Vis dažniau socialiniuose tinkluose ir kitose viešose erdvėse pasitaiko atvejų, kuomet publikuojamos nuotraukos ar vaizdo įrašai su automobilių valstybiniais numeriais. Toks elgesys, nors kartais ir siekia viešinti galimus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, gali būti traktuojamas kaip asmens duomenų tvarkymo pažeidimas, ypač kai kalbama apie vardinius ar išskirtinius numerius.
Nors automobilio valstybinis registracijos numeris pats savaime gali atrodyti kaip neasmeninis duomenų elementas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad šie numeriai laikytini asmens duomenimis. Tai paaiškinama tuo, kad valstybinis numeris netiesiogiai gali būti siejamas su konkrečiu asmeniu - automobilio savininku. Ši sąsaja tampa dar stipresnė, jei numeriai yra vardiniai ar išskirtiniai, nes tuomet identifikuoti savininką tampa dar lengviau.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) numato, kad asmens duomenys yra bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu (duomenų subjektu), kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta. Todėl, tvarkant duomenis, visuomet privaloma rasti tinkamą pusiausvyrą tarp teisės į informacijos ir saviraiškos laisvę bei teisės į asmens duomenų teisinę apsaugą.
Kada automobilio numerio viešinimas gali būti laikomas pažeidimu?
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė pažymi, kad skelbiant automobilio valstybinį registracijos numerį, sąsaja su konkrečiu asmeniu laikytina netiesiogine, tačiau išsamus tyrimas gali parodyti, jog tai yra asmens duomenų pažeidimas. Ji taip pat mano, kad įrašai socialiniuose tinkluose, kuriais siekiama „bausti viešumu“ ar pranešti apie netinkamą elgesį, gali būti laikomi galimais asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidimais.
Advokatų kontoros „AAA Law“ advokatė Giedrė Domkutė pabrėžia, kad apie visus pažeidimus turėtų būti informuota Lietuvos policija, nusiunčiant visus turimus duomenis. Ji kelia klausimą dėl įrašo viešinimo tikslo: ar jis skirtas užkardyti pažeidimą, ar tiesiog pasijuokti. Jei įrašo paskelbimo tikslas nėra prevencinis, tokie pranešimai neturėtų būti skelbiami viešai.
„Tam tikrose situacijose gali susiklostyti tokia situacija, kai pats publikacijos autorius paviešina transporto priemonės vaizdą su aiškiai matomais transporto priemonės numeriais be jokio aiškaus tikslo (dažnai - siekiant pajuokti, sukelti diskusiją). Tačiau toks viešinimas turėtų būti laikomas betiksliu ir neteisėtu asmens duomenų tvarkymu“, - vertina advokatė G. Girdzijauskienė. Ji taip pat išskiria, kada vaizdų viešinimas, vadovaujantis BDAR, yra galimas, t. y. kai tai būtina informacijos laisvei ar kitoms pagrindinėms teisėms įgyvendinti, tačiau visuomet turi būti vertinama, kokiu tikslu ir kokia apimtimi būtina viešinti asmens duomenis.
Kaip turėtų būti elgiamasi pastebėjus pažeidimą?
Teisės ekspertai įspėja, kad, nors dalijimasis nuotraukomis ar vaizdo siužetais socialiniuose tinkluose gali atrodyti kaip pilietiškas elgesys, jis gali turėti neigiamų pasekmių. Vietoj viešinimo socialiniuose tinkluose, asmenys, užfiksavę galimus KET pažeidimus, turėtų pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms, t. y. policijai. Tai galima padaryti per elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė pažymi, kad vairuotojui ar kitam eismo įvykyje dalyvavusiam asmeniui atsakomybė taikoma tik išsiaiškinus situaciją ir nustačius, kaip konkrečiai jis pažeidė KET. Susirūpinę žmonės gali pateikti medžiagą per elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt.
Advokatas dr. Algirdas Šilėnas teigia, kad viešinantys asmenys laikytini galimais asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidėjais. „Asmuo, turintis duomenų apie galimą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turėtų šį faktą pranešti teisėsaugos institucijoms, o ne užsiimti neteisėta savivale, kuri gali atsigręžti prieš patį duomenų viešintoją“, - aiškina advokatas.
Teisinė atsakomybė ir sankcijos
Už tokio pobūdžio pažeidimą žurnalistų etikos inspektorius atsakingam asmeniui taiko įspėjimą, papeikimą, nurodymą arba rekomendaciją. Jei asmens duomenys buvo paviešinti be sutikimo ir tai sukėlė žalą, nukentėjusysis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
Pagal ATPK 21416 str., duomenų subjekto teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, pažeidimas užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų. Nustačius pažeidimą, asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, taip pat dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių šio įstatymo nuostatas, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Administracinio teisės pažeidimo byla tokiu atveju galėtų būti prijungta prie civilinės bylos dėl žalos atlyginimo ir būtų labai svarus neteisėtų veiksmų įrodymas.
Gerardas asmens duomenų apsauga mažoms įmonėms pagal bdar (gdpr) reglamentą
BDAR ir asmens duomenų apsauga
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustato griežtas taisykles dėl asmens duomenų tvarkymo. Svarbu suprasti, kad teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį bei proporcingumo principą. Saviraiškos laisvė taip pat nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina žmogaus sveikatai, garbei, orumui, privačiam gyvenimui ar konstitucinei santvarkai apsaugoti.
BDAR numato, kad duomenų valdytojas privalo įvertinti, kokiu tikslu ir kokia apimtimi yra būtina viešinti asmens duomenis. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės, būtų atsižvelgiama į pačios medžiagos turinį ir tai, ar paskelbta medžiaga pavaizduotiems asmenims sukėlė žalą. Taip pat svarbu, ar medžiaga sudaro galimybę identifikuoti užfiksuotus asmenis ir ar buvo reaguojama į prašymus pašalinti nuotrauką ar vaizdo įrašą iš socialinės erdvės.
| Metai | Nustatyti pažeidimų atvejai | Gauti skundai |
|---|---|---|
| 2021 m. | 54 | - |
| Šie metai | - | 30 |
Pasak J. Kučinskaitės, beveik pusė skundų dėl teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimų gaunama būtent dėl duomenų viešinimo socialiniuose tinkluose. Tai rodo, kad ši problema yra aktuali ir reikalauja didesnio dėmesio tiek iš piliečių, tiek iš institucijų pusės.
tags: #gdpr #automobilio #numeriu #viesinimas