Formulės 1 automobilių išvaizda visada kėlė diskusijas tarp gerbėjų ir ekspertų. Nors pagrindinis dėmesys skiriamas aerodinamikai ir greičiui, estetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Šioje apžvalgoje nagrinėsime, kaip keitėsi F1 bolidų dizainas, kokią įtaką jam darė saugumo reikalavimai ir kokios buvo garsiausios dizaino kritikos akimirkos.
Halo: saugumo revoliucija ir dizaino iššūkis
Viena didžiausių saugumo naujovių „Formulėje 1“ - tai halo saugos lankas. Treti manė, kad tai - nereikalingas daiktas, prieštaraujantis „Formulės 1“ dvasiai. Tačiau F1 istorijoje buvo labai daug tragedijų, kurių halo būtų padėjęs išvengti.
HAAS lenktynininkas Romainas Grosjeanas 2020-ųjų Bahreino Grand Prix lenktynių pradžioje pateko į labai šiurpią avariją. Dar pirmame rate Grosjeanas staiga metėsi į dešinę, kabino „Alpha Tauri“ bolidą ir dideliu greičiu rėžėsi į plieninius atitvarus. Nors patyręs lenktynininkas bandė stabdyti, klaida jau buvo padaryta ir kiaurai perskrodęs plieninį apsaugos barjerą, jo automobilis paskendo liepsnose. Greitos darbuotojų reakcijos ir paties R.Grosjeano proto aštrumo dėka didesnių traumų pavyko išvengti - lenktynininkas tik šiek tiek apdegė rankas ir kojas. Matydami, kas liko iš perpus perlūžusio bolido, daug kas susimąstė - kaip R.Grosjeanas liko gyvas? Ugniai atspari apranga apsaugojo vyrą nuo liepsnų, o ir anglies pluošto monokokas atliko savo darbą. Tačiau didžiausius laurus tenka skirti minėtam saugos lankui, žinomam kaip halo.
Prancūzų lenktynininkas Julesas Bianchi 2014 metų Japonijos Grand Prix pateko į tragišką avariją, po kurios taip ir nepabudo - vos 25 metų sulaukęs vyras mirė 2015 metų liepą. Ta avarija buvo labai neįprasta - šlapioje trasoje Bianchi nesuvaldė savo Marussia bolido ir trenkėsi į kitą bolidą traukiantį krautuvą. Bianchi automobilis palindo po krautuvu ir vyras patyrė sunkias smegenų traumas, po kurių išgyventi tiesiog negalėjo.
F1 automobilio priekyje yra stipri saugos zona - jos dėka lenktynininkai net po didžiuliu greičiu patirtų avarijų greitai iššoka iš savo mašinų. Tačiau jei kliūtis prasideda aukščiau virš žemės, smūgis gali tekti ir vairuotojo šalmui. Nors apie būtinybę apsaugoti lenktynininkų galvas buvo kalbama jau seniai, Bianchi žūtis paskatino Tarptautinę automobilių federaciją (FIA) paversti šias kalbas kūnu. 2016-2017 metais prasidėjo halo bandymai, o nuo 2018-ųjų halo tapo privalomu „Formulėje 1“, „Formulėje 2“ ir „Formulėje 3“.
Kas yra halo? Halo - tai trijuose taškose prie automobilio tvirtinamas titaninis saugos lankas supantis vairuotojo galvą. Vienas iš tų taškų yra tiesiai prieš vairuotojo veidą - šis halo elementas ir padėjo Grosjeanui išgyventi, nes jis tarsi pleištas praskyrė atitvarus ir perkėlė juos per vairuotojo šalmą. Halo yra gaminamas iš lieto titano. Komandos pačios negali gaminti šių detalių - jas gamina tik trys FIA patvirtinti gamintojai. Tai reiškia, kad funkcionaliai skirtingų komandų naudojami halo nesiskiria. Šis saugumo įrenginys sveria apie 9 kilogramus. Svoris, beje, yra labai svarbu, nes konstruktoriai siekia išlaikyti kiek įmanoma žemesnį automobilių svorio centrą.
Kritika ir ginčai dėl halo išvaizdos
Kai tapo aišku, kad halo taps privalomu, šis įrenginys sulaukė labai aršios kritikos. Legendinis „Formulės 1“ čempionas Niki Lauda teigė, kad halo prieštarauja F1 dvasiai. Kai kurie vairuotojai, tarp jų ir R.Grosjeanas, teigė, kad halo tik blogina matomumą ir nelaimės atveju apsunkins sužeisto vairuotojo evakuaciją. Pastarasis argumentas, beje, yra iš dalies teisingas. Anksčiau FIA reikalaudavo, kad vairuotojas galėtų išlipti iš automobilio per 5 sekundes. Po halo įvedimo tas laikas pailgintas iki 7 sekundžių. Tuo tarpu daug „Formulės 1“ fanų manė, kad halo stipriai blogina automobilių išvaizdą.
Pastarasis argumentas prieš halo iš tikrųjų yra labai keistas. „Formulės 1“ automobiliai yra formuojami vėjo tuneliuose, o ne dizaino namuose - niekam nerūpi, kaip jie atrodo. Visą bolido kėbulą dengia įvairūs aerodinaminiai elementai. Jokio grožio ten nėra ir halo mažai kuo gali tą išvaizdą sugadinti. Juolab, kad už kabinos jau seniai yra didelis aliumininis saugos langas, turintis apsaugoti vairuotoją automobiliui verčiantis.
Kitos avarijos, kuriose halo galėjo išgelbėti gyvybes
R.Grosjeanas nėra vienintelis žmogus, kuris turėtų būti dėkingas halo. 2018-ųjų Belgijos Grand Prix lenktynėse Charlesas Leclercas dar prieš pirmą posūkį išvydo neįprastą vaizdą - virš galvos skrendantį Fernando Alonso McLaren bolidą. Dėl šios avarijos reikėtų kaltinti Renault vairuotoją Nicolasą Hülkenbergą, kuris ir trenkėsi į Alonso, perkeldamas šį per Leclerco Sauber. Avarijos metu Alonso automobilio ratas trenkėsi į Leclerco halo. O galėjo trenktis į galvą.
Tais pačiais metais panaši avarija įvyko į „Formulėje 2“, kur Ispanijoje Nirei Fukuzumi bolidas vos nenusileido ant Tadasuke Makino galvos. 2019 metais F3 lenktynininkas Alexas Peroni Monzos trasoje patyrė labai baisią avariją - nesuvaldytas automobilis vertėsi ir su didele jėga trenkėsi į apsauginius barjerus. Manoma, kad halo tuomet išsaugojo Peroni gyvybę.
Istoriniai pavyzdžiai: kas galėjo nutikti be halo?
Austrų F1 lenktynininkas Helmuthas Koiniggas žuvo 1974-ųjų JAV Grand Prix. Dešimtame rate Koiniggo Surtees patyrė katastrofišką pakabos gedimą ir bolidas nuskriejo nuo trasos. Jis kaip strėlė perdūrė barjerus ir tarp plieninio atitvaro bei Koiniggo šalmo neliko nieko. Vairuotojo galva buvo tiesiog nutraukta nuo kūno. Kad ir kokia šiurpi buvo ta avarija, lenktynės vyko toliau - jas laimėjo Brabham lenktynininkas Carlosas Reutemannas.
Prancūzų lenktynininkas François Cevertas žuvo 1973-ųjų JAV Grand Prix. Tyrrell lenktynininkas kvalifikacijoje nesuvaldė savo automobilio ir trenkėsi tiesiai į atitvarus. Pleišto formos bolidas pakelė barjerą ir šis sukėlė tokią galvos traumą, po kurios tiesiog neįmanoma išgyventi.
2020-ųjų sezonas ir R.Grosjeano atsiliepimas
2020-ųjų sezonas R.Grosjeanui buvo paskutinis „Formulėje 1“. Gulėdamas ligoninės lovoje jis sakė: „Prieš kelis metus nebuvau už halo, bet dabar manau, kad tai yra geriausias dalykas, kurį atnešėme į Formulę 1. Jei jo nebūtų, šiandien su jumis nekalbėčiau“. Ir žinoma, reikia stiprinti atitvarus, kad tai nepasikartotų. Tačiau halo saugo ir nuo kitų bolidų ar nuo jų atitrūkusių ratų.
Naujausi dizaino tendencijos ir iššūkiai
2025 metų „Formulės 1“ sezonas prasideda išskirtiniu dizaino spektru - visi dešimt komandų pristatė savo naujus automobilius vienu metu. Šis renginys leido F1 entuziastams akimirksniu palyginti visų ekipų pasirinktas spalvines gamas, pastebėti dizaino atnaujinimus ir pamatyti, kas liko ištikimas ankstesnėms tradicijoms, o kas ryžosi pokyčiams. Kiekvienos ekipos automobilio dizainas - tai ne tik estetinis sprendimas, bet ir pastangos išsiskirti trasoje.
Maxo Verstappeno ir Liemo Lawsono vairuojamas „Red Bull“ automobilis ir vėl liko ištikimas tamsiai mėlynai spalvai su įprastais geltonais ir raudonais akcentais. Toks pasirinkimas balansuoja ant ribos tarp atpažįstamumo ir monotonijos. Tikimasi, kad ateityje gamintojui pakeitus partnerius, bus įvesta daugiau naujovių.
Carloso Sainzo ir Alexo Albono pilotuojamas „Williams“ bolidas puošiamas mėlyna spalva, kuri pasižymi maloniu atspalviu. Visgi gausybė rėmėjų logotipų šiame dizaine išsidėstę chaotiškai ir vizualiai blaško dėmesį.
Lance’o Strollo ir Fernando Alonso ekipa bandė išlaikyti savito stiliaus kryptį, tačiau šiemet automobilio šonuose gausu juodų elementų, kurie atrodo šiek tiek nesuderinti su pagrindine spalva.
Estebano Ocono ir Oliverio Bearmano pilotuojamas „Haas“ vėl neišpildė svajonių apie ryškų bei patriotišką raudonos, baltos ir mėlynos spalvų derinį. Vis dėlto automobilio išvaizda išties stilinga: dominuoja balti atspalviai, subtiliai papildyti tamsiu komandos logotipu ir akcentiniais raudonos spalvos intarpais.
Kick Sauber, kurį šiemet vairuoja Nico Hulkenbergas ir Gabrielis Bortoleto, pasirinko itin ryškų žalią atspalvį. Visą automobilio priekinę dalį dengia žalia spalva, todėl modelis išsiskirs tiek dienos, tiek vakaro lenktynėse.
Lando Norriso ir Oscaro Piastri komanda išlaikė „papaya“ oranžinę ir juodą derinį, papildytą keliais mėlynais akcentais. Dizainas gana aštrus, linijos tvirtos, o spalvos - kontrastingos.
Lewise Hamiltono ir Charleso Leclerco vairuojamas „Ferrari“ ir toliau išsiskiria raudona spalva. Šių metų dizaine pasirodo storesnė balta linija per variklio dangtį, tačiau ji kiek per ryški ir gali trukdyti bendram vaizdui.
Pierre’o Gasly ir Jacko Doohano „Alpine“ šiemet vėl sugrįžo prie įsimintino, blizgaus rožinės ir mėlynos spalvų derinio.
George’o Russello ir Kimi Antonelli „Mercedes“ pasižymi perėjimu iš sidabrinės į juodą automobilio visą ilgį, su kontrastingais tamsiai žaliais intarpais bei ryškiomis žvaigždėmis ant variklio dangčio.
Yuki Tsunoda ir Isacko Hadjaro „Racing Bulls“ dizainas - itin ryškus ir drąsus. Ant variklio dangčio išdėstytos buliaus figūros, akivaizdžiai matomos tiek dienos, tiek nakties lenktynėse. Komandos ir rėmėjų atvaizdavimas išlaikytas aiškus bei tvarkingas, dizainas išskirtinis ir gerai apgalvotas.
2025 metų „Formulės 1“ automobilių dizainai atspindi kiekvienos komandos pastangas tiek išlikti originaliems, tiek pritraukti rėmėjus bei sirgalių dėmesį. Nuo klasikinių spalvų iki drąsių naujovių - kiekvienos ekipos pasirinkimas perteikia savitą estetiką.
Amerikiečių automobilių gamintojas „Cadillac“ oficialiai pristatė pirmąją savo istorijoje „Formulės 1“ bolido spalvinę schemą. „Cadillac“ debiutinis, „Ferrari“ varikliais varomas bolidas, kurio oficialus pavadinimas dar nepaskelbtas, išsiskirs itin neįprastu dizainu - kairė pusė bus pilkšvai balta, o dešinė - juoda. Kol kas ant bolido matyti tik keli partneriai. Ant šonų puikuojasi komandos savininkų TWG logotipas, o ant galinio sparno - švedų programinės įrangos bendrovės IFS ženklas. Komandos vadovas Danas Towrissas teigė, kad naujoji išvaizda simbolizuoja kur kas daugiau nei tik dažų schemą. Anot jo, kiekviena detalė yra apgalvota, moderni ir aiškiai atspindi amerikietišką identitetą, kartu gerbiant „Formulės 1“ paveldą ir preciziškumą.
Prieš šimtmetį „Mercedes“ F1 automobiliai buvo dažomi balta spalva - panašiai, kaip šio savaitgalio Vokietijos GP. Tačiau dėl griežto reglamento, siekiant sumažinti bolidų svorį, teko tokio išdažymo atsisakyti. Taip ir atsirado „Sidabrinės strėlės“, nugremžus baltus dažus. „Mercedes-Benz W25“ (3,4 litro, 8 cilindrų, 354 AG variklis) bolidas pirmą kartą F1 lenktynėse startavo 1934 m. birželio 3 dieną, Niurburgringe. Pagal taisykles be degalų, alyvos, aušinimo skysčio ir padangų, bolidas negalėjo sverti daugiau nei 750 kg. „Sidabrinių strėlių“ istorija prasidėjo taip. Likus kelioms dienoms iki lenktynių, paiškėjo, kad automobilis sveria šiek tiek daugiau, nei nustatyta 750 kg riba. Todėl, nugremžus baltų dažų sluoksnį, automobiliai tapo „sidabriniai“. Taip gimė „Sidabrinių strėlių“ legenda.
„Ančiasnapių nosys“ ir kitos neįprastos dizaino variacijos
Sausio 26 buvo ta diena, kurios taip stipriai laukė Formulės vienas fanai. Caterham paleido naują CT01 bolidą, o tos dienos vakare visi jau tik ir tekalbėjo apie vieną iš šio bolido bruožų. Pačiame CT01 priekyje buvo pritaisytas kažkas panašaus į keistai atrodantį laiptelį. Per kelias savaites beveik visos 2012 metų Formulės 1 komandos pristatė savo bolidų atnaujintą dizainą. Atrodo, kad "ančiasnapio nosis" Formulėje 1 "svečiuosis" ilgai. Tai tėra viena iš pravardžių Formulės 1 istorijoje. Pastebėtas toks faktas, kad juo bolidas atrodo bjauriau - tuo linksmiau skamba jo pravardė.
Vienas labiausiai sukėlusių šoką fanams bolidų buvo 2004 metų Williams FW26. Šis savo išvaizda gal niekuom ir neišsiskyrė, tačiau bolido "nosis" privertė choru atsidusti daugybę žiūrovų. Žiniasklaida labai greitai prikibdė šiam bolidui pravardę "jūrų vėplys", taip nutiko dėl priekinės automobilio dalies. Nors komandos vadovai 2004 metų sezoną pradėjo teigdami, kad šiais metais jie laimės, tačiau sezono gale Williams komanda finišavo ketvirta.
Nuo tada, kai Max Mosley, Alan Rees, Graham Coaker ir Robin Herd įkūrė March Engineering kompaniją 1969 metais, šie vyrukai labai greitai turėjo prisitaikyti prie kritikos lavinos. Daugumą neigiamai nusiteikusių kritikų užtilo po to, kai March sukurtas automobilis padėjo Jackie Stewart laimėti 1970 metų Spanish Grand Prix, tačiau March dar reikėjo įsitvirtinti Formulės 1 padangėje. 1971 metais March kompanija tikrai pasižymėjo Formulės 1 istorijoje. Bolidas March 711, kurio priekis labiau priminė kažką sutvertą padavėjams, negu lenktyniniam automobiliui, kaipmat įgijo pravardę - "arbatos padėkliukas". Kad ir kokie kritiški būtume vertindami bolido išvaizdą, turime atsižvelgti į faktą - ši komanda tais metais buvo tarp penkių etapų laimėtojų. Visai neblogai kaip "arbatos padėkliukui".
1971 metais Ron Touranac, įsigijęs Jack Bravham komandos dalį, privertė Graham Hill vairuoti bolidą, kuris gerokai skyrėsi nuo savo pirmtakų. Iki pat BT34 pristatymo komanda buvo minima, kaip ganėtinai konservatoriška - jie vis dar rinkosi laiko patikrintus sprendimus, nepaisant to, kad kitos komandos sparčiai bandė atsinaujinti techniškai. Pasirodžius šiam bolidui jis buvo pramintas "omaro žnyplėmis", nes turėjo keistą priekį, kuriame buvo įmontuoti radiatoriai. Tų metų sezone šis bolidas buvo vienintelis, nes komandos draugas vairavo senesnį modelį.
Tuo momentu, kai Ferrari komanda atšaukė savo planus 2012 metų sezono pradžioje, jie apkaltino didžiules sniego griūtis. Gaila, kad jų dabartinis bolidas nė kiek nepanašus į Ferrari 312B3 "sniego valytuvą". Nors šio bolido priekis, pasak Italų spaudos, priminė kastuvą sniegui kasti, tačiau 1973 metais sugebėjo užimti antrą vietą ir pastūmėti komandą į ateities laimėjimus.
1976 metais Ligier komanda kartu su mechanikais ir dizaineriu Gerard Ducarouge pristatė bolidą, kuris savo didele oro nukreipimo dėže priminė arbatinuką. Tais metais šis bolidas kėlė rimtą grėsmę kitoms komandoms savo sugebėjimais trasoje. McLaren, Ferrari ir Lotus komandos nuo 1974 metų per ateinančius kelis metus perėjo prie dar drastiškesnių oro nukreipimo dėžių.
Dizainerių ir lenktynininkų požiūris į estetiką
Šią savaitę imta kalbėti apie tai, jog 2014 m. automobiliai gali turėti išskirtinį bruožą - į priekį išsikišusią lenktą siaurą nosį. A. Newey teigimu, tai, kaip atrodo F-1 automobilis, nulemia taisyklės: „Žemai nuleista nosis, kurią turėsime kitais metais... Manau, jog automobiliai nebus estetiškai patrauklūs. Manau, kad apie tai reikėjo pagalvoti tada, kai buvo kuriamos taisyklės“. „Taisyklės lėmė, jog kitų metų automobiliai atrodys negražiai. Mano nuomone, šių laikų automobiliai neatrodė taip patraukliai, kaip tie, kuriuos matėme praėjusiame amžiuje. Estetika yra svarbi, tačiau ją lemia taisyklės. Iš techninės pusės, žinoma, mūsų darbas yra pasirūpinti, kad automobilis būtų greitas, o ne toks, su kuriuo galėtum laimėti grožio konkursą“, - sakė „Red Bull“ technikos vadovas A. Newey.
„Ferrari“ technikos direktoriaus Jameso Allisono teigimu, kad ir kokia būtų automobilių išvaizda, prie jų anksčiau ar vėliau yra priprantama. „2009 m. man visiškai nepatiko automobilių išvaizda. Tačiau pripratau prie to ir manau, kad dabar jie gana seksualūs. Nepatiko man ir jų nosys su laipteliu, tačiau ir prie jų pripratome. Mūsų darbas yra pasirūpinti, kad automobilis būtų labiau greitas, nei gražus“, - kalbėjo „Ferrari“ specialistas J. Allisonas.
F1 automobilių evoliucija (1950–2025 m.) | Ikoniškiausi kiekvienos eros Formulės 1 automobiliai
tags: #formules #vienas #komandos #automobilio #isvaizda