Nors Lietuvoje šiuo metu tramvajų nėra, diskusijos apie jų galimą atsiradimą miestuose skatina domėtis šia transporto priemone ir jos eismo taisyklėmis. Politikams svarstant tramvajų įteisinimą, teisininkai pabrėžia, kad reikės kompleksiškai keisti galiojančius teisės aktus ir priimti naujus, siekiant užtikrinti tinkamą tramvajų funkcionavimą.
Tramvajus, kaip atskira transporto rūšis, galėtų būti įteisintas pavyzdžiui, Transporto veiklos pagrindų įstatyme. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, vertindamas parlamentaro siūlymą, pažymi, kad tramvajus priskirtinas miesto bėginiam, t. y. geležinkelio transportui, o ne kelių transporto priemonių kategorijai. Todėl svarstytina, ar nereikėtų keisti Transporto veiklos pagrindų įstatymo, nustatant tramvajų kaip atskirą transporto rūšį.
Teisiniai tramvajaus eismo aspektai
Kadangi Lietuvoje tramvajaus nėra ir nėra specialių jį reguliuojančių teisės normų, naujame įstatyme reikėtų numatyti tramvajų eismui reikalingos inžinerinės infrastruktūros sukūrimą, tramvajams ir jų vairuotojams keliamus reikalavimus. Naujas teisinis reguliavimas turėtų apimti tramvajų eismui reikalingos inžinerinės infrastruktūros sukūrimo principus ir pagrindus, jos priežiūros ir valdymo aspektus, tramvajams keliamus techninius reikalavimus, reikalavimus jų vairuotojams, Kelių eismo taisyklių pakeitimus ir kitus susijusius klausimus.
Jei tramvajus būtų traktuojamas kaip miesto bėginė transporto priemonė, važiuojanti pagal Kelių eismo taisykles (KET), turėtų būti keičiamos ir pačios KET. Kadangi kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos, siūloma dėl šio klausimo gauti Vyriausybės išvadą ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę.
Seimo narys S. Kairys, siūlydamas tramvajų pripažinti lygiateise keleivinio transporto priemone, pastebi, kad iki šiol jis nėra reglamentuotas Lietuvos įstatymuose. Nors siūlomos pataisos numato tramvajaus pripažinimą lygiateise priemone, techninio pobūdžio klausimai, susiję su infrastruktūros įrengimu ar valdymu, saugumu, nėra sprendžiami. Tikimasi, kad priėmus Kelių transporto kodekso ir Kelių įstatymo pataisas, didžiųjų miestų savivaldybės galėtų svarstyti galimybes keleivių pervežimui naudoti tramvajų.
Tramvajaus istorija ir evoliucija
Žodis „tramvajus“ kilęs iš škotų ir Šiaurės Anglijos gyventojų vartoto žodžio, apibūdinančio anglių kasyklose naudotą vagonėlį ir bėgius. Amerikiečiai šią transporto priemonę vadina „trolley“, „trolley car“ arba „streetcar“. Pirmoji tramvajų linija JAV atidaryta 1828 m. Baltimorėje, Merilande.
Iš pradžių tramvajus traukė arkliai, mulai, o vėliau - garo varikliai. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje gyvulių traukiamus tramvajus pakeitė elektriniai tramvajai. Pirmasis pasaulyje elektrinio tramvajaus prototipą sukūrė rusų inžinierius Fiodoras Pirockis, o pirmoji pasaulyje elektrinio tramvajaus linija atidaryta 1881 m. Vokietijoje, Lichterfeldėje.
XX a. viduryje, automobilių ir autobusų populiarėjimo dėka, tramvajų tinklai daugelyje šalių buvo uždaryti. Tačiau nuo 1970-ųjų pastebimas tramvajų atgimimas, kai miestai pradėjo ieškoti tvarių ir efektyvių transporto sprendimų. Naujos modernių tramvajų linijos įgyvendintos Nante, Grenoblyje, Strasbūre ir kituose miestuose.
Tramvajų eismo taisyklės kitose šalyse
Nors Lietuvoje KET neturi specifinių nuostatų dėl tramvajų, kitose šalyse, kur jie aktyviai naudojami, galioja tam tikros taisyklės. Pavyzdžiui, Latvijos Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad tramvajus yra transporto priemonė, kuri, kaip ir kiti automobiliai, privalo laikytis šviesoforų signalų ir kitų KET reikalavimų. Taip pat pabrėžiama, kad tramvajui lygiagrečioje sankryžoje visada suteikiama pirmumo teisė, nepaisant jo važiavimo krypties.
Kelių policijos atstovai pastebi, kad lietuviams, nuvykusiems į miestus su tramvajais, dažnai kyla klausimų dėl šviesoforų signalų interpretavimo ir pirmumo teisės. Siūloma papildyti Lietuvos KET pagrindiniais principais, susijusiais su tramvajų eismu, kad būtų užtikrintas didesnis eismo saugumas.
Pirmumo teisė tramvajui
Lygiareikšmėje sankryžoje tramvajus visada turi pirmumo teisę, nepaisant jo važiavimo krypties ar to, iš kurios pusės jis artėja. Vairuotojai privalo duoti kelią tramvajui.
Kai automobilio ir tramvajaus judėjimo trajektorijos kertasi ne sankryžoje, automobilio vairuotojas privalo duoti kelią tramvajui, nebent kelio ženklais nurodyta kitaip.
Tramvajų vaidmuo šiuolaikiniame miestų transporte
Šiuolaikiniai tramvajai paprastai naudoja elektros energiją, tiekiama per pantografą. Jie yra greitesni, patogesni ir ekologiškesni už daugelį kitų transporto priemonių. Tramvajų tinklai išlikę ir modernizuoti daugelyje Europos, Azijos ir Australijos miestų.
Pavyzdžiui, Melburne, Australijoje, veikia vienas didžiausių tramvajų tinklų pasaulyje. Honkonge naudojami tradiciniai dviejų aukštų tramvajai, o Kaire ir Aleksandrijoje veikia istorinės tramvajų sistemos. Kinijoje, Daliano mieste, veikia modernus tramvajaus tinklas.
Didelę įtaką tramvajų atgimimui turėjo prioritetų teikimas nuosavoms transporto priemonėms, ypač automobiliui, kuris lėmė spūstis, taršą ir triukšmą miestuose. Tramvajai, kaip greitas ir efektyvus viešojo transporto būdas, padeda spręsti šias problemas.
Važiavimas tramvajais – Viktorijos laikų kelių eismo taisyklės | RACV
Apžvelgiant visos Lietuvos viešojo transporto skaičius, viešojo transporto reikšmė miestams yra neabejotina. Tačiau specialistai pastebi - lengvųjų automobilių vairuotojai neretai pamiršta autobusų bei troleibusų eismo gatvėmis ypatumus, o kartais stokoja ir vairavimo kultūros bei pagarbos. Kelių eismo taisyklės (KET) reglamentuoja - gyvenvietėse autobusams ir troleibusams suteikiama pirmenybė, todėl privalu jiems, išvažiuojantiems iš pažymėtų stotelių, duoti kelią.
Nors tramvajų Lietuvoje nėra, suprasti jų eismo ypatumus ir taisykles svarbu keliaujant į užsienį. Tramvajai yra svarbi šiuolaikinio miesto transporto dalis, prisidedanti prie ekologijos ir miestų gyventojų mobilumo gerinimo.