokestis, kurio surinkimas didėja kartu su degalų kaina. Tačiau kritika valdžiai automobilius dievinančioje Vokietijoje tik stiprėja, o politikai įžvelgia progą parodyti savo artumą žmonėms, ragindami vyriausybę daryti daugiau vairuotojų labui. „Mano nuomone, nepakanka tiesiog pasakyti, kad kainą leidžiama didinti tik kartą per dieną, nes tada jie tiesiog padidins ją didesne suma“, - televizijoms RTL ir ntv sakė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) seserinės partijos Bavarijoje - Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) - vadovas Markusas Soederis. Reikėtų daryti daugiau, „kad būtų kovojama su galimu kainų išputimu“, pridūrė jis.
Važiuojant Lietuvoje, degalų kaina skirtinguose miestuose itin kardinaliai nesiskiria, tačiau išvykus kažkur toliau, už sienos ribų, ji gali ir nustebinti. Pradedame su Lietuva - greitkelis Vilnius-Kaunas. Degalinės ties Elektrėnais. Vienoje benzino kaina 1.54 EUR, kitoje - 1.59 EUR. Tačiau kyla įtarimų, kad karo sukeltu sąmyšiu naudojasi degalinių tinklai, kurių kainų švieslentės į pokyčius sureagavo itin operatyviai. Dėl to klausimų kilo net politikams. Seimo narė, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė kreipėsi į Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, Konkurencijos tarybą ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, prašydama paaiškinti kainų augimo priežastis ir kainodaros ypatumus. „Kainų šuolis siejamas su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, tačiau degalų tiekėjai ir prekybininkai šiuo metu vis dar naudoja anksčiau įsigytas naftos ir naftos produktų atsargas, kuriomis apsirūpino gerokai mažesnėmis kainomis - dar iki dabartinio konflikto. Vartotojams kyla pagrįstų klausimų, kodėl degalų kainos mažmeninėje rinkoje kyla taip sparčiai ir ar toks kainų pokytis yra objektyviai pagrįstas“, - komentuoja B. Vėsaitė. Parlamentarė prašo institucijų paaiškinti, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą Lietuvos mažmeninėje rinkoje, kokią dalį parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos ir ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius. Matome, kad po kelių dienų staigaus brangimo, kurį skatino geopolitinė įtampa ir nerimas dėl naftos tiekimo, savaitės pabaigoje didmeninė kuro rinka stabilizavosi, tačiau neaiškumai dėl kuro pardavimo kainodaros išlieka.
Lietuvoje degalų kainos nėra ribojamos valstybės, todėl jos tiesiogiai priklauso nuo rinkos, naftos kainų ir mokesčių. Pastarosiomis savaitėmis, augant naftos kainoms dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose, degalai šalyje gerokai pabrango, o kai kuriose degalinėse jų kaina siekia apie 2,18-2,29 euro už litrą. Vyriausybė teigia, kad situaciją stebi ir reaguoja. „Mes tikrai operatyviai reagavome į besikeičiančias naftos kainas ir vieni iš pirmųjų pradėjome dirbti dėl kuro rezervo ir vieni iš pirmųjų išėjome dėl galimų alternatyvų, ką nacionaliniu lygiu galima padaryti. Kaip matote, vis kiek kiekvieną savaitę mes atnešame vis naujus sprendimus, taip ir toliau bus“, - sakė I. Šiuo metu Lietuvoje svarstomos ir įgyvendinamos kitos priemonės - į rinką paleistos dalies kuro atsargos, planuojamas laikinas akcizo mažinimas dyzelinui, taip pat mažinamos kai kurių transporto paslaugų kainos, pavyzdžiui, traukinių bilietai. Vis dėlto, skirtingai nei Lenkijoje, Lietuvoje kol kas nėra nustatyta aiškių degalų kainų „lubų“.
Degalų kainos Lenkijoje ir palyginimas su Vokietija
Kaip rašo gazeta.pl, didmeninėje „Orlen“ tinklo prekyboje litras populiariausio 95 benzino dabar kainuoja 4,62 PLN be PVM. Pridėjus PVM, kaina siekia 5,68 PLN (1,32 Eur). Dyzelino kainos pakilo daug labiau. Litras dyzelino pas „Orlen“ didmenininkus antradienį, kovo 3 d., kainuoja 5,24 PLN be PVM.
Lenkijoje nuo balandžio 1 dienos įsigaliojo maksimalios degalų kainos, apie kurias paskelbė šalies Energetikos ministerija. Net ir maksimalios kainos Lenkijoje išlieka gerokai mažesnės nei Lietuvoje, kur daugelyje degalinių kaina gerokai viršija 2 eurus už litrą. Svarbu tai, kad šios kainos yra ne rekomendacinės, o privalomos - degalinės negali jų viršyti. Jei tai įvyktų, įmonėms gresia baudos iki 1 mln. zlotų (apie 233 tūkst. eurų).
Lenkijos valdžia šių priemonių ėmėsi reaguodama į augančias degalų kainas, kurias iš dalies lemia geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Be to, laikinai sumažinti ir mokesčiai: akcizas degalams sumažintas iki balandžio vidurio, o PVM tarifas - iki 8 procentų. Finansų ministerijos skaičiavimu, šios priemonės biudžetui kainuos apie 1,6 mlrd. zlotų per mėnesį. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas anksčiau teigė, kad šis paketas turėtų padėti sumažinti kainas degalinėse ir apsaugoti gyventojus nuo staigių šuolių.
Kuro kainų pasiutpolkę šią savaitę šoko ir kaimynai lenkai. Situaciją kaimyninėje šalyje užfiksavo Virgilijus ir pasidalijo socialiniame tinkle: „Pyliausi dyzelį kolonėlėje prie „Kaufland“ 8 valandą ryto. Kaina buvo 6,64 zl. 11 val. jau 6,74 zl., o 12 val. jau buvo 6,79 zl.“, - pastebėjo Virgilijus. Anot jo, tokia kainų dinamika sukėlė vairuotojų paniką - ryte prie kolonėlių dar buvo tuščia, o po pietų jau susidarė baisinės eilės. Tiesa, nors degalai Lenkijoje taip pat brangsta, jie vis dar pigesni nei Lietuvoje. Kaip matyti iš pateiktų skaičių, dyzelino kaina kaimyninėje šalyje dar nesiekia 1,6 euro už litrą. Tuo metu Lietuvoje ji laisvai perkopė 1,8 euro ribą ir kai kuriose degalinėse buvo priartėjusi prie 1,9 euro už litrą. Prie skirtumo prisideda ir valiutos kursas. Šią savaitę šiek tiek susilpnėjo Lenkijos zlotas - ilgą laiką laikęsis ties 0,24 euro riba, jis sumažėjo iki maždaug 0,23 euro.
Vokietijos automobilių savininkų asociacijos ADAC duomenimis, „Super E10“ benzino praėjusią savaitę kainavo 2,01 euro, o litras dyzelino - 2,13 euro, tai yra apie 15 ir 24 procentais daugiau nei vasario mėnesį. „Guten Tag“ - sako itin brangūs degalai Vokietijos greitkeliuose. Už litrą 95-o benzino (E5) - 2.29 EUR. Už litrą E10 - šešiais centais mažiau. Dyzelino kaina - 2.16 EUR. Greičiai čia galimi dideli, norisi važiuoti greitai. Štai Ingolštate litras benzino (E10) kainavo 1.78 EUR arba net 45 centais pigiau nei greitkelyje. Dar viena šalis, dar kitos kainos. Tuo tarpu viename iš miestelių benzinas kainavo 1.60 EUR, o dyzelinas - 1.70 EUR. Vėl gi galima neblogai sutaupyti, teisingai sudėliojus kelionės logistiką.
Planuodamas važiuoti per visą Vokietiją, kad aplankytų savo seserį Štutgarte, jis pirmą kartą iš savo gimtojo miesto Rytų Vokietijoje - Frankfurto prie Oderio - nuvažiavo į vakarų Lenkijoje esantį Slubicių miestelį, kad prisipildytų baką degalų. „Būčiau mieliau išleidęs pinigus pas mus, o ne čia, - sakė jis AFP, pildydamas savo „Opel Tigra“ baką. - Bet reikia rūpintis savimi.“ Šioje Lenkijos degalinėje litras dyzelino kainavo vos 7,73 zloto (1,81 euro). Ji gali sau leisti taikyti mažesnes kainas dėl mažesnio PVM ir degalų akcizo, kuriuos taiko Lenkijos vyriausybė.
„Manau, kad taip negali tęstis amžinai, - kalbėdamas apie kainų kilimą degalinėse sakė Joergas. - Jau dabar yra daug nepasitenkinimo.“ „Kodėl čia tai veikia, o Vokietijoje - ne?“ 33 metų mechanikė Melanie Adam AFP pasakojo, kad jos kasmėnesinė kelionė iš Berlyno į Slubices pigesnio kuro ir cigarečių dabar atsiperka labiau nei bet kada. „Visiems vokiečiams tiesiog lengviau užsukti čia ir prisipildyti baką, nei daryti tai Vokietijoje, - sakė ji ir pridūrė, kad Vokietijos vyriausybė turėtų sumažinti aplinkosaugos mokesčius. - Lenkijoje tai veikia. Kodėl tai veikia čia, bet neveikia Vokietijoje? Štai klausimas.“
Kelionės patirtis ir degalų sąnaudos skirtingose šalyse
Palyginus degalų kainas skirtingose Europos šalyse, matyti pastebimi skirtumai. Kelionės metu kainos (2024 metų kovo mėnesio vidurys) buvo fiksuotos tiek greitkeliuose, tiek išsukus iš jų. Kaip taisyklė, kainos greitkelyje ir mieste skiriasi.
Lenkijoje greitkelyje benziną teko pilti po 6.99 zloto, o išsukus iš jo - Vroclavo mieste degalai kainavo 6.61 zloto. Teko matyti ir dar penkiais centais (1.67 EUR) brangesnių degalų. Bet bendrai paėmus, kainos labai panašios į tai, ką turime Lietuvoje, tačiau pilantis ne greitkelyje, ilgos kelionės perspektyvoje galima sutaupyti.
Šveicarija: 95-tas benzinas greitkelyje - 1.91 Šveicarijos frankų, dyzelinas - 2.03 tų pačių frankų. Italijoje kainos labai panašios. Miestuose vėl gi įvairiai 1.86-1.93 EUR, o dyzelinas 4-5 centais pigiau už benziną. Skirtingose šalies vietose, tikėta, būtų galima rasti dar kitokių kainų. Monake - taip pat. Vienoje iš Monako degalinių benzinas kainavo 1.98 EUR, dyzelinas - 2.04 EUR.
Išvada labai paprasta - vis tik degalai Lietuvoje, lyginant su kitomis, aplankytomis Europos valstybėmis, gerokai pigesni. Brangiausi jie, iš šio šalių sąrašo - Vokietijos greitkeliuose, o lekiant jais didelį atstumą, dideliu greičiu, degalų bakas sparčiai tuštėja ir tenka stoti nori-nenori. Išsukti iš patogaus greitkelio, ieškant pigesnių degalų, ne visada norisi, taigi už patogumą tenka mokėti brangiau. Puikus to pavyzdys - skirtingi važiavimo tempai kelionėje iš Vilniaus į Monaką ir atgal.
Degalų sąnaudos kelionės metu taip pat svyravo:
- važiavimo nuo Lenkijos miesto Vroclavo iki Vokietijoje įsikūrusio Ingolštato vidutinės degalų sąnaudos sudarė 7.6 l/100 km (atstumas apie 640 km).
- 268 km atstumas nuo Miuncheno (Vokietija) iki Lichtenšteino įveiktas automobiliui vidutiniškai naudojant 5.9 l/100 km.
- dar viena itin ekonomiška atkarpa pasitaikė važiuojant nuo Lichtenšteino iki Komo, atstumas čia sudarė apie 320 km, o degalų sąnaudos siekė 5.4 l/100 km.
Matematika paprasta: norint taupyti degalus ir tuo pačiu eurus, greitkeliuose galima važiuoti lėčiau, bet tada ilgėja kelionės laikas. Įdomus faktas iš patirties - kartais važiuoti lėčiau, nei leidžia kelių eismo taisyklės gali būti net gi gerokai sudėtingiau ir rizikingiau, tad palaikyti didesnį greitį gali būti patogiau. Kodėl? Važiuojant gerokai lėčiau, nei leidžiama, gali būti rizikinga lenkiant sunkvežimius, kurių tikrai labai daug. Teks nuolat ieškoti progos išlįsti į antrą juostą, kuria didesniu greičiu važiuoja kiti automobiliai. Tada staigiai aplenkus, iškart trauktis atgal ir vėl laukti progos kito sunkvežimio lenkimui. Tačiau tuo visiškai neskatiname važiuoti būtinai leistinu greičiu.
Vokiečių vairuotojai pigesnio kuro ieško Lenkijoje; ES perspėja, kad kainų normalizavimosi nematyti | WION
Gautų rezultatų daugeliu atvejų - tarp 9 ir 16 centų. Žinoma, kai kuriais atvejais įtakos skirtumui galėjo turėti ir penktadieniais ar savaitgaliais taikomos akcijos, kurių pirmadienį nebeliko. Tačiau kainų pokytis akivaizdus.