Vairavimas - tai ne tik techninis įgūdis, bet ir emocinis iššūkis. Daugelis vairuotojų patiria įvairių emocijų kelyje, pradedant nekantrumu spūstyse ir baigiant pykčiu dėl kitų vairuotojų elgesio. Psichologai ir vairavimo instruktoriai sako, kad kiekvieno iš mūsų emocijos prie vairo turi tiesioginę įtaką eismo saugumui. Apie tai, kaip nuotaikos lemia vairuotojų klaidas, pasakoja specialistai.
Vairuotojai dažnai įsitikinę, kad tik pyktis ar stresas daro įtaką vairavimui. Tačiau iš tiesų net labai gera nuotaika gali tapti rizikos šaltiniu. „Žmogus būna pakylėtas, svajoja, galvoja apie gražius dalykus - ir nepastebi, kad per perėją eina pėsčiasis. Tiek neigiamos, tiek labai pozityvios emocijos užgožia dėmesį, o tada vairuotojas nebemato platesnio vaizdo - tik savo juostą“, - pasakoja vairavimo mokyklos atstovė J. Jaruševičienė.
Agresyvaus vairavimo priežasčių iš tiesų yra labai daug. Vieni atsineša pyktį iš namų ar darbo, kiti susierzina kamštyje, dar kitus išprovokuoja aplinkinių elgesys. „Yra žmonių, kuriuos labai lengva supykdyti. Jie akimirksniu reaguoja, o kelyje tas pykčio blyksnis virsta pavojingu manevru - staigiu lenkimu, saugaus atstumo nesilaikymu ar net rizikingu stabdymu“, - sako N. Salynė.
Specialistės įsitikinusios, kad didžiausias pokytis vairuotojų elgesyje atsiranda tuomet, kai jie patys suvokia savo klaidas ir pasekmes. Kaip sako J. Jaruševičienė, „neužtenka vien žinoti, kur koks pedalas - prie vairo esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitų gyvybes“.
Emocijų įtaka vairavimui
Įvairūs tyrimai rodo, kad stresas ir pyktis yra susiję su rizikingesniu elgesiu kelyje ir dažnesnėmis avarijomis. Suirzę vairuotojai atkreipia į save dėmesį ir skleidžia nerimą aplinkui. Įvairias psichikos būsenas, kurios gali daryti neigiamą įtaką vairavimui, galima apibendrinus sudėlioti į tris kategorijas: tai stresas ar įtampa, pyktis arba agresija ir nuovargis. Šios būsenos veikia žmogaus suvokimo, mąstymo ir reagavimo procesus: pablogėja dėmesys ir galime nepastebėti svarbių detalių, sulėtėja informacijos apdorojimas ir psichomotorinės reakcijos.
„Gera emocinė būsena teigiamai veikia vairavimo kokybę. Būtų idealu vairuoti būnant geros emocinės būsenos - tuomet esame budresni, aktyvesni, gebame susikaupti, nesiblaškome. Tai natūralu, nes neigiamos emocijos neigiamai veikia ne tik vairavimo, bet ir bet kokios kitos veiklos kokybę. Galėtume išskirti pyktį. Ne veltui sakoma, kad pyktis apakina. Kai esame pikti, mūsų mąstymas susiaurėja, susitelkiame tik į mus supykdžiusį žmogų ar įvykį, vairuojame staigiau, agresyviau. Kai esame prislėgti, mūsų judesiai ir reakcijos sulėtėja, esame ne tokie dėmesingi“, - kalba psichologė Inga Budvytytė.
Darganotu ir apniukusiu oru fiksuojama daugiau eismo nelaimių. „Esame įpratę įvardinti, kad prastos eismo sąlygos didina nelaimių kelyje skaičius, tačiau prastesnė vairuotojų savijauta, be abejo, taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis saugumą keliuose“, - kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Kai kurie tyrimai rodo, kad didžiausią dalį - 38 proc. - vairuotojų geriausiai vairuojant nuteikia mėgstama muzika. Muziką dažniau nurodo 26-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo moterys.
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai streso valdymo būdai
Šiandien populiaru kalbėti apie trumpalaikius streso valdymo būdus - kvėpavimo pratimus, raminančią muziką. Specialistės sutinka, kad tai veikia, bet, pasak jų - tik laikinai. „Gilus, lėtas kvėpavimas sumažina įtampą, ramios muzikos klausymas gali padėti nusiteikti kelionei. Tačiau jei žmogus nuolat patiria įtampą, nei muzika, nei pratimai nepadės - reikia ieškoti giluminių problemų savyje“, - akcentuoja N. Salynė.
J. Jaruševičienė priduria, kad pats muzikos pasirinkimas taip pat lemia poveikį. „Jeigu žmogus klausosi ramios muzikos, gali atsipalaiduoti, tačiau jeigu klauso agresyvaus roko ar nervingos diskusijų laidos, tai gali tik dar labiau išmušti iš pusiausvyros. Kiekvienam reikia atrasti, kas ramina, o ne dar labiau įaudrina.“
Vis dėlto abi pašnekovės pabrėžia - tokios priemonės tinka tik epizodiniam nusiraminimui. Ilgalaikiai pokyčiai įvyksta tik tuomet, kai vairuotojas pradeda sąmoningai planuoti savo laiką, įvertina rizikas ir išmoksta keisti įpročius.
Dažniausios vairavimo klaidos ir jų pasekmės
Mokyklos atstovės pastebi, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios vairuotojai sugrįžta į papildomus vairavimo kursus, yra maksimalaus leistino važiavimo greičio viršijimas. „Esu kalbėjusi su jaunuoliu, kuris miesto gatvėje važiavo 120 km/val. Jis pats prisipažino - tai adrenalinas. Deja, nei baudos, nei laikinas teisės vairuoti atėmimas nepadeda, jei žmogus nepasiryžta keisti savo įpročių. Tokiu atveju būtina ieškoti kitų būdų išlieti energiją - sporto, aktyvaus laisvalaikio“, - sako J. Jaruševičienė.
N. Salynė priduria, kad greitis dažnai susijęs ir su laiko planavimu. „Jei žmogus išvažiuoja paskutinę minutę, jis neišvengiamai skubės. Tuo tarpu susiplanavus kelionę anksčiau, nelieka priežasties rizikuoti.“
Greitis - gyvenimo pamoka
Vienas iš papildomus kursus išklausiusių vairuotojų pasakojo, jog vairuotojo pažymėjimą prarado už greičio viršijimą. Miesto gatvėje, kur leistinas greitis - 50 km/val., jis lėkė daugiau nei dvigubai greičiau. Tuo metu atrodė, kad situacija valdoma, kad vairavimo įgūdžiai leidžia rizikuoti. Tačiau realybė pasirodė kitokia - kartu su vairuotojo teisėmis buvo prarasta ir galimybė savarankiškai vykti į darbą, pasirūpinti kasdieniais reikalais.
„Tai buvo didelis smūgis - teko prašyti pagalbos iš artimųjų. Supratau, kad vienas neatsakingas sprendimas atima daug daugiau, nei atrodo. Dabar stengiuosi planuoti laiką ir važiuoti ramiau. Kelionė niekada nėra verta gyvybės“, - sakė kursus baigęs vairuotojas.
Telefonas prie vairo - klaida, kuri kainuoja brangiai
Kita vairuotoja vairuotojo pažymėjimą prarado dėl telefono naudojimo prie vairo. Kaip pasakoja pati, jai atrodė, kad važiuojant lėčiau galima suspėti atsakyti į žinutę, tačiau būtent tai tapo priežastimi netekti vairuotojo teisių.
„Iš pradžių galvojau, kad čia tik formalumas, bet kai realiai teko gyventi be automobilio, supratau, kaip stipriai tai apsunkina gyvenimą. Supratau, kad jokia žinutė neverta rizikos. Dabar telefoną vairuodama palieku ramybėje“, - dalijosi ji.
Vairavimas apsvaigus: pavojus ir pasekmės
Specialistai pripažįsta, kad svarbiausia problema - ne tik įstatymų griežtumas, bet ir pačių vairuotojų požiūris. Nors išgėręs už vairo sėsti išdrįsta ne kiekvienas, bet beveik kas dešimtas eismo įvykis nutinka dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, pernai išaiškinta 9295 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai.
„Vienas neblaivus vairuotojas kelia didžiulę riziką bei grėsmę mažiausiai dviem eismo dalyviams. Tad šie išaiškinti vairuotojai potencialiai gali sužaloti ar netgi mirtinai pražudyti daugiau kaip 18 tūkst. Lietuvos gyventojų“, - teigia psichologė dr. J.Slavinskienė.
Kaip pastebėjo psichologė dr. J.Slavinskienė, per pastarąjį trisdešimtmetį įvyko esminių pokyčių, sustiprinusių eismo dalyvių sąmoningumą. „Panašu, - svarstė ji, - kad įstatymai, ribojantys alkoholio prieinamumą, kartu su eismo saugumo specialistų ir policijos taikomomis prevencinėmis priemonėmis bei didėjančiomis baudomis už vairavimą apsvaigus, dalį žmonių paskatina pergalvoti savo įpročius, o kitus - atgraso nuo tokio vairavimo.“
Kodėl išgėrę žmonės sėda prie vairo? Anot dr. J.Slavinskienės, galima išskirti tris pagrindines priežastis. Pirma ir bene dažniausia - klaidingas įsitikinimas, kad silpnieji alkoholiniai gėrimai, tokie kaip alus, sidras ar nedidelis stipriųjų gėrimų kiekis, niekaip nepaveiks vairuotojo. Antra priežastis susijusi su pirmąja - apsvaigę žmonės dažnai pervertina savo įgūdžius, o vairuodami priima pavojingus sprendimus. Trečia priežastimi įvardinčiau kritiškumo savo elgesiui sumažėjimą.
„Alkoholis kiekvieną žmogų veikia skirtingai, tačiau nereikėtų tikėti mitais. Iš tiesų, vienintelė sąlyga, nuo kurios priklauso apgirtimo laipsnis - tai organizmo gebėjimas skaidyti alkoholį. Žmogus gali būti labai aukštas ir stambus, bei jeigu alkoholį jo organizmas skaido lėtai, užteks ir vienos taurelės tam, kad vairuoti jis nebegalėtų“, - sako psichologė S. Švabauskienė.
Pastebėjus alkoholio išgėrusį žmogų, kuris ketina vairuoti, svarbu prisiminti vieną dalyką - reaguoti reikia visada. „Nepriklausomai nuo to ar tai jūsų artimasis, draugas ar visai nepažįstamas žmogus, turime prisiminti, kad apsvaigęs asmuo gali sužaloti ar mirtinai sužeisti bent du kitus, visai nepažįstamus, o gal labai artimus mums žmones ar net mus pačius. Privalome padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, kad pastebėtas neblaivus asmuo nevairuotų“, - pabrėžė psichologė.
Neblaivus vairuotojas Panevėžio rajone kliudė du vaikus
Kaip pakeisti vairavimo elgesį?
Psichologai ir eismo ekspertai išskiria kelias pagrindines vairuotojų grupes: atsargūs vairuotojai, agresyvūs vairuotojai, skubantys vairuotojai ir emociškai nestabilūs vairuotojai. Pasak P. Pavliučenko, pavojingiausia yra ne viena grupė, o kelių grupių sankirta. „Jeigu žmogus pavargęs, skuba ir dar yra linkęs greitai supykti - jo rizika sukelti eismo įvykį gerokai išauga. Tokie žmonės keliuose tampa tarsi emocinė bomba.“
Svarbu atkreipti dėmesį į savo būseną prieš sėdant už vairo: ar esate įsitempęs? Apimtas emocijų? Pavargęs? Jei suvokiate, kad jūsų savijauta gali jums trukdyti vairuoti, pamėginkite sau padėti. Prieš sėdant už vairo skirkite truputį laiko apsiraminimui ar poilsiui. Kad galėtumėte tai daryti, planuojant kelionę svarbu numatyti jai tiek laiko, kad kelyje nereikėtų skubėti ir turėti bent nedidelį laiko rezervą.
P. Pavliučenko pirmiausia pabrėžia tris pagrindinius pasiruošimo kelionei principus. „Pirmiausia - išsimiegokite. Neišsimiegojęs vairuotojas yra kaip neblaivus: reakcija lėtesnė, dėmesys išblaškytas. Antra - pasilikite laiko atsargą. Jeigu išvažiuojate taip, kad kiekviena minutė brangi, visada jausite įtampą, o tada natūraliai atsiranda noras spausti, lenkti, rizikuoti. Trečia - pakeiskite požiūrį. Kelionę matykite ne tik kaip būtinybę iš taško A nuvykti į tašką B. Tai - ir galimybė pabūti su savimi, mėgautis kelione“, - pataria pašnekovas.
„Vairavimas yra atsakinga veikla ir, nors dauguma įgudusių vairuotojų vairavimo veiksmus, galima sakyti, atlieka automatiškai, jų gebėjimą susikaupti vis tiek veikia daugybė dalykų. Teigiama savijauta vairuotojų savijauta leidžia išvengti ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo nelaimių“, - kalba V. Katilienė.