Pirmosios pagalbos mokymų baigimo pažymėjimas yra būtinas kiekvienam vairuotojui, kuris nori įgauti vairavimo teisę mūsų šalyje ar už jos ribų. Pirmosios pagalbos kursus įprastai sudaro praktinė ir teorinė dalis.
Priklausomai nuo planuojamos vairuoti transporto priemonės, kursų pobūdis gali šiek tiek skirtis. Kartais kursų pobūdį įtakoja ir darbo specifika, kitaip tariant užimamos pareigos. Pavyzdžiui, greitosios pagalbos transporto priemonių vairuotojams, priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantiems žmonėms ar, sakykim, keleivinio transporto darbuotojams reikia lankyti kiek kitokius mokymų kursus nei eiliniams žmonėms.
Pirmosios pagalbos kursai vairuotojams yra privalomi, todėl daugeliui žmonių tai yra ne savarankiškas pasirinkimas, kurį jie priima sava valia, o tiesiog neišvengiama būtinybė. Visgi, reikėtų suvokti, kad tiek teorinė, tiek praktinė kursų dalis kiekvienam vairuotojui suteikia vertingų įgūdžių ir žinių, kurios tikrai praverčia kritinėse situacijose.
Įvykus kraupioms avarijoms, pirmieji nelaimingo atsitikimo liudininkai visada yra vairuotojai. Tinkamas žinias apie pirmosios pagalbos suteikimą turintys vairuotojai gali operatyviai suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems žmonėms. O kartais, greitas pirmosios pagalbos suteikimas gali išgelbėti net žmogaus gyvybę.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai kraupios avarijos nutinka itin atokiose vietovėse ar sunkiai pasiekiamuose keliuose. Tokiu atveju, praeina labai daug laiko, kol į įvykio vietą atvyksta greitosios medicinos pagalbos automobilis. Su dideliais sužalojimais susidūrusiam žmogui kiekviena minutė yra be galo svarbi. Todėl tokiose situacijose, vairuotojas, kuris turi tinkamas žinias apie pirmosios pagalbos suteikimą, tikrai gali tapti žmogaus gyvybės gelbėtoju.
Žinios apie pirmosios pagalbos suteikimą yra ypatingai svarbios ir keleivinių transporto priemonių vairuotojams. Autobuso keleiviai kelionės metu gali susidurti ne tik su avarijomis, bet ir su ūminėmis sveikatos problemomis. Kelionės metu, keleivių sveikata tampa vairuotojo atsakomybe, nes jis yra kelionių paslaugų teikėjas.
Pirmosios Pagalbos Mokymų Nauda Vairuotojams
Pirmosios pagalbos mokymų kursai vairuotojams teikia įvairiapusę naudą:
- Kraujavimo stabdymas. Nelaimingų atsitikimų metu, ypatingai svarbu skubiai sustabdyti kraujavimą. Gausus kraujavimas gali būti mirtinas pavojus.
- Pagalba sąmonės netekusiam žmogui. Autoavarijų metu dažnai patiriami smegenų sukrėtimai ir galvos traumos, dėl kurių žmogus netenka sąmonės. Kursų metu išmokstama, kaip elgtis su sąmonę praradusiu žmogumi. Tai yra labai svarbios žinios.
- Žmogaus gaivinimas. Avarijų metu žmogus dažnai patiria didelį šoką, dėl kurio jo širdis gali nustoti plakti. Kursų metu vairuotojai mokomi, kaip taisyklingai atlikti širdies ir plaučių gaivinimą, trumpiau vadinamą CPR. Žinios apie CPR atlikimą yra be galo svarbios kiekvienam vairuotojui, nes nelaimės atveju, žmogaus gaivinimas turi būti atliekamas nedelsiant.
- Lūžinių pažeidimų gydymas. Avarijų dalyviai neretai susiduria ir su įvairiomis stuburo traumomis bei atvirais lūžiais. Kursų metu išmokstama, kaip tinkamai perkelti ir suteikti pagalbą žmogui, kuris patyrė atvirą lūžį ar stuburo traumą. Šios žinios padeda išvengti klaidų, kurios galėtų sukelti dar didesnę žalą sužeistajam.
Teorinę pirmosios pagalbos mokymų dalį galima mokytis ir savarankiškai, namuose. Pirmosios pagalbos kursai internetu, nuotoliniu būdu - patogus būdas išmokti teorinę kursų dalį. Visgi, kiekvienas vairuotojas turi suprasti, kaip teorinius įgūdžius pritaikyti praktiškai. Todėl kursų metu reikės atvykti ir į mokymo vietą, kurioje vairuotojai bus mokomi pirmosios pagalbos suteikimo technikos.
Pirmosios pagalbos mokymų kursai yra nebrangūs, sąlyginai trumpi ir tikrai nesudėtingi. Kursų metu gaunamos žinios yra neįkainojamos, o kartais, net gelbstinčios žmonių gyvybes, tad kiekvienas vairuotojas turėtų koncentruotis ne į šių kursų būtinybę, o į svarbą.
Greitosios Pagalbos Automobilio Vairuotojo Profesija
Profesijos aprašymas: Saugiai ir operatyviai vairuoti greitosios medicinos pagalbos automobilį.
Svarbiausios veiklos sritys:
- Operatyvus ir saugus greitosios medicinos pagalbos automobilio vairavimas, medicinos pagalbos komandos pristatymas į iškvietimo vietą pasirenkant trumpiausią ir tinkamiausią maršrutą.
- Operatyvus ir saugus sergančiųjų ir sužeistųjų asmenų gabenimas į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
- Galimybių nepaisyti tam tikrų kelių eismo taisyklių, naudoti įspėjamuosius signalus ir pasinaudoti pirmenybe įvertinimas ir, esant būtinybei, panaudojimas.
- Vairavimo rizikos veiksnių, susijusių su eismo sąlygomis, kelių tipais ir jų danga, paros laiku, vairuojant greitosios medicinos pagalbos automobilį identifikavimas ir įvertinimas.
- Tinkama eksploatuojamos transporto priemonės priežiūra.
- Dokumentų pildymas pagal apibrėžtus reikalavimus.
Potencialūs darbdaviai: Valstybinės ir privačios gydymo įstaigos, greitosios medicinos pagalbos stotys ir skyriai.
Darbo priemonės: Įvairių tipų greitosios medicinos pagalbos automobiliai su ryšio priemonėmis (portatyvinės radijo stotys, mobiliojo ryšio telefonai, iškvietimų priėmimo gavikliai su spausdintuvais), automobilio priežiūrai reikalingi įrankiai, navigacijos priemonės (žemėlapiai, GPS navigatoriai), apskaitos ir kelionės dokumentai.
Profesinės perspektyvos: Profesinę kvalifikaciją greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojai tobulina darbo vietoje, kursų, seminarų, paskaitų metu.
Aktualios Diskusijos ir Tyrimai Dėl Pirmosios Pagalbos Mokymų
Pirmosios pagalbos kursai yra privalomi asmenims norintiems įgyti teisę valdyti AM, A1, A2, A, B1, B2 ir BE kategorijų transporto priemones. 8 valandų pagrindinės programos kursai turi būti išklausyti dar prieš laikant teorijos ar praktikos egzaminus, tačiau vėliau tokia prievolė nenumatyta.
Tiesa, patys vairuotojai neslepia, kad dažnu atveju kurso išklausymas yra tik teorinis, mat praktikoje viskas vyksta kur kas greičiau - sumokėjus numatytą pinigų sumą uždedamas parašas, kad žmogus minimus kursus yra išklausęs, nors po to dažnas nė negali įvardyti, kokia yra privalomų pirmosios pagalbos kursų sudėtis.
Julijanas Gališanskis, Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas, teigė, kad poreikis ir galimybės atnaujinti vairuotojų būtinosios pagalbos žinias kol kas yra ministerijos vidinės diskusijos objektas. „Toks pakeitimas paliestų didelę dalį visuomenės, pirmiausiai vairuotojus, todėl jis galėtų būti siūlomas tik po detalios analizės ir pristatymo - nei vieno, nei kito kol kas nėra padaryta. Motorinių transporto priemonių vairuotojai Vyriausybės nutarimu yra įtraukti į sąrašą asmenų, kurie privalo teikti pirmąją pagalbą, jeigu nelaimės vietoje atsidūrė šalia nukentėjusiojo. Žinios ir gebėjimai teikti pirmąją pagalbą, kuriuos vairuotojai įgyja vairavimo mokyklose, laikui bėgant užsimiršta, todėl Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo svarstyti galimybę tam tikru periodiškumu, pavyzdžiui, kas penkerius metus, atnaujinti vairuotojų žinias ir praktinius gebėjimus. Ar tokia tvarka būtų veiksminga ir kaip ji galėtų būti įgyvendinama praktiškai, paaiškės diskutuojant su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene“, - komentavo J. Gališanskis.
SAM atstovas aiškino, kad vairuotojai ir kiti eismo dalyviai gali jaustis saugiau žinodami, kad įvykus nelaimei sulauks pirmosios pagalbos nedelsiant, dar prieš atvykstant medikams. Įvykus nelaimei ir patyrus kūno sužalojimų, svarbi gali būti kiekviena minutė. Laiku ir tinkamai sustabdytas kraujavimas ar atliktas gaivinimas gali išgelbėti žmogaus gyvybę. Pirmosios pagalbos įgūdžiai padeda mažinti mirtingumą keliuose ir kurti saugesnę eismo aplinką“, - pabrėžė SAM atstovas.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Tarnybos vadovas Mindaugas Kliukas neslėpė nusivylimo dabar esančia tvarka ir prasta pirmosios medicinos pagalbos kursų kokybe. „Šie kursai tampa tiesiog kliūtimi įgaunant vairuotojo pažymėjimą. Žmonės tiesiog sumoka pinigus ir gauna pažymėjimą arba apie kursus papasakojama per keliolika minučių ir uždedamas parašas. Žmonės nieko neišmokomi, paleidžiami neturintys nei žinių, nei įgūdžių, o tai kelia pasipiktinimą“, - komentavo M. Kliukas.
Medikas teigė, kad kiekvienas išsilavinęs žmogus gyvendamas civilizuotoje visuomenėje turi mokėti atlikti elementarius gaivinimo ar kraujavimo stabdymo veiksmus. Vis dėlto, anot jo, situacija mūsų šalyje kiek kitokia ir realiai pagalbą suteikti gebančių vairuotojų nėra tiek daug, kiek norėtųsi. „Kad reikia šiuos kursus dažninti, tai tikrai. Įgūdžius reikia lavinti, kad jie nepasimirštų. Tik bėda, kad dažnas vairuotojas neturi ką pamiršti, nes nuo pat pradžių nieko nemoka. 5 metų intervalas būtų minimalus, tačiau tai jau būtų geriau nei yra. Žinoma, bėda yra ir su pačių kursų kokybe - vairuotojai nieko neišmoksta. Tačiau jei toks žinių gilinimas būtų kokybiškas - valio, tuo labai džiaugtumėmės. Tam, kad žmogus išmoktų bent pagrindus, reikėtų mažiausiai 6 valandų intensyvaus darbo“, - komentavo M. Kliukas.
Saugaus eismo ekspertas ir „ARV-auto“ vairavimo mokyklos vadovas Valdas Šlepikas taip pat akcentavo, kad prieš pradedant kalbėti apie pakartotinius kursus, pirmiausia reikėtų išspręsti problemas kylančias dėl pagrindinio mokymo, mat dabar dažnas vairuotojas neva pagilinti žinių nuvyktų iš tiesų nieko nemokėdamas, nes, priešingai nei bandoma įtikinti, dar prieš įgyjant teisę vairuoti neįgijo pagrindiniame kurse numatytų žinių ir įgūdžių. „Neabejotinai svarbu, kad vairuotojai mokėtų suteikti pirmąją pagalbą, tačiau dabar mes kalbame apie papildomus mokymus - kurso kartojimą, kai galbūt dažnas net pradinių mokymų nėra išklausęs ir nei tinkamų žinių, nei įgūdžių neturi. Pirmiausia derėtų išspręsti šių dienų egzistuojančias aptariamas problemas, o tik po to galvoti, ar kažką reikia kartoti kas 5 metus, ar ne. Tikrai norėčiau, kad jei man kas atsitiktų, šalia esantys sugebėtų tinkamai suteikti pirmąją pagalbą, ar bent žinotų, kaip situacijos nepabloginti, tačiau tuomet man kyla klausimas, kodėl tokia prievolė numatoma tik vairuotojams? Galbūt didžioji visuomenės dalis turėtų turėti tokių žinių ir įgūdžių“, - svarstė V. Šlepikas.
V. Šlepikas akcentavo, kad kalbant apie pokyčius, susijusius su pirmosios pagalbos kursais, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokios priemonės padėtų užtikrinti šių kursų kokybę, mat be to, net ir mokymo kartojimas neatneš jokios realios naudos.
Statistiniai Duomenys ir Tyrimų Rezultatai
Pasaulyje sparčiai didėjantis automobilių skaičius yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykių dažnumu. Remiantis „Regitros“ duomenimis, galima teigti, kad dauguma Lietuvos gyventojų turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus - perėjimo į 2024 metus pradžioje Lietuvoje užfiksuota 1 516 437 asmenų, turinčių teisę valdyti transporto priemones su tai patvirtinančiu dokumentu - galiojančiu vairuotojo pažymėjimu [1]. Lietuva, kaip ir daugelis kitų pasaulio šalių, susiduria su vis daugiau nerimą keliančių problemų, susijusių su gyvybės praradimu dėl išorinių mirties priežasčių. Pagal standartizuotą išorinių priežasčių mirtingumo rodiklį galima pastebėti, kad Lietuvos vyrų rodiklis dėl šios priežasties yra aukščiausias Europos Sąjungoje [2].
Pirmosios pagalbos mokymo tikslas yra suteikti teorinių žinių bei išugdyti svarbiausius gebėjimus - tikslingai įvertinti nukentėjusiojo gyvybines funkcijas bei nedelsiant suteikti reikiamą pirmąją pagalbą [3]. Įvykus nelaimei, šalia buvusių asmenų pirmosios pagalbos teikimas nukentėjusiesiems ženkliai prisideda prie jų išgyvenamumo ir skaudžių sveikatos sutrikimo padarinių [4]. Tokie asmenys nelaimingo atsitikimo, įvykusio eismo metu, vietoje pagalbą turėtų pradėti teikti anksčiau nei atvyks greitoji medicinos pagalba. Todėl, jeigu šie asmenys yra išmokę atpažinti nelaimingo atsitikimo ar sunkių būklių požymius, kai reikia pagalbos, jų atlikti veiksmai gali būti labai svarbūs, kol nukentėjusiajam pagalbą pradės teikti sveikatos priežiūros specialistai [5].
Vairuotojai, įskaitant ir pradedančiuosius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą yra įtraukti į asmenų sąrašą, kurie eismo įvykio atveju privalo suteikti pirmąją pagalbą [4]. Lietuvoje eismo įvykiai dažnai baigiasi sunkiomis pasekmėmis - tiek sužeidimais, tiek mirtimi. 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais šalyje įvyko 2180 eismo įvykių, kuriuose 115 žmonių žuvo, o 2504 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų [6]. Dažniausia eismo įvykių priežastis yra greičio viršijimas, tačiau svarbios ir kitos priežastys: tinkamo saugaus atstumo nesilaikymas, pėsčiųjų nepaisymas kelių eismo taisyklių bei automobilių vairuotojų klaidos pėsčiųjų perėjose [7].
Remiantis statistika, kasmet apie 250-300 pradedančiųjų vairuotojų sukelia eismo įvykius. Šiuose įvykiuose vidutiniškai žūsta 14 žmonių, o dar 360 patiria įvairių sužalojimų. 2023 m. žuvusiųjų skaičius siekė 17, o asmenų, patyrusių įvairių sužalojimų, - 340 [8]. Mažą vairavimo stažą turintys vairuotojai dažnai nesugeba tinkamai įvertinti rizikų, greitai besikeičiančių aplinkybių, atlikdami netikėtus manevrus pavėluotai reaguoja į situaciją. Be to, pradedantiesiems vairuotojams dažnai būdingas ir per didelis pasitikėjimas savimi. Dėl šių priežasčių jie dažnai viršija greitį, nesaugiai elgiasi kelyje ir tokiu būdu sukelia pavojų ne tik aplinkiniams, bet ir sau [9]. Todėl svarbu pabrėžti, kad padidintas greitis ženkliai padidina eismo įvykio tikimybę, o mirties rizika išauga net keturis kartus [10].
2019 m. Lietuvoje beveik pusė visų eismo įvykių baigėsi tragiškomis pasekmėmis, kai žuvo pažeidžiamiausi eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai, motociklininkai ir mopedų vairuotojai) [11]. Šie dalyviai dėl savo pažeidžiamumo ir išorinės apsaugos trūkumo patiria didžiausią pavojų eismo įvykio metu. Minėti asmenys dažnai patiria sunkias traumas arba žūsta, nes neturi išorinio apsauginio „skydo“ - automobilio kėbulo. Tokių eismo dalyvių apsauga yra minimali arba jos visai nėra. Būtent dėl šios priežasties eismo įvykių poveikių ir padarinių sušvelninti nepavyksta, o tai ir yra sunkių traumų ir mirties rizikos priežastis [12].
Eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo skirtingi eismo dalyviai, rodo, kad didžiausią riziką patirti traumas ar žūti turi tokie asmenys kaip pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai, motociklininkai ir mopedų vairuotojai, sudarantys vos 24 proc. visų eismo dalyvių. Šie asmenys dėl savo pažeidžiamumo dažniau nei kiti eismo dalyviai patiria rimtų eismo įvykių padarinių. To priežastis yra ne tik apsaugos stoka, bet ir mažesnis greitis ar kelių infrastruktūros ypatumai. Tuo tarpu automobilių vairuotojai, kurie sudaro 54 proc. visų eismo dalyvių, patiria reikšmingai mažesnę riziką. Iš jų tik 4 proc. susiduria su sunkiomis traumomis ar žūsta eismo įvykių metu. Tai rodo, kad automobilių apsaugos sistema ir kiti veiksniai esmingai mažina vairuotojų pažeidžiamumą, tačiau net ir šie dalyviai nėra visiškai apsaugoti nuo pavojaus keliuose [13].
Kelių eismo taisyklėse yra pabrėžiama, kad nepilnamečiai dviratininkai ir jų keleiviai, važiuodami keliu, privalo teisingai užsidėti dviratininko šalmą, užsisegti dirželius. Be to, kelių eismo taisyklės mopedams, motociklams, triračiams, lengviesiems keturračiams, keturračiams ar galingiems keturračiams reikalauja, kad šie eismo dalyviai važiuodami gatve dėvėtų šalmą užsegtais dirželiais. Jeigu minėtos transporto priemonės turi kėbulą, stogo saugos lankus ir saugos diržus, apsaugančius nuo smūgių, - šalmo dėvėjimas neprivalomas [14].
Eismo įvykiai sukelia įvairių traumų, kurios priklauso nuo dalyvio tipo ir sužalojimo vietos. Tyrimai rodo, kad tarp automobilių eismo dalyvių dažniausiai pasitaiko galvos, krūtinės, stuburo ir galūnių traumų [16]. Lietuvoje 2022 m. galvos smegenų traumos taip pat buvo viena pagrindinių eismo įvykio metu patirtų gydytų traumų [17]. Tyrimo, atlikto Kaune 2017-2020 m., rezultatai parodė, kad automobiliuose žuvę asmenys dažniau patyrė viršutinių galūnių ir šonkaulių sužalojimų, o pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai dažniau patyrė menties, stuburo ir dubens kaulų lūžių [18]. Kaip rodo tyrimai, dviratininkams ir mopedų vairuotojams dažniau nei motociklininkams diagnozuojami galvos ir kaklo sužalojimai. Motociklininkai dažniau patiria krūtinės ir veido sužalojimų, kurie paprastai būna sunkesni. Mopedų vairuotojams dažniau pasitaiko blauzdikaulio, veido srities ir šonkaulių lūžių, o dviratininkai ir motociklininkai dažniau patiria žastikaulio lūžių [19]. Po eismo įvykių pėstiesiems dažniausiai diagnozuojami kaulų lūžiai, ypač ilgųjų kaulų, tokių kaip žastikaulis, stipinkaulis ir šeivikaulis. Be to, pėstieji dažnai patiria sumušimų, minkštųjų audinių pažeidimų, žaizdų, taip pat galvos, veido, akių ir dantų sužalojimų bei vidaus organų traumų, susijusių su dubens srities lūžiais [20].
Pirmosios pagalbos teikimo svarba yra itin didelė - nutikus nelaimei, pirmosios pagalbos teikimas negali būti atidėtas, o pradėjus teikti pagalbą - nutrauktas. Pirmoji pagalba turi būti teikiama tol, kol atvyks greitoji medicinos pagalba [21]. Svarbu paminėti, kad net ir asmenų, kurie neturi medicininio išsilavinimo, pirmosios pagalbos teikimas nutikus nelaimingam atsitikimui gali turėti labai didelę reikšmę prisidedant prie tolimesnės nukentėjusiojo gyvenimo kokybės ar gyvybinių funkcijų išsaugojimo [4].
Tačiau visa tai nėra taip paprasta - tinkamos pagalbos suteikimas reikalauja tvirtų pirmosios pagalbos žinių. Asmenims, kuriems trūksta žinių, gali kilti dvejonių. Neretai tokie asmenys nepasitiki savimi, nerimauja, kad atlikdami tam tikrus veiksmus gali ne pagerinti situaciją, o priešingai - pakenkti dar labiau [22]. Dėl šios priežasties labai svarbu mokytis pirmosios pagalbos pagrindų. Literatūroje teigiama, kad pirmosios pagalbos mokymai iš tiesų yra labai svarbūs, siekiant įtvirtinti pradedančiųjų vairuotojų žinias bei pasitikėjimą savo jėgomis. Tai patvirtina Australijoje atliktas tyrimas. Prieš prasidedant pirmosios pagalbos mokymams programoje dalyvavę vairuotojai savo žiniomis ir įgūdžiais nepasitikėjo. Po dviejų savaičių mokymų išryškėjo progresas: dalyviai įgijo daugiau pasitikėjimo savo žiniomis apie pirmosios pagalbos teikimą [23].
Be to, tyrimai rodo, kad apie 90 proc. vairuotojų ir motociklininkų visame pasaulyje mokosi vairavimo mokyklose, todėl vairavimo mokyklos yra veiksmingas būdas skleisti informuotumą apie pirmos pagalbos mokymą visoje Europoje. Europos gaivinimo taryba (angl. the European Resuscitation Council) bendradarbiauja su Europos Parlamentu ir Europos šalių transporto bei kelių priežiūros organizacijomis siekdama, kad būtų patvirtinta standartizuota pradinio gaivinimo mokymo programa ruošiant vairuotojus. Literatūroje taip pat pabrėžiama, kad asmenys, kurie turi pirmosios pagalbos žinių ir geba konkrečioje situacijoje jas pritaikyti atlikdami tikslingus ir konkrečioje situacijoje tinkamus veiksmus, teikia didelę naudą visuomenei bei jos sveikatai [25].
Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant anketinės apklausos metodą, kurio metu buvo įvertintos 92 pradedančiųjų vairuotojų žinios apie pirmosios pagalbos teikimą nukentėjusiesiems eismo įvykio metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad pradedančiųjų vairuotojų žinių apie pirmąją pagalbą pasiskirstymas skirtingas. Teisingų žinių, susijusių su pradiniu gaivinimu, vidurkis siekė 57,9 proc., žinių, susijusių su traumomis, - 53,6 proc., o žinių su reikiamais atlikti pirmosios pagalbos veiksmais - 71,2 proc. Nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų turi žinių apie teisingą gaivinimo atlikimo techniką, o mažiau nei penktadaliui respondentų trūksta žinių apie pirmosios pagalbos teikimo principus gresiant pavojui. Nors dauguma pradedančiųjų vairuotojų gerai žino, kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą esant kaulų lūžiams, tačiau jų žinios apie pirmosios pagalbos suteikimą stuburo traumą patyrusiems asmenims yra nepakankamos. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad pradedančiųjų vairuotojų žinios apie pradinį gaivinimą ir pirmosios pagalbos teikimą asmenims, patyrusiems įvairių traumų, yra vertintinos kaip silpnos.
tags: #greitosios #pagalbos #suteiimas #del #vairavimo