„Toyota“ - tai vardas, kuris pasaulyje asocijuojasi su patikimumu, inovacijomis ir plačiu automobilių asortimentu, apimančiu viską nuo praktiškų šeimos automobilių iki legendinių sportinių modelių. Nors daugelis „Toyota“ modelių pelnė pripažinimą dėl savo praktiškumo ir ilgaamžiškumo, tokių kaip pasaulyje perkamiausia „Corolla“ ar visureigių legenda „Land Cruiser“, gamintojas taip pat paliko ryškų pėdsaką sportinių automobilių istorijoje. Šiame straipsnyje gilinsimės į vieną ryškiausių „Toyota“ sporto istorijos perlų - „Celica“ modelį, jo raidą ir jo įtaką populiariajai kultūrai, ypač per kultinius filmus.
„Toyota Celica“: Nuo Ralio Trasų Iki Kino Ekrano
„Toyota Celica“ yra sportiškas kupė, kuris sužibėjo ne tik WRC (Pasaulio ralio čempionato) trasose, bet ir tapo neatsiejama populiariosios kultūros dalimi. Ypač GT-Four versija simbolizavo „Toyota“ gebėjimą kurti galingus ir konkurencingus automobilius.
Nors „Supra“ dažnai minima kaip pagrindinis „Toyota“ sportinis modelis, verta prisiminti, kad iš pradžių „Supra“ pavadinimas buvo naudojamas žymėti pačias galingiausias „2000 GT“ versijas, pasirodžiusias dar 1967 m. Vėliau, nuo 1979 m., „Supra“ priedėlis atiteko ir galingiausioms „Celica“ kupė versijoms. Tik 1982 m. „Supra“ tapo savarankišku modeliu su unikaliu kėbulu ir varikliu.
„Celica“ modelis, ypač jo septintosios kartos versija, sulaukė modernizacijos ir tapo projektu, kuris vizualiai keitėsi ilgus metus. Su „Kaminari“ firmos bodykit'u, priekiniu ir galiniu bamperiais, slenksčiais bei sparnais, automobilis įgavo agresyvesnę išvaizdą. Mažas, bet puikiai automobiliui tinkantis spoileris buvo pagamintas „Brashboy“ firmos meistrų.
„Fast and Furious“ Ir „Toyota“ Legendos
Filmas „The Fast and the Furious“ (Greiti ir įsiutę) pasirodė pačiu tinkamiausiu metu, kai automobilių modifikavimo kultūra buvo pasiekusi savo viršūnę. Filmo kūrėjai aktyviai ieškojo automobilių, kurie atspindėtų to meto JAV gatvių kultūrą ir atitiktų personažų charakterius. Tarp prioritetinių automobilių buvo ir „Toyota Supra“, ir „Toyota MR2“, ir „Toyota Celica“.
Filmo scenarijus numatė, kad pagrindinis herojus Brian‘as iš pradžių vairuos „Mitsubishi Eclipse“, o vėliau persės į galingesnį „Toyota Supra“ automobilį. Įdomu tai, kad vietoje „Toyota Supra“ buvo svarstoma panaudoti „Mitsubishi 3000GT“ arba „Nissan 300ZX“ automobilius, kurie turėjo „targa“ tipo kėbulą, reikalingą filmo pabaigos scenai. Tačiau galiausiai pasirinktas buvo „Toyota Supra“.
Kiti „Toyota“ modeliai taip pat turėjo savo vietas filme. Pavyzdžiui, vienam personažui iš Toretto kompanijos Leonui buvo numatyta „Toyota Celica“. Buvo svarstoma galimybė panaudoti modifikuotą „Hachi-Roku“ Toyota AE86, tačiau galiausiai jis gavo brangiausią filmo automobilį - „Nissan GTR R33“.
Antrajame filme „2 Fast 2 Furious“ taip pat buvo svarstoma apie „Toyota“ modelių panaudojimą. Suki personažui iš pradžių buvo galvojama skirti „Opel Speedster“ automobilius, tačiau vėliau nuspręsta panaudoti trečios kartos „Toyota MR2“ modelius. Galiausiai, prodiuseriai pakeitė nuomonę ir ekrane pasirodė rožinės spalvos „Honda S2000“.
„Fast And Furious“ filmas ir „Need For Speed Underground“ kompiuterinis žaidimas padėjo visame pasaulyje išpopuliarinti patobulintų mašinų kultą. Tiek filmas, tiek žaidimas diktavo automobilių tobulinimo tendencijas, kurios per daugiau nei dešimt metų smarkiai pasikeitė. Jeigu anksčiau didžioji dalis automobilių gaudavo griozdiškus bodykit'us, dabar didžioji dalis patobulintų mašinų didžiuojasi nuleistais kėbulais, išvirtusiais ratais arba beprotiškai patobulintomis jėgainėmis.
LEGENDINĖ Toyota Celica !!! Nauja Apžvalga !!!
Techninės Savybės ir Priežiūra
Kalbant apie „Toyota Supra“, dauguma modelių turėjo 3 litrų 224 AG atmosferinius variklius, leidžiančius automobiliui laisvai pasiekti 200 km/val. greitį, o 100 km/val. pasiekiamas per 6,5 sekundės. Tačiau modeliai su 3 litrų varikliais ir turbina buvo dar galingesni: eksportiniai modeliai pasiekdavo 330 AG. Greičio ribotuvai įsijungdavo ties 250 km/val., o juos atjungus, buvo galima pasiekti ir 290 km/val.
Reikėtų nepamiršti, kad dauguma turbinų jau būna nemažai padirbėjusios, o jų remontas nebus labai pigus. Verčiau pirkti modelį su atmosferiniu varikliu ir jį modernizuoti - tai gali būti galingesnis ir patikimesnis variantas. Tiesa, patikimumu 3 litrų „2JZ-GE /2JZ-GTE" varikliai taip pat nesiskundžia. Pasak specialistų, jeigu kasdien nespausite akceleratoriaus iki dugno, variklis gali tarnauti 600 000 km ar net daugiau.
Įdomu tai, kad „Supra" variklis, net ir dirbdamas ties galimybių riba, stebina patikimumu. Dažną sportiško automobilio variklį tenka remontuoti jau po 100 000 km, o „Supra" agregatas, net ir netausojamas, tarnauja iki 300 000 km, žinoma, jei kas 7 000 km keičiamas tepalas, stebima variklio temperatūra ir t. t. Reikėtų saugotis, kad persistengus „Supra" variklis gali „užvirti". Jeigu gedimas bus rimtas, laukia nepigus remontas, tačiau, laiku pastebėjus galimą problemą, tikėtina, užteks tik pakeisti tarpines ir riebokšlius.
Mieste važiuojant ramiai 100 km kelio reiks 17-20 litrų kuro. Jei modelis turi atmosferinį variklį, reikės A-95 benzino, jei su turbina - tik A-98. Jeigu netikėtai pastebėsite, kad 100 km kelio reikia 30 litrų benzino, greičiausiai bus sugedęs deguonies daviklis. Jis nepigus, bet jo pakeitimas atstatys įprastas kuro sąnaudas.
Daugelis „Toyota Supra" turi 4 pavarų automatinę pavarų dėžę (APD). Nuomonė dėl šios dėžės skiriasi: vieni teigia, kad ji netinka sportiškam automobiliui, kiti kaip tik ją giria, teigdami, kad „automatai" sureguliuoti sportiniam važiavimo stiliui, tad pavaros persijungia labai greitai. Be to, mažiau kenčia varikliai, nes neįmanoma jų „persukti". Jeigu „automato" pavarų dėžė bus nuvaryta, remontas kainuos nepigiai. Mechaninės pavarų dėžės būna 5 arba 6 pavarų. Didelio skirtumo tarp jų nėra, jos patikimesnės už APD, tačiau po 200 000 km vis tiek gali tekti remontuoti. Kas 50 000-100 000 km tenka keisti sankabą. Laimė, ji nėra brangi.
„Supra" pakaba nesudėtinga. Abi ašys turi nepriklausomą pakabą su dviem skersinėmis svirtimis ir stabilizatoriais. Jeigu automobilis bus tausojamas, iki 150 000 km problemų nebus. Deja, perkant naudotą modelį reikia nusiteikti, kad pakabą teks remontuoti. Originalios detalės brangokos, tačiau daugumą jų galima pakeisti neoriginaliomis. Dėl „Supra" pakabos per daug nerimauti nereikėtų, jos aptarnavimas tikrai nebus brangesnis už kitų „Toyota", išskyrus pačią pakabą, kurios remontas gali smūgiuoti skaudžiau į kišenę.
Prieš perkant „Supra" būtina patikrinti kėbulo būklę. Kadangi automobilis sportiškas ir „arkliukų" turi nemažai, dažnai patenka į avarijas. Jeigu nedaužtą automobilį rasti sunku, bet labai norisi būtent „Supra", reiktų ieškoti tvarkingai ir tinkamai suremontuoto. Jeigu matyti, kad kėbulas buvo remontuotas paskubomis, vertėtų pasiieškoti kito varianto. Taip pat patikrinkite, kad automobilis turėtų užpakalinį antisparną. Tai nėra „saviveiklos" detalė. Jeigu pasiekiamas 150-180 km/val. greitis, antisparnas tikrai padeda suvaldyti automobilį, spausdamas jo užpakalinę dalį prie kelio. Beje, originalus antisparnas viduje tuščias.
Septintosios kartos „Toyota Celica" modifikacija su patobulintais komponentais, tokiais kaip „DGR Street" coilover'iai, „Bilstein" sway bar'ai, „Rod Millen" stabilizatorius ir poliuretano sailenblokai, rodo, kad net ir praktiškesni modeliai gali būti paversti įspūdingais sportiniais automobiliais.
Kalbant apie garso aparatūrą, pavyzdys su 15 colių LCD monitoriumi, „Playstation 3" kompiuteriu, dviem „Kaption" firmos stiprintuvais, „Kaption" garsiakalbiais ir „SPL Max" žemų dažnių garsiakalbiu rodo, kad net ir techniškai sudėtingi projektai gali būti sukurti dėl aistros muzikai.
Vis dėlto, pasaulyje yra nemažai žmonių, kurie mėgsta senąją mokyklą. Kadaise visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, populiarumu galėjęs pasigirti „Toyota" modelis, dėl mažėjančios paklausos, buvo įrašytas į automobilių industrijos istorijos vadovėlius. Tačiau ar jūs iškeistumėte „Toyota MR2" į „Toyota Celica"? Daugelis greičiausiai pateiktų neigiamą atsakymą, nes per vidurį sumontuotas variklis ir galiniai varomieji ratai turi savo žavesio. Ne veltui „Toyota MR2" savo laiku buvo vadinamas japonišku Ferrari.
„Toyota Celica", kaip ir „Toyota Supra", yra automobiliai, kurie įrodė, kad „Toyota" niekada nebuvo vien praktiški automobiliai. Jie yra sportiškumo, dizaino ir techninių inovacijų simboliai, palikę neištrinamą pėdsaką automobilių istorijoje ir populiariojoje kultūroje.