Lietuvos užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai Kęstutis Budrys ir Juras Taminskas kreipėsi į Europos Komisiją (EK) su prašymu padėti susigrąžinti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus, taip pat įvesti papildomas sankcijas Minsko režimui. Šis prašymas kilo dėl Baltarusijos valdžios veiksmų, kurie neigiamai paveikė Lietuvos vežėjus ir sukėlė didelių finansinių nuostolių.
Laiške, kurį matė BNS, prašoma „parengti ir pateikti nuoseklų ES veiksmų planą, siekiant padėti Europos vežėjams Baltarusijoje, taip pat spręsti saugumo problemą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kurią kelia nepilotuojamų skraidančių objektų, įskaitant kontrabandos balionus, naudojimas“. Tai rodo, kad problema yra ne tik ekonominė, bet ir saugumo srityje, susijusi su kontrabanda ir potencialia grėsme iš nepilotuojamų skraidančių objektų.
Situacijos pradžia ir sankcijos
Lietuvos vilkikai Baltarusijoje įstrigo, kai Lietuvai nusprendus uždaryti sieną su šia šalimi, Minsko režimas ėmėsi neišleisti sunkvežimių iš šalies. Ši situacija susidarė po to, kai Baltarusija kelis mėnesius atakavo Lietuvos oro erdvę kontrabandiniais balionais. Minskas Lietuvos vilkikams uždraudė judėti šalies viduje reaguodamas į Lietuvos sprendimą praėjusių metų spalio pabaigoje dėl kontrabandinių balionų grėsmės uždaryti pasienio punktus. Vėliau, lapkričio 10 dieną, nurodyta, kad už kiekvieną stovintį Lietuvos sunkvežimį bus imamas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinos bus konfiskuotos.
Už užsienio reikalus ir susisiekimą atsakingų eurokomisarų Kajos Kallas ir Apostolo Dzidzikosto taip pat prašoma „ES lygiu pareikalauti visiško ir besąlyginio Europos vežėjų bei jų Baltarusijos pusėje neteisėtai laikomo turto paleidimo“. Komisijos taip pat prašoma padėti inicijuoti Lietuvos siūlomas naujas sankcijas Baltarusijai, kurios būtų įvedamos, be kita ko, už kontrabandinių balionų antskrydžius atsakingiems Minsko pareigūnams.
Įstrigusių vilkikų mastas ir finansiniai nuostoliai
Premjerė Inga Ruginienė šios savaitės pabaigoje pareiškė, kad Baltarusijoje yra įstrigę apie 280 sunkvežimių, o „Linava“ tvirtina, kad Lietuvos transporto priemonių skaičius ir toliau lieka apie 4 tūkst., iš jų 1,25 tūkst. vilkikų. Lietuvos vežėjų asociacijos tvirtino, kad įmonės yra sulaukusios perspėjimų iš Baltarusijos, jog vilkikai po keturių mėnesių stovėjimo specialiose aikštelėse bus konfiskuoti. Asociacijos surinktais duomenimis, šiuo metu Baltarusijos teritorijoje yra sulaikyta ne mažiau kaip 1 071 transporto priemonė, priklausanti bent 149 Lietuvos transporto įmonėms. Iš jų 496 sudaro vilkikai, 575 - puspriekabės ir kita transporto technika. Bendra identifikuota sulaikyto turto vertė siekia 15 907 020 eurų. Papildomai dar šešios įmonės preliminariai nurodė, kad Baltarusijoje gali būti sulaikyta dar apie 401 transporto priemonė. Jei šie duomenys pasitvirtintų, bendras galimai sulaikytų transporto priemonių skaičius galėtų siekti 1 472 vienetus, o jų vertė - apie 21 922 020 eurų, tai yra beveik 22 mln. eurų.
Didžiausia problema vežėjams - Baltarusijoje taikomi stovėjimo mokesčiai. Jie gerokai viršija anksčiau buvusias kainas ir daugeliui tampa sunkiai pakeliami. „Oficialus patvirtinimas yra tas, kad transporto priemonės išleistos ir turime iš „Beltamozhservice“ įkainius už stovėjimą, kurie nuvylė vežėjus“, - sakė E. Mikėnas. Anksčiau tokiose aikštelėse stovėjimas kainuodavo apie 12-13 eurų per parą. Vežėjai pabrėžia, kad keturis mėnesius negalėjo vykdyti veiklos, todėl sukaupti reikalingas sumas yra itin sudėtinga. Bendra jų patirta žala jau siekia iki 22 mln. eurų.
Europos Komisijos pozicija ir vežėjų vilčių atgimimas
Europos Komisija (EK) patvirtino, kad Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai, dėl kurių šalyje yra įstrigusi Lietuvos ir kitų ES vežėjų technika, yra nepriimtini ir nepagrįsti, o jų sulaikymo klausimas sprendžiamas aukščiausiu ES lygiu ir perkeltas į tarptautinę darbotvarkę, teigia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Asociacija trečiadienį pranešė sulaukusi tokio EK atsakymo po to, kai kovo pradžioje kreipėsi į Komisiją dėl įstrigusių transporto priemonių bei patirtos žalos. Anot „Linavos“, EK pažymėjo, kad transporto priemonių sulaikymas neturi pagrįsto teisinio pagrindo, o Baltarusija turi nedelsiant sudaryti sąlygas jas grąžinti teisėtiems savininkams.
Po kelis mėnesius trukusios priverstinės prastovos Baltarusijoje Lietuvos vežėjų vilkikai pradeda masiškai grįžti namo. Per pirmąją savaitę nuo sprendimo leisti vilkikams išvykti iš Baltarusijos į Lietuvą jau sugrįžo 272 transporto priemonės. Ankstyvą antradienio rytą į Lietuvą iš Baltarusijos pradėjo grįžti pirmieji sulaikyti vilkikai. Pirmieji sunkvežimiai sieną kirto apie 5 valandą ryto per Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus. Tai pirmas realus judėjimas po kelis mėnesius trukusios įtampos. Nuo praėjusio antradienio ankstaus ryto iki šio antradienio vidurnakčio į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso grįžo 356 ten kelis mėnesius sulaikyti lietuviški vilkikai.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors vilkikai grįžta, vežėjai susiduria su platesnėmis problemomis. Sumažintas pralaidumas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje silpnina jų konkurencingumą. „Mes daug metų siekėme, kad Lietuva būtų tranzitinė šalis ir tą padarėme. Kroviniai iš Vakarų Europos vykdavo per Lietuvos terminalus į Azijos šalis, tačiau ne vežėjai nusprendė, vykti ar nevykti - tai buvo nuspręsta politiniais sprendimais. Ir šiuo metu krovinių srautus sėkmingai perima Lenkijos vežėjai“, - pabrėžė E.
Dalis Lietuvos vilkikų yra laikomi bendrovės „Beltamozhservice“ teritorijoje - ši įmonė yra muitinės atstovė Baltarusijoje ir viena didžiausių logistikos bendrovių šalyje, Europos Sąjungos (ES) sankcijos jai pritaikytos nuo 2022-ųjų birželio. Tai kelia papildomų sunkumų vežėjams, nes negali atsiskaityti už stovėjimą dėl sankcijų. „Tai yra sankcionuota įmonė, mokėti sankcionuotai įmonei nėra galimybių. Mes šitą klausimą kėlėme ir žinau, kad vežėjai ieško galimybių mokėti per partnerius, per tarpininkus ir taip kažkaip sukdavosi iki šiol. Tačiau ar tai nebus traktuojama kaip bandymas apeiti sankcijas, sunku pasakyti“, - Eltai sakė dalį vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Lietuvos institucijos klausimus apie galimybes vežėjams padėti susigrąžinti A. Lukašenkos režimo sulaikytą turtą deleguoja viena kitai. Finansų ministerija, į kurią su klausimais kreipėsi vežėjai, nurodė, kad tai yra Susisiekimo ministerijos kompetencija. Tuo metu Susisiekimo ministerijos atstovai teigė, kad situaciją komentuoti gali Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Visgi, komentuodamos vežėjams kylančius iššūkius, šalies institucijos laikosi pozicijos, kad atsakomybė dėl bet kokio nuostolių atlyginimo pirmiausia turi būti deleguojama Baltarusijai ir A. Lukašenkos režimui.
Valstybė, pasitelkdama diplomatinius kanalus, taip pat ir bendradarbiaudama su JAV partneriais, deda pastangas, kad vilkikai būtų išlaisvinti, ir jau matome pirmuosius to rezultatus. Kalbant apie nuostolius, akivaizdu, kad atsakomybė už šią situaciją tenka ją sukėlusiai šaliai - Baltarusijai, kuri turėtų kompensuoti vežėjams patirtą žalą.