Dyzelinas šildymui - tai efektyvi ir ekonomiška energijos forma, plačiai naudojama tiek pramonėje, tiek namų ūkiuose.
Asmenys, naudojantys skysto kuro įrangą, pritaikytą šildymui skirtam kurui, taip pat asmenys vykdantys energinių produktų prekybą, turi teisę įsigyti/tiekti šildymui skirtą kurą, paženklintą vadovaujantis žymėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-279.
Šiam kurui taikoma Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau - AĮ) 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta akcizų lengvata - taikant 113,6 Eur (pastovioji dalis - 60 Eur, kintamoji dalis - 53,6 Eur) už 1 000 litrų produkto akcizų mokesčio tarifą.
Kurui, kuriam netaikoma aukščiau minėta lengvata, taikomas standartinis akcizų tarifas - 519,6 Eur (pastovioji dalis - 466 Eur, kintamoji dalis - 53,6 Eur) už 1 000 litrų produkto.
Lengvatinio akcizų mokesčio taikymą ir leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja: Asmenų, turinčių teisę įsigyti akcizais apmokestinamų prekių su akcizų lengvata, registravimo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-99.
Asmenys pageidaujantys įsigyti ir naudoti ar tiekti lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamą šildymui skirtą kurą turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu dėl leidimo išdavimo.
Daugiau informacijos apie šios lengvatos taikymą rasite:
- Šildymo arba džiovinimo kuro įsigijimo leidimas
- Šildymo arba džiovinimo kuro tiekėjo leidimas
Produkto kodas: DKKD001
Konkurencingos degalų kainos ir pristatymas
Konkurencingos degalų kainos! Kurą pristatysime į Jūsų nurodytą vietą.
Žemiau nurodytos 1 (vieno) litro kainos perkant atitinkamą kuro kiekį:
- 1000 L - 1.62 €
- 1250 L - 1.618 €
- 1500 L - 1.616 €
- 1750 L - 1.614 €
- 2000 L - 1.612 €
- 2500 L - 1.61 €
- 3000 L - 1.605 €
- 4000 L - 1.60 €
- 5000 L - 1.59 €
*Kainos nurodytos su pristatymu ir PVM prie +15 C
Norėdami užsisakyti kitokį kuro kiekį arba kilus klausimams, skambinkite telefonu +370 688 78 349 arba susisiekite el. paštu.
Kaip užsisakyti kuro internetu?
Internetinėje parduotuvėje eSAURIDA pasirinkite pageidaujamą įsigyti kuro kiekį ir pridėkite jį “Į KREPŠELĮ”. Kiekvienas kiekis atitinkamai paskaičiuotas pagal nurodytą 1 (vieno) litro kainą.
Po užsakymo pateikimo dėl detalesnės informacijos ir užsakymo patvirtinimo su Jumis susisieks atsakingas vadybininkas (-ė).
Kainos galioja visoje Lietuvoje.
Dėl pristatymo laiko informuosime telefonu.
Pristatymas iki 7 d. d.
Dyzelinas šildymui: Savybės ir privalumai
Dyzelinas šildymui yra ypač populiarus dėl savo aukšto energijos tankio, kuris leidžia pasiekti norimą temperatūrą greitai ir efektyviai.
Verta paminėti, kad modernios dyzelinės šildymo sistemos dažnai turi automatinio valdymo funkcijas, leidžiančias optimizuoti energijos suvartojimą ir sumažinti eksploatacines išlaidas.
Investuojant į dyzeliną šildymui, svarbu pasirinkti kokybišką produktą, kuris atitiktų visus ekologinius standartus.
Artėjančios pataisos ir jų įtaka dyzelino kainoms
Nuo 2027 m., įsigalios nauja Europos Sąjungos (ES) taršos leidimų sistema (ETS II), kuri nulems dyzelino, benzino ir dujų kainų didėjimą.
Kuro tiekėjai turės mokėti už CO2 emisijas, o šias išlaidas padengs vartotojai.
BloombergNEF prognozuoja, kad vien taršos leidimai 1 l dyzelino nuo 2027 m. pabrangins 25 ct, o iki 2030 m. - 39 ct.
Po dvejų metų dyzelino, benzino transporto poreikiams ar gamtinių dujų namų šildymui pardavėjai turės įsigyti tiek taršos leidimų, kiek išmetama CO2, tą kurą sudeginus. Tai vadinamoji ETS II sistema.
Kuo daugiau ES pirks dyzelino ir dujų, tuo didės taršos leidimų paklausa, tuo aukštesnė bus taršos leidimų kaina.
BloombergNEF prognozuoja, kad taršos leidimo kaina 2027 m. sieks apie 79 Eur/t. Konvertavus į dyzelino kainą, tai būtų +25 ct/l (su PVM).
2030 m. taršos leidimas kainuos 122 Eur/t (arba +39 ct/l (su PVM), o 2027-2030 m. laikotarpiu - vidutiniškai 99 Eur/t (+33 ct/l dyzelino).
BloombergNEF taip pat atliko skaičiavimus, kaip keistųsi kaina, jei 2027-2030 m. būtų padidinta taršos leidimų pasiūla ir į rinką patektų daugiau leidimų.
Tokį siūlymą šiuo metu palaiko kelios ES šalys, o šių metų pavasarį prie jų prisijungė ir Lietuva.
Taigi, BloombergNEF savo studijoje skaičiuoja, kad tokio pasiūlymo įgyvendinimas sumažintų vidutinę taršos leidimo kainą nuo 99 Eur/t (+34 ct/l dyzelnio) iki 78 Eur/t (+25 ct/l dyzelino).
Bet tokiu atveju, BloombergNEF vertinimu, nebus pasiekti CO2 išmetimų ir degalų bei kuro vartojimo mažinimo tikslai.
Apie trečdalį lėšų, gautų iš taršos leidimų pardavimo (įskaitant visas pajamas už papildomai į rinką patiektus leidimus, kai padidinamas jų kiekis), siūloma skirti papildomoms transporto ir namų šildymo dekarbonizacijos subsidijoms.
Taip pat planuojama dar labiau sugriežtinti pastatų ir transporto standartus, skatinant verslą ir gyventojus mažinti iškastinio kuro vartojimą.
UAB „Saurida“ marketingo vadovė Jolita Vaitkevičienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad jei taršos leidimų kaina augs, tai natūraliai atsispindės ir degalų kainose.
Vartotojas tai pajaus degalinėje - net keli papildomi centai už litrą per metus virsta reikšminga suma.
Tai taps kasdiene realybe tiek vairuotojams, tiek namų ūkiams, kurie šildosi iškastiniu kuru.
„Mes galvojame apie efektyvesnius sprendimus tiek savo veikloje, tiek paslaugų pasiūloje klientams.
Tikėtina, kad reikės daugiau dėmesio skirti energijos taupymui, alternatyviems sprendimams, kad kainų augimo poveikis būtų kuo mažiau juntamas.
Kartu suprantame, kad konkurencinė aplinka neleis visko paprastai perkelti ant kliento pečių“, - redakcijai sakė J. Vaitkevičienė.
Jos teigimu, taršos leidimų kainų kilimas automobilio savininkui reikš brangesnį kilometrą, o šeimai, šildančiai namus, - didesnes sąskaitas žiemą.
Net keliolika eurų per mėnesį gali būti reikšminga suma, ypač mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Pasak LR Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nario Bronio Ropės, kad taršos leidimų kainos augs, buvo aišku jau prieš keletą metų.
Jau nuo 2027 m. įsigalioja iškastinio kuro taršos leidimai - jie galios visoje ES, tad, laimei, ir kaimyninėse šalyse situacija bus panaši, taigi konkurencinės sąlygos neturėtų išsikreipti.
„Problema ta, kad Lietuvoje šia tema gyventojai buvo itin mažai šviečiami.
Net iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomos nacionalinės žiniasklaidos priemonės, mano akimis, mieliau renkasi kalbėti apie protestus ar valdžios blogybes, o ne apie tai, kad norim ar nenorim, reikia ruoštis taršos leidimų brangimui.
Džiaugiuosi, kad ŪP analizuoja šią tikrai svarbią temą - atliksite reikšmingą misiją, padėdami žmonėms pasiruošti, juk tam beliko metai laiko“, - kalbėjo parlamentaras.
Kaip pasiruošti dyzelino kainų pokyčiams?
Kaip teigė B. Ropė, visų pirma, savivaldybės turėtų atsisakyti iškastinio kuro, organizuodamos centrinį šildymą.
Džiugu, kad didelė dalis Lietuvos savivaldybių šildymui jau ir dabar naudoja biokurą ar atliekas.
Gyventojai, patys besišildantys individualius namus, taip pat turėtų suskubti pasikeisti iškastinį kurą deginančias sistemas į naudojančias atsinaujinantį kurą - tam reikalingas tiek gyventojų informavimas, tiek dar geresnės finansinės paskatos naujoms, mažiau taršioms šildymo sistemoms įsigyti.
Įsigyjant naują automobilį, taip pat vertėtų rinktis mažesnės galios, mažesnių sąnaudų, gal varomą elektra ar hibridinę transporto priemonę.
„Akivaizdu, kad nuo taršos leidimų nepabėgsime, ir, tikėtina, su laiku jie tik brangs.
Kuo geriau tam pasiruošime, tuo mažesnė našta guls ant žmonių pečių.
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Ignas Vėgėlė ŪP sakė, kad numatomas taršos leidimų kainų augimas turės neigiamą įtaką.
Šiais metais Lietuva jau patyrė mokestinių nuostolių dėl padidinto akcizo dyzelinui.
Dėl šio neapgalvoto mokesčių kėlimo Lietuva vien per pirmą 2025 m. pusmetį prarado daugiau nei 30 mln. Eur mokestinių pajamų, skaičiuojant dyzelino akcizą kartu su už dyzeliną sumokėtu pridėtinės vertės mokesčiu.
„Maža to, tai buvo itin nuostolinga gyventojams: dėl padidėjusio akcizo stipriai pabrango dyzelinas gyventojams, tačiau valstybė iš to neuždirbo, bet prarado milijonus.
Esmė ta, kad daug dyzelino perkantys verslai, pavyzdžiui, pervežimo bendrovės, dyzeliną ėmė piltis kaimyninėse Lenkijoje ar Latvijoje, kur jis buvo pigesnis.
Bendras paveikslas išėjo toks: dyzelinas gyventojams brango, verslai dėl per brangaus dyzelino ėmėsi jį pirkti užsienyje, dyzelino pardavimai Lietuvoje reikšmingai krito, valstybė prarado dešimtis milijonų eurų mokestinių pajamų.
Geresnio pavyzdžio apie neapgalvotą ir nuostolingą valstybės mokesčių politiką nė nesugalvosi“, - neabejojo I. Vėgėlė.
Jis teigė, kad panašus scenarijus bus įvedus brangius taršos leidimus.
Tąsyk dyzelinas pabrangs 25 ct/l, o 2030 m. - net 39 ct/l.
Lietuvai toliau taikant ydingą mokestinę politiką degalams, nuostolių patirs ir biudžetas, ir gyventojai.
Maža to, tai palies daug platesnę gyventojų grupę - ir tuos, kurie naudoja dujas šildymui.
Taip ketinama surinkti daugiau mokesčių ir kartu didinti perskirstymą per biudžetą.
„Šis siūlymas ydingas dar ir todėl, kad visa kova su CO2 emisija jau patiria tarptautinę kritiką, kaip moksliškai nepagrįsta.
Ekologai jau seniai abejojo „žaliojo kurso“ nauda bei realia CO2 įtaka klimato kaitai.
Prieš kelias dienas JAV prezidentas Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) asamblėjoje pranešė stabdantis šią politinę darbotvarkę, neturinčią nieko bendra su realiu rūpesčiu mūsų planetos ekologija.
Dyzelino sudėtis ir priedų reikšmė
Dyzelinui, be standartinių reikalavimų frakcinei sudėčiai ir cetano skaičiui, keliami šiek tiek kitokie reikalavimai negu benzinams.
Griežtėjant reikalavimui dėl sieros junginių kiekio, vis geriau išvalant dyzelino frakciją, joje daugėja junginių, kurie žemoje temperatūroje linkę kristalizuotis.
Siekiant išvengti eksploatacinių problemų, įvesti pereinamieji laikotarpiai ir iš esmės keičiama dyzelino sudėtis pereinamųjų ir žiemos laikotarpių metu.
Neskaitant įvairių gamybos patobulinimų, pereinamuoju ir žiemos sezono metu į dyzelino sudėtį įvedamas žemesnės virimo temperatūros komponentas.
Galima sakyti, kad jis skiedžiamas su žibalu.
Dėl to jo frakcijų ribos ir tankis yra žemesni - labai pagerėja žematemperatūriniai rodikliai.
Esminis dalykas, dėl ko taip atsitinka, - žibalo frakcijos apsunkina linkusių kristalizuotis medžiagų kristalizavimąsi, dėl to mažėja filtrų užsikimšimo galimybė, žymiai pagerėja garavimo intensyvumas, todėl lengviau užvedamas šaltas variklis.
Taip pat žiemos ir pereinamuoju laikotarpiu nenaudojamas RRME (riebiųjų rūgščių metilo esteris) priedas.
Tiesa, su tuo susijęs ir tam tikras kuro sąnaudų „padidėjimas“.
Sumažėjus tankiui, viename litre degalų yra mažiau medžiagos, t.y.
Dažikliai - tai medžiagos, suteikiančios kurui spalvą.
Žymikliai - medžiagos, kurios turi spalvą tik esant tam tikroms sąlygoms.
Tokių medžiagų pavyzdys- cheminiai indikatoriai.
Todėl, naudojant reagentus, žymėtas kuras taip pat nusidažo žymiklio spalva.
Priedų privalumai:
- Sumažina kuro putojimą pylimo metu;
- Neleidžia kauptis suodžių ir pelenų apnašoms katile, ant degiklio ir visoje kuro sistemoje; tyrimais nustatyta, jog 1,5 mm apnašų ant katilo šildymo paviršių 7 % padidina kuro sunaudojimą;
- Padidina stabilumą - neleidžia kurui sluoksniuotis, todėl jo savybės ilgesnį laikotarpį lieka nepakitusios;
- Mažina siurblio, degiklio ir degimo katilo koroziją;
- Pagerina degalų tepumo savybes - prailgina kuro siurblio eksploatavimo laikotarpį.
Pastaba: priedai, dedami į automobiliams skirta dyzeliną, netinka šildymui skirtam dyzelinui, nes jie skirti vidaus degimo varikliams.
Kas gali įsigyti šildymui skirto dyzelino?
Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. rugpjūčio 19 dienos įsakymą Nr. 246 „Dėl šildymui skirto žymėto kuro prekybos taisyklių ir šildymui skirto žymėto kuro pardavimo ataskaitų ir pardavimo pažymos formų patvirtinimo“ šildymui skirto dyzelino gali įsigyti šie subjektai:
- Fiziniai asmenys (privačių namų gyventojai);
- Juridiniai asmenys (džiovyklos, gamyklos, siuvyklos, dažyklos ir pan.).
Kaip įsigyti šildymui skirto dyzelino?
Vartotojai, norintys gauti leidimą įsigyti šildymui skirto dyzelino, turi kreiptis į valstybinę mokesčių inspekciją, akcizų administravimo skyrių.
Apskrities mokesčių inspekcijai pateikiamas prašymas leidimui „Leidimas įsigyti šildymui skirtą žymėtą kurą“ įsigyti.
Kartu su prašymu pateikiama šilumos gamybos objekto techninio paso arba jo dalies, kuriame yra techninė charakteristika, kopija ir nurodomas šilumos gamybos objekto galingumas bei per valandą sunaudojamo kuro kiekis.
Fizinis asmuo, teikiantis prašymą įsigyti žymėtą kuro gyvenamojo būsto šildymui, bet negalintis pateikti techninio paso bei nurodyti katilo galingumo, gali remtis praėjusių 12 mėnesių faktiškai sunaudoto kuro kiekiu.
Tokiu atveju reikia pateikti kuro sunaudojimo pagal mėnesius skaičiavimus.
Apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, akcizų administravimo skyrius, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo privalo išduoti leidimą.
Leidimas išduodamas vieneriems kalendoriniams metams.
Vartotojai, norintys papildomai įsigyti žymėto kuro, turi teisę nepasibaigus leidimo galiojimo terminui pateikti prašymą, nurodydami jo pateikimo priežastis.
