Lietuvos transporto priemonių registracijos numeriai, dar vadinami valstybiniais numeriais, ilgainiui keitėsi, atspindėdami šalies istoriją, technologinę pažangą ir tarptautinius standartus.
Valstybinių numerių evoliucija Lietuvoje
Pirmieji Lietuvos transporto priemonių registracijos numeriai atsirado dar 1932 m. gruodžio 12 d. Po Antrojo pasaulinio karo, nuo 1946 m., numerių sistema vėl buvo keičiama. 1958 m. automobilių numerių lentelės įgavo juodą foną ir baltą tekstą, o jų sudėtis buvo 4 skaičiai ir 3 raidės, kurios žymėjo respubliką. Pirmosios dvi raidės visada buvo ЛИ (LI), reiškiantys Lietuvos tarybų socialistinę respubliką.

1977 m. ir 1980 m. numeriai jau turėjo baltą foną ir juodą tekstą. Jie buvo sudaryti iš vienos raidės, keturių skaičių ir dviejų raidžių - teritorinio kodo, nurodančio TSRS respubliką ar sritį.
Nuo 1992 m. iki 2004 m. buvo naudojami trijų raidžių ir trijų skaitmenų numeriai. Daugumos iki 2004 m. išduotų numerių vidurinė raidė žymėjo apskrities pavadinimo pirmąją raidę (išskyrus Klaipėdos ir Tauragės apskritis). Šie numeriai turėjo Lietuvos vėliavos ženklą ant kairėje esančios mėlynos juostos.
Vėliau išduodami numeriai nebebuvo susiję su apskritimi ir buvo priskiriami abėcėlės tvarka, pradedant nuo raidės A. Paskutiniai numeriai su trispalve, nuo 2004 m. gegužės iki rugsėjo, buvo išduodami su lipdukais priekyje, be tarpo tarp raidžių ir numerių. Dvieiliai numeriai buvo išduodami Z serijos, vėliau Kaune ir Vilniuje - ir V. Lietuvos kariuomenei buvo rezervuoti serijos LKA numeriai.

Šiuolaikinė numerių sistema
Nuo 2004 m. buvo įvesta dabartinė sistema, kurioje registravimo vieta nebežymima, o raidėms (kaip ir skaičiams) leidžiama atsitiktinė kombinacija. Šie numeriai turi Europos Sąjungos žvaigždes vietoje Lietuvos trispalvės.
Taip pat buvo nustota gaminti numerius su raide Y dėl jos panašumo į raidę V. 2016 m. ant valstybinių numerių nebeklijuojami techninės apžiūros lipdukai, o nuo 2018 m. numeriai buvo gaminami be apskritimų, skirtų lipdukams. 2019 m. pradėta gaminti valstybinius numerius su raide I, kuri iki tol nebuvo naudojama dėl panašumo į skaičių 1, taip pat sugrąžinta raidė Y.

Specialūs numerių tipai
Lietuvoje egzistuoja ir specialūs transporto priemonių numerių tipai:
- Diplomatinio korpuso automobilių registracijos numerių ženklai: Turi žalią foną ir baltą tekstą.
- Taksi automobilių numeriai: Turi geltoną foną ir juodą tekstą. Pavyzdys: T01244. T raidė žymi taksi. Nuo 2018-04-03 patvirtintas naujas taksi numerio standartas - baltos spalvos numerio ženklai.
- Senovinių transporto priemonių numeriai: Naudojami nuo 2008-10-01. Turi juodą foną ir baltą tekstą. Transporto priemonės, kurios yra senesnės negu 30 metų ir nebegaminamos daugiau kaip 15 metų, gali naudoti šio tipo numerius. Pirmieji du skaičiai rodo pagaminimo metus.
- Elektromobilių ir vandeniliu varomų automobilių numeriai: Nuo 2016 m. liepos 1 d. įvestas žymėjimas, padedantis atskirti šias transporto priemones iš bendro srauto, nes joms numatytos lengvatos.
Nematoma Lietuvos istorija. Automobilių vagystės, reketas ir Daktarų grupuotės kerštas
Europos automobilių numeriai Ukrainoje
Ukrainoje lietuviškais numeriais vadinami visi europietiški automobilių registracijos numeriai, kurių muitinės dokumentai nebuvo įforminti šalyje. Daugiausia tai lenkiški, čekiški, latviški ir lietuviški numeriai.
Nuo 2014 m. Ukrainos parlamentas leido tranzitu dešimčiai dienų įvežti į šalį mašinas su europietiškais numeriais be muitinės dokumentų įforminimo. Tai buvo daroma siekiant aprūpinti antiteroristinės operacijos poreikius pigiais automobiliais iš Europos. Tačiau vėliau pastebėta, kad nuo 2015 m. tokių automobilių skaičius Ukrainoje smarkiai išaugo, perkopdamas 600 tūkstančių.
Pagal Ukrainos įstatymus, automobilio su lietuviškais registracijos numeriais buvimas šalyje bet kokiu atveju yra neteisėtas, jei muitinės dokumentai nėra įforminti. Įstatymai leidžia tokiai mašinai būti šalies teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt dienų. Vėliau būtina pakartotinai kirsti sieną arba sumokėti muitinės rinkliavą.
Nors policijos pareigūnai neturi prieigos prie muitinės tarnybos duomenų bazės, jie gali sulaikyti automobilius su neaiškiais dokumentais. Tokiu atveju, jei vairuotojas negali paaiškinti sąlygų, kokiomis naudojasi transporto priemone, arba tvirtina, kad automobilis yra jo nuosavybė, kviečiami muitinės darbuotojai, kurie surašo protokolą. Vairuotojui gali būti priskirtas Ukrainos muitinės kodekso pažeidimas, numatantis baudą iki 300% automobiliui skirto muito mokesčio.
Buvo atvejų, kai teismas skyrė dideles baudas už tokius pažeidimus. Pavyzdžiui, vienam automobilio savininkui teko sumokėti baudą, viršijančią 1,6 milijono grivinų (apie 52,5 tūkstančio eurų).
Nuo pernai Ukrainoje veikia įstatymo projektas, numatantis sumažinti muitų tarifą iš Europos įvežamiems automobiliams. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje šis klausimas bus sprendžiamas vairuotojų naudai.
Tuo tarpu, kol Ukrainos keliais važinėja daugybė Lietuvoje neišregistruotų automobilių, jų draudiminių įvykių statistika didina bendrąsias privalomojo draudimo kainas visiems Lietuvos vairuotojams.

tags: #europietiski #automobilio #numeriai