Automobilis - tai transporto priemonė, kurią sudaro ratų važiuoklė su varikliu ir be garso riedanti priekaba, skirta keleiviams arba kroviniams vežti. Automobilis (gr. autos „pats“, lot. vehi „vežti“) - tai savaeigė transporto priemonė, kurios pagrindinis tikslas yra transportuoti žmones ar krovinius. Daugelis šiandieninių automobilių yra varomi benziną arba dyzeliną naudojančiais vidaus degimo varikliais, tačiau tokie varikliai teršia aplinką bei yra kritikuojami dėl įtakos visuotiniam atšilimui. Augančios kuro kainos, nauji griežtesni taršos įstatymai, bei išmetamųjų dujų taršos apribojimai verčia kurti automobilius varomus alternatyviu kuru.
Automobilių istorijos pradžia gali būti laikoma prieš keletą tūkstantmečių išrastas ratas. Seniausias išlikęs garo automobilio aprašymas 1678 m. paliktas jėzuitų vienuolio Ferdinando Ferhisto. 1775 m. pagamintas garo - automobilio modelis. Tikrasis šiuolaikinių automobilių kūrimas prasidėjo tada, kai 1768 m. Džeimsas Vatas (angl. scientist and inventor) išrado garo mašiną. 1769 m. - 1770 m. Nikolausas Džiuzefas (pranc. engineer) pagamino garo mašina varomą triratį vežimėlį, kuris pasiekdavo 4 km/h greitį. Pirmieji automobiliai galėjo išvystyti 2-4 km/h greitį. 1801 m. anglų inžinierius Ričardas Treivitikas pagamino pirmą garu varomą vežimėlį keleiviams pervežti.
Vidaus degimo variklis, be jokios abejonės, yra pagrindinis išradimas, kuris leido toliau vystytis automobilių pramonei ir kiekvienam patogiai keliauti. Pirmasis efektyvus vidaus degimo variklis buvo pagamintas 1859 metais prancūzo J.J.Etienne Lenoir'o. 1862 m. 1867 m. Otas ir Oigenas Langenai pasaulinėje Paryžiaus parodoje pademonstravo 1,5 kW galios dyzelinį variklį, kurio degančios ir nesiplečiančios dujos stumdė laisvai judantį stūmoklį aukštyn. 1864 metais Nicolajus Otto užpatentavo modernų vidaus degimo variklį, kokiu iš esmės naudojamės iki šiol. Tiesa, tuometinio variklio efektyvumas siekė vos 4 proc. ir iš 18 litrų darbinio tūrio išgaudavo tik dvi arklio galias. Vėliau, 1876 metais, susijungus George Braytono, Otto, Daimlerio ir Maybacho jėgoms pasaulis išvydo keturtaktį variklį. 1879 metais Karlas Benzas sukūrė dvitaktį variklį ir 1886 pradėjo gaminti pirmuosius komercinius automobilius.
Didelis lūžis automobilių istorijoje įvyko XIX a. pabaigoje, kai automobiliams pradėta pritaikyti benzininius variklius. 1885 m. Karlas Bencas pagamino triratį benzininį automobilį. Prieš daugiau nei šimtmetį, 1886 m. sausio 29 d., Manheimo inžinierius Karlas Benzas, „Mercedes-Benz“ automobilių pirmtakas, Berlyne užpatentavo pirmąjį automobilį.
Nuo 1895 m. daug kas pasikeitė ir, laimei, automobiliai gali judėti daug greičiau nei 24 km/h.
Automobilių evoliucija ir svarbiausi išradimai
Šiandieninis automobilis - ne vieno inžinieriaus ar įmonės ilgo ir kruopštaus darbo vaisius. Automobilizmo eros pradžioje dažnas konstruktorius eksperimentavo su spiritu, garais, augaliniais aliejais ir... elektra. Situacija pasikeitė 1886 metais, kai Karlas Bencas užpatentavo savo „triratį vežimaitį su benzininiu varikliu", o Gotlibas Daimleris surinko keturratį benzininį ekipažą. Taigi, pirmojo benzininio automobilio kūrėjai buvo du vokiečiai, o jų darbai jau gerokai viršijo 100 metų ribą. Pirmąjį automobilį su dyzeliniu varikliu taip pat pagamino šių dviejų vyrų įsteigta įmonė - 1924 m. pasaulį išvydo pirmasis dyzelinis „Mercedes". Tiesa, tam nemažai pasitarnavo ir „Bosh" inžinieriai, nes be jų sukurto aukšto spaudimo siurblio, vidaus degimo variklis dyzelino negalėtų naudoti. Įdomu tai, kad Rudolfas Dyzelis iš pradžių variklį bandė priversti dirbti... Pirmas darbas buvo priversti automobilį pajudėti. Šį etapą įveikus kilo kitas klausimas - kaip jį sustabdyti? Iš pradžių stabdymo problema buvo sprendžiama ganėtinai primityviai - vairuotojai turėjo specialias stabdymo rankenėles, kurias patraukus specialūs odiniai batai spausdavo padangas ir transporto priemonė pamažu sustodavo. Kaip tai veikė? Panašiai, kaip šiandien veikia stovėjimo stabdis. Dabartinius stabdžius sugalvojo Lui Reno iš „Renault" (būgninius) ir Frederikas Lančesteris iš tikriausiai mažai kam žinomos įmonės „Lanchester" (diskinius). Įdomu tai, kad abu vyrai savo sistemas sukūrė 1902 m., tačiau tuometiniai diskiniai stabdžiai buvo sudėtingi ir... nepopuliarūs ir beveik nenaudojami. Beje, pirmieji automobiliai neturėjo priekinių stabdžių. Visi buvo įsitikinę, kad tokiu atveju transporto priemonė apsiverstų. Pirmasis automobilis su visais keturiais stabdančiais ratais pasaulį išvydo tik 1924 m. Tai buvo „Chrysler 70". Pirmuoju automobiliu su visais keturiais diskiniais stabdžiais tapo 1962 m.
1832 m. Robertas Andersonas sukūrė pirmąją elektra varomą transporto priemonę.
Svarbiausi automobilių išradimai ir jų kūrėjai:
- Garo variklis: 1775 m. išrado Jamesas Wattas.
- Vidaus degimo variklis: Pirmasis efektyvus sukurtas 1859 m. prancūzo J.J.Etienne Lenoir'o. 1864 m. Nicolajus Otto užpatentavo modernų vidaus degimo variklį.
- Benzininis automobilis: 1886 m. sausio 29 d. Karlas Benzas užpatentavo pirmąjį pasaulyje automobilį.
- Dyzelinis automobilis: Pirmąjį automobilį su dyzeliniu varikliu pagamino 1924 m.
- Variklio starteris: Pirmą elektrinį starterį sukūrė anglas H. J. Dowsingas. Pirmas automobilis su elektriniu starteriu buvo 1912 m. gamybos - „Cadillac“.
- ABS - stabdžių antiblokavimo sistema: Koncepcija suformuota dar 1908 metais, o automobiliuose pradėta taikyti aštuntajame dešimtmetyje.
- Automatinė pavarų dėžė: Pirmą kartą sukurta 1921 metais kanadiečio Alfredo Hornerio Munro, 1932 metais sukurta hidraulinė versija.
- Vairo stiprintuvas: Pirmąją veikiančią sistemą pagamino Francis W. Davisas tik 1926 metais. Pirmas automobilis su vairo stiprintuvu buvo 1951 m. „Chrysler Imperial“.
- Saugos oro pagalvės: Technologijos gimė šeštojo dešimtmečio pradžioje. 1951 amerikietis Johnas W. Hetrickas užpatentavo šią technologiją.
- GPS arba navigacinė sistema: Sistema sukurta 1973-iaisiais Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenei.
Benzininiai varikliai yra naudingesni už dyzelinius tuo, kad yra lengvesni ir gali dirbti didelėmis apsukomis, todėl lenktyniniai automobiliai naudoja benzininius variklius. Jie gaminami jau daugiau kaip šimtą metų ir per tuos metus gerokai sumažėjo tokių variklių tarša aplinkai. Iki 9-o dešimtmečio beveik visuose automobiliuose buvo naudojami karbiuratoriai, kol jį pamažu pakeitė įpurškimo sistema. Netiesioginis kuro įpurškimas buvo pradėtas naudoti lėktuvų varikliuose 1909 metais, lenktyniniuose automobiliuose 4-ajame dešimtmetyje ir įprastuose automobiliuose 6-o dešimtmečio pabaigoje. Dauguma modernių automobilių gali naudoti kurą, kurio sudėtyje yra 15 % etanolio.
Dyzeliniai automobiliai jau seniai populiarūs Europoje. Pirmuosius dyzelinu varomus automobilius 4-ame dešimtmetyje pristatė Mercedes-Benz ir Citroen. Pagrindinė dyzelinių variklių teigiama savybė yra ta, kad kuro deginimo efektyvumas yra 50 %, lyginant su benzininio variklio 27 %.
Pirmieji automobiliai mums įprasto vairo neturėjo - vietoj jo priekiniai ratai buvo valdomi rankenėle. Apvalus vairas atsirado tik 1894 m, ir tai buvo taip seniai, kad jį sugalvojusi įmonė „Vasheron" jau seniai tapo istorija. Aleksandras Vintonas (Alexander Winton) iš Klivlendo (Ohajas, JAV) sugalvojo vairą. Wintonas labiausiai žinomas dėl savo vairo, kurį išrado 1896 m. Pirmieji hidraulinį vairo stiprintuvą pradėjo montuoti amerikiečiai „Chrysler" - jį gavo 1951 m.
Už galimybę automobiliuose perjungti pavaras taip pat turime būti dėkingi Karlui Bencui, arba, tiksliau, jo žmonai. Mūsų skaitytojai jau žino istoriją, kaip slapta nuo vyro ponia Benc išsiruošė pas mamą vyro sukurtu vežimaičiui. Grįžusi moteris pateikė vyrui netrumpą pastabų ir pretenzijų sąrašą, tarp kurių buvo ir pastaba apie galios trūkumą. Automobilis judėjo lėtai, o į kalniuką jį tekdavo stumti. Karlui beliko tik skubiai sėsti prie stalo ir kurti pavarų perjungimo mechanizmą. Automatinę pavarų dėžę sugalvojo tie patys tingumu garsėjantys amerikiečiai.
Esame rašę apie tai, kad pirmoji automobilio stiklus valyti šluotelėmis 1903 m sugalvojo Merė Anderson. Tiesa, vėliau valytuvų konstrukcija ne kartą keitėsi. Buvo valytuvų kūrimo istorijoje ir tragiškų momentų - vienas inžinierių, per daug užsigalvojęs apie valytuvus, partrenkė šalimais važiavusį dviratininką. 1905 m. Mary Anderson sugalvojo priekinio stiklo valytuvus, kad būtų lengviau vairuoti lyjant lietui ar sningant.
Prieš išrandant stabdžių žibintus, daugelis vairuotojų rankomis signalizuodavo kitiems, kur važiuoja. Tai kėlė problemų naktį, nes tamsoje buvo sunku įžiūrėti rankų signalus. 1920 m. buvo išrasti stabdžių antiblokavimo įtaisai, o 1990-aisiais jų populiarumas išaugo.
1922 m. "Chevrolet" pristatė pirmąjį automobilinį radijo imtuvą. Vyriausybė norėjo jį uždrausti, nes jis galėjo blaškyti dėmesį, tačiau draudimas nebuvo įgyvendintas.
Šiandien automobiliai gali turėti užpakalinius, priekinius ar net visus keturis varančius ratus. Prieš 100 m. varantys buvo tik užpakaliniai ratai. Tik XX a. trečiajame dešimtmetyje inžinieriai sukaupė pakankamai patirties ir informacijos, kad galėtų varančiais padaryti priekinius ratus.
Pirmą kartą vairuotoją prie sėdynės pabandė pritvirtinti amerikiečiai. 1951 m. toje pačioje Amerikoje pabandyta padaryti privalomais Y formos saugos diržus. Šiandieninio tipo trijų taškų diržus pirmieji nuo 1959 m. pradėjo montuoti švedai iš „Volvo". Tiesa, tokio tipo diržą jų tėvynainis Nilsas Bolinas išrado 1957 m. Trijų taškų saugos diržai, kurie dabar yra standartinė įranga, pirmiausia buvo įdiegti "Volvo Amazon 120" ir PV 544 modeliuose. Už saugos diržų sukūrimą atsakingas "Volvo" inžinierius Nilsas Bohlinas.
Kėbulas arba kabina. El. 2007 m. Lengvųjų automobilių klasės - žemiausioji (variklio cilindrų tūris iki 1,2 l; savoji masė iki 850 kg), žemoji (1,2-1,8l; 850-1150 kg), vidutinioji (1,8-3,5 l; 1150-1500 kg), aukštoji (3,5-5,m l; 1500-1700 kg), aukščiausioji (>5 l; > 1700 kg).
1973 metus galima švęsti kaip daugelio avarijas išgyvenusių žmonių šventę. Visi sutinkame, kad automobiliai yra nuostabūs, nepriklausomai nuo to, ar esate aistringas automobilių entuziastas, ar ne.
tags: #fordas #isrado #automobili