Lietuvoje gyvūnų auginimo ir laikymo srityje įsigaliojo naujos administracinės atsakomybės ir baudos, kurios siekia sugriežtinti tvarką ir apsaugoti gyvūnus nuo žiauraus elgesio bei invazinių rūšių plitimo.
Baudų sistema už gyvūnų gerovės pažeidimus
Pagal priimtas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų tvarkų pažeidimus neliko įspėjimo, nusižengę asmenys iš karto bus baudžiami bauda nuo 30 iki 120 eurų. Padidintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Už tai bus baudžiama nuo 150 iki 2000 eurų, dabartinė bauda siekia nuo 50 iki 1200 eurų.
Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtrauks baudą nuo 900 iki 3200 eurų. Šiuo metu galiojančiame kodekse įtvirtinta - nuo 300 iki 1750 eurų. Nusižengus pakartotinai asmuo bus baudžiamas bauda nuo 2200 iki 6000 eurų (šiuo metu - nuo 1750 iki 2300 eurų).
Seimas 2021 m. gegužės 18 d. pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir pagaliau gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai gyvūnui gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.). 2022 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas ketverius metus siektas draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims.
Už aukščiau išvardintus nusižengimus, t. y. 1. 2021 05 27 įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 2. užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3. užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 4. užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkiasdešimt penkių šimtų eurų. 51. 2022 12 22 įstatymu Nr. (TAR, 2022, Nr. 52. 2022 12 22 įstatymu Nr. (TAR, 2022, Nr. 6. užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 7. užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų. 8. užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų. 9. užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. 10. užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 11. užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų. 12. užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 13. 14. užtraukia baudą nuo dviejų šimtų šešiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 15. užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų. 16. 2021 05 27 įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 17. 2021 05 27 įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 18. 2021 05 27 įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 19. 2021 05 27 įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 20. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.
Invazinių rūšių kontrolė ir atsakomybė
Lietuvos invazinių rūšių sąraše įrašyta 35 augalai ir gyvūnai. Šių rūšių žala biologinei įvairovei ypač didelė, todėl jas būtina kontroliuoti, neleisti joms plisti bei jas naikinti. Svarbu pabrėžti, kad gyvybingų invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks naudojimas yra draudžiamas, kitaip gresia administracinė atsakomybė.
Invazinės rūšys vis labiau plinta, ką patvirtina paprasti pavyzdžiai. Visai neseniai Neries upėje Vilniuje buvo pastebėtas raštuotasis vėžlys. Jau prieš keletą metų jų buvo aptikta Druskininkų ir Kauno ežeruose. Raštuotasis, kaip ir puošnusis vėžlys, kelia grėsmę baliniams vėžliams, kurie Lietuvoje reti ir saugomi.
Norint laikyti invazinį gyvūną, būtinas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Neteisėtai laikant ar kitaip naudojant invazinės rūšies gyvūną gresia administracinė bauda iki 600 eurų su gyvūno konfiskavimu. Jeigu toks gyvūnas laikomas kaip naminis augintinis, šeimininkai privalo užtikrinti, kad jis nepateks į laisvę. Tad, nusprendus jo atsisakyti, griežtai draudžiama jį paleisti gamtoje.
Invazinės rūšies gyvūną pamačius gamtoje, reikėtų kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją arba skubiosios pagalbos telefonu 112. Gyvūnų globėjų asociacija šiais gyvūnais pasirūpina.
Keletas invazinių rūšių puikiai pažįstamos žvejams: rainuotasis ir žymėtasis vėžys, juodažiotis ir nuodėgulinis grundalas. Invaziniai vėžiai ne tik išstumia vietines rūšis ir užima jų buveines, bet ir platina lietuviškiems vėžiams mirtiną marą, kuriam patys yra atsparūs. Todėl gaudant rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais. Be to, juos galima gaudyti visus metus ir kiek tik norisi (jų skaičius ir dydis neribojamas), nes taip padedama išlikti lietuviškiems vėžiams.
Ši invazinė rūšis ypač pavojinga į Lietuvos saugomų gyvūnų sąrašą įrašytiems ir ten pat gyvenantiems vandens gyvūnams, pavyzdžiui, skiauterėtajam tritonui. Šių žuvų mėgėjiška žvejyba leidžiama visus metus, o jų skaičius ir dydis neribojamas.
Medžiotojai žino, kad mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, ondatras medžioti galima visus metus, nes šie gyvūnai taip pat invaziniai. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad kanadinės audinės daro didelę žalą ančių lizdams, mangutai platina niežus. Meškėnai yra gerai prisitaikę medžioti ir net laipioti medžiais, todėl kelia grėsmę daugumai miško žvėrių, varliagyviams ir ypač paukščiams.
Už neteisėtai sumedžiotus ar kitaip naudojamus invazinių rūšių gyvūnus, žala aplinkai neskaičiuojama.
Į invazinių rūšių sąrašą įtrauktas ir paukštis - kanadinė berniklė. Europoje jų tiek daug, kad gali išstumti kitas rūšis, pavyzdžiui, pilkąsias žąsis. Be to, berniklės ne tik išstumia žąsis, bet ir lengvai kryžminasi ir kenkia populiacijos kokybei. Kanadinių berniklių medžioklė Lietuvoje leidžiama nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.
Atsakomybė už invazinių rūšių laikymą, auginimą, veisimą, dauginimą, mainymą, įvežimą ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos, vežimą per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitokį naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Tokiais atvejais asmenims skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 600 eurų, taip pat konfiskuojamas invazinės rūšies gyvūnas.
Naminių ir laukinių gyvūnų laikymo taisyklės
Naminiais laikomi šie gyvūnai: naminis šuo, naminė katė, naminė žiurkė, naminė pelė, jūrų kiaulytė, naminis triušis, naminis šeškas, naminė ožka, naminė avis, naminis jautis / karvė, gajalas, bantengas, azijinis buivolas, zebu, naminis jakas, šiaurinis elnias, dvikupris kupranugaris, vienkupris kupranugaris, alpaka, lama, naminis asilas, naminis arklys, naminė kiaulė. Taip pat laikyti ir veisti galima domestikuotas vištas, antis, žąsis, kalakutus, patarškus, uolinius karvelius, namines bites, šilkverpius.
Laisvai laikyti ir veisti galima šiuos žinduolius: dygliuotąsias peles, smiltpeles (Gerbillus ir Meriones genčių), nilines žolpeles, neumano žolpeles, peles mažyles, nykštukines namines peles, plačiakamples žiurkes (Natalines peles), juodąsias (namines) žiurkes, sirinius žiurkėnus, nykštukinius Kembelo (Rusijos) žiurkėnus, roborovskio žiurkėnukus, džungarinius žiurkėnukus, daūrinius žiurkėnukus, šinšilas, gambines žiurkėnžiurkes, degu. Nelaisvėje taip pat galima laikyti driežus, gyvates, vėžlius, paukščius, žuvis, gyvalazdes ir pan.
Gauti leidimą privaloma laikant ir veisiant šiuos gyvūnus: patagoninę marą, bizoną, stumbrą, alpinį ožį, sibirinį kalninį ožį, stirną, danielių, taurųjį elnią, dėmėtąjį elnią, dovydo elnią, guanaką, vikuniją, kalninį aviną, mufloną, šerną (atsižvelgiant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus dėl kiaulių maro).
Jei žmogus, neturėdamas leidimo, laiko gyvūną / gyvūnus iš leidžiamų laikyti žinduolių sąrašo, kai tokiam gyvūnui yra reikalingas leidimas, asmuo gaus įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 150 eurų. Be to, laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuojami arba gali būti skiriamas privalomasis nurodymas iki atitinkamos datos gauti leidimą tokiems gyvūnams laikyti.
Leidimų reikia norint laikyti ir pavojingų veislių šunis: amerikiečių stafordšyro terjerą, stafordšyro bulterjerą, amerikiečių buldogą, argentinos dogą, fila brasileiro (Brazilų mastifą), kangalą (Turkų aviganį), kaukazo aviganį, pietų rusų aviganį. Už leidimų neturėjimą gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.
Asmenys, kurie šiuo metu laiko paprastąsias afrikines miegapeles, keturpirščių (afrikinius) ežius, patagonines maras ir nykštukines voverines skraiduoles, juos gali laikyti ir veisti tik iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Po šios datos šie asmenys galės tokius gyvūnus laikyti iki natūralios jų mirties, tačiau privalės užtikrinti, kad šie gyvūnai nesidaugintų. O tie, kurie šių gyvūnų neturi, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. nebegalės jų nei įsigyti, nei laikyti.
Draudžiami laikyti gyvūnai ir sankcijos
Draudžiama veisti ir laikyti šiuos gyvūnus: krokodilus (visas rūšis), kloakinius (visas rūšis), nepilnadančius (visas rūšis), t. y. skruzdėdas, tinginius ir pan., kaguanus (visas rūšis), beždžiones (visas rūšis), šuninius, t. y. lapės, vilkai, šakalai ir pan. (išskyrus rudąją lapę), lokinius (visas rūšis), didžiąją pandą, mažąją pandą, kiauninius, t. y. ūdros, barsukai, žebenkštys, erniai ir pan. (išskyrus šeško naminę formą), viverinius (visas rūšis), t. y. civetos, linzangai ir pan., hieninius (visas rūšis), katinius (visas rūšis), irklakojus, t. y. ruonius (visas rūšis), banginius (visas rūšis), sirenas (visas rūšis), t. y. lamantinai, diugoniai, straublinius t. y. drambliai (visas rūšis), tapyrinius (visas rūšis), raganosinius (visas rūšis), vamzdžiadančius (visas rūšis), t. y. skruzdėtos ir pan., hipopotaminius (visas rūšis), žirafinius (visas rūšis), skujuočius (visas rūšis).
Asmenims, laikantiems ar veisiantiems gyvūnus iš draudžiamų gyvūnų sąrašo, gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 600 eurų. Ji pridūrė, kad šie gyvūnai, be abejo, taip pat yra konfiskuojami.
Taip pat draudžiama laikyti ir veisti kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus. Už tai gali būti skirta bauda iki 550 eurų.
Lietuvoje reikia naikinti šiuos invaziniais vadinamus gyvūnus, nes jie kenkia aplinkui ir žmonių gerovei: paprastasis meškėnas, puošnusis vėžlys, raštuotasis vėžlys, kanadinė audinė, mangutas, ondata, pilkoji žiurkė, rainuotasis vėžys, žymėtasis vėžys, jupdažiotis grundalas, nuodėgulinis grundalas, kanadinė berniklė, luzitaninis arionas, pietinė vijasraigė, ežerinė mizidė, gauruotoji šoniplauka, kietašarvė šoniplauka.
Asmenims taip pat draudžiama laikyti, veisti invazinių rūšių gyvūnus. Už tokius pažeidimus asmenims taikoma administracinė atsakomybė nuo 200 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 600 eurų. Taip pat konfiskuojami invaziniai gyvūnai.
Žymėti privaloma visus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus ir nuolat nelaisvėje laikomus globos tikslais paimtus iš aplinkos saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius. Pažeidimai dėl gyvūno nepaženklinimo paprastai išaiškėja planinių ir neplaninių patikrinimų metu. Jei randamas nepaženklintas saugomos rūšies gyvūnas, jo laikytojui skiriama administracinė nuobauda ir duodamas privalomasis nurodymas paženklinti laukinį gyvūną. Dažnu atveju radus nepaženklintus gyvūnus būna netinkami ir jų kilmę bei teisėtą įgijimą įrodantys dokumentai arba tokių dokumentų iš viso nėra. Tokiu atveju gyvūnų savininkui yra skiriama administracinė bauda, o gyvūnai - konfiskuojami.
Dažniausiai gyvūnai konfiskuojami, nes jų laikytojai / pardavėjai neturi tinkamų teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančių dokumentų. Taip pat, kai laikoma, prekiaujama draudžiamų laikyti rūšių gyvūnais, tarp jų - ir gyvūnų hibridai bei invaziniai gyvūnai. O žiauraus elgesio su gyvūnais atveju, gyvūnai iš laikytojo paimami nedelsiant. Per pastaruosius 3 metus buvo konfiskuota 115 gyvūnų, iš kurių 33 buvo žinduoliai, 37 - paukščiai, 39 - ropliai ir 6 - varliagyviai.