Dažnai pajutę nedidelių sveikatos sutrikimų, skubame į vaistinę, tikėdamiesi, kad pirkti papildai išspręs visas problemas. Tačiau jei tai nėra rimta liga, kuriai reikia medikamentinio gydymo, galbūt verta pirmiausia apsidairyti savo aplinkoje? Gamtos dovanų, galinčių padėti išvaduoti iš užklumpančių negalavimų, galima rasti ir po žeme, ir tiesiog laukuose ar pakelėse. Vienas tokių augalų - varnalėša, kurios vertinimas ir naudojimas siekia senovės laikus.
Kas yra varnalėša?
Varnalėša (lot. Arctium) priklauso astrinių (Asteraceae) šeimos augalų genčiai. Tai dvimečiai, šakotais stiebais ir dideliais lapais augalai, galintys užaugti iki 2 metrų aukščio. Botanikai teigia, kad iki 1815 m. Prancūzijoje varnalėšos nė su žiburiu nerasdavo, o dabar jos - pilnateisės gyventojos, nors ir labai nemėgstamos. Lietuvoje savaime auga 4 rūšių - paprastoji, mažoji, didžioji ir miškinė varnalėšos. Miškinė varnalėša, auganti lapuočių miškuose, krūmuose, paupiuose, yra retesnė negu didžioji varnalėša, kuri dažnai laikoma piktžole ir naikinama iš dirbamų laukų, sodų ir daržų. Nors daugelis ją vadina tiesiog piktžole, gamtos ir vaistinių augalų žinovai tvirtina, kad tai - vertingas vaisinis ir maistinis augalas.
Į ežiuką panašių graižų skraistlapiai su kabliukais atrodo, tik ir laukia, kol pro šalį prakiūtins žvėrelis ar neatsargus žmogus - prikibęs prie kailio arba drabužių, graižas su visomis sėklomis keliauja į naują vietą. Ne veltui didžiosios varnalėšos lotyniškas pavadinimas Arctium lappa reiškia “kimbantį lokį“. Pasakojama, kad šių “nelegalų“, prisisegusių prie drabužių, pakinktų ir arklių karčių, parsigabeno patys prancūzai, grįždami iš nepasisekusio žygio į Maskvą. Tačiau ne visuomet baubas toks baisus, kaip yra piešiamas. Varnalėša labiau naudinga, negu žalinga.
Varnalėšų kilmė ir paplitimas
Varnalėšos paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Paprastai auga patvoriuose, paupiuose, dykvietėse. Tačiau dar ir šiandien kai kuriose Europos šalyse (pvz., Prancūzijoje, Belgijoje, Kinijoje, Japonijoje) varnalėšos auginamos laukuose kaip daržovės, o jų šaknys naudojamos maistui - dažniausiai dedamos į sriubas vietoje bulvių. Varnalėša nėra mūsų kraštų senbuvė. Rusijoje varnalėša pasirodė po mongolų-totorių antpuolių. Tuomet varnalėšų sėklos tūkstančius kilometrų keliavo arklių uodegose bei jūrų audekluose. Į Vakarų Europą varnalėša jau atėjo su rusų armija, kuri vijosi namo Napoleoną.
Varnalėšų panaudojimas ir nauda
Nors daugelis varnalėšą laiko piktžole, liaudies medicinoje ji vertinama dėl savo gydomųjų savybių. Vaistams dažniausiai vartojamos varnalėšų šaknys, kuriose gausu inulino, eterinio aliejaus, vitaminų ir kitų naudingų medžiagų. Taip pat naudojami lapai ir sėklos.
Varnalėšų šaknys
Varnalėšų šaknys - pati vertingiausia šio augalo dalis. Jose gausu eterinių aliejų, beveik 45% polisacharido inulino, dervų, gleivių, proteinų, mineralinių druskų, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, vitamino C. Dėl inulino gausos varnalėšų šaknys tinka organizmo medžiagų apykaitai normalizuoti, toksinams šalinti, blogojo cholesterolio kiekiui mažinti ir organizmui stiprinti. Jos pasižymi šlapimą varančiu, tulžies išsiskyrimą gerinančiu ir prakaitavimą skatinančiu poveikiu. Šaknų preparatai skatina medžiagų apykaitą, varo prakaitą ir šlapimą, vartojami inkstų ir šlapimo pūslės ligoms, gastritui, opaligei gydyti. Liaudies medicinoje šaknų nuoviras geriamas užkietėjus viduriams, sergant reumatu ir cukralige, burnai skalauti ir įvairioms odos ligoms gydyti. Šaknų ištrauka su migdolų aliejumi vartojama kaip plaukų slinkimą stabdanti priemonė.
Šaknys kasamos vėlų rudenį (spalio - lapkričio mėn.) arba anksti pavasarį. Pirmųjų metų augalo šaknys yra sultingos ir mėsingos. Antraisiais augimo metais jos tampa sumedėjusios ir gydomaisiais tikslais nebenaudojamos. Šaknys nuvalomos, nuplaunamos, nulupama žievė ir supjaustomos gabaliukais.
Kaip paruošti varnalėšų šaknų arbatą
Varnalėšų šaknų arbata yra viena saugiausių, skaniausių, veiksmingiausių detoksikuojančių ir gydančių arbatų. Populiariausia ir veiksmingiausia yra varnalėšų šaknų arbata - būtent šaknyse sukaupta daugiausiai naudingųjų bei gydomųjų medžiagų.
- Paruošimas: 1-2 varnalėšų šaknys (apie 50-100 g) arba šaukštas džiovintų smulkintų šaknų užpilama 4 puodeliais (1 litro) vandens. Jei naudojamos šviežios šaknys, jos kruopščiai nuplaunamos ir supjaustomos. Puode užverdamas vanduo, sudedamos šaknys ir verdama apie 10 minučių. Po to viryklė išjungiama, puodas uždengiamas ir leidžiama arbatai pastovėti 10-15 minučių.
- Nauda: Varnalėšų šaknų arbata padeda sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą, gerina virškinimo sistemos darbą, veikia kaip natūralus prebiotikas (dėl inulino), ramina organizmą, gerina apetitą. Kai kurių šalių liaudies medicinoje ji naudojama netgi kaip afrodiziakas.
Varnalėšų šaknų arbata gali būti gardinama medumi, citrinos griežinėliu. Tinka gerti tiek šiltą, tiek šaltą. Verdant kartu galima įmesti imbiero šaknį ar cinamono lazdelę.
Varnalėšų šaknų ištrauka
Geriausia ją ruošti termose - taip visos naudingos medžiagos maksimaliai išlieka ištraukoje.
- Paruošimas: 20 g (maždaug šaukštą) šviežių arba džiovintų šaknų reikia užplikyti 2 stiklinėmis vandens ir laikyti termose per naktį. Ryte ištrauka perkošiama ir geriama prieš valgį, 3-4 kartus per dieną. Pradėti reikia nuo 1 šaukšto ištraukos, vėliau dozę padidinti iki ¼ stiklinės.
- Nauda: Tinka sergant sąnarių, skrandžio, žarnyno, odos ligomis bei diabetu.
Gydomasis varnalėšų šaknų tepalas
Šis tepalas tinkamas tepti skaudamus sąnarius, gydyti įvairias odos ligas.
- Paruošimas: 3 šaukštai susmulkintų šviežių varnalėšų šaknų užpilami ½ stiklinės nerafinuoto saulėgrąžų arba alyvuogių aliejaus. Laikoma parą. Tada viskas kaitinama 10 min. ir perkošiama. Į karštą aliejų įdedama šaukštelis bičių vaško ir gerai išmaišoma. Atvėsus gaunamas tirštas tepalas.
- Naudojimas: Geriausia tepalą įtrinti nakčiai ir apvynioti sąnarį šiltai.
Varnalėšų aliejus
Tai universali priemonė nuo pleiskanų ir plaukų slinkimo.
- Paruošimas: Gaminamas taip pat kaip varnalėšų tepalas, tik nededama vaško.
Varnalėšų lapai
Jaunuose varnalėšų lapuose ir ūgliuose gausu vitamino C, eterinių aliejų, skaidulinių medžiagų, fitoncidų. Liaudies medicinoje lapų kompresai gydo dedervines, egzemas, pūliuojančias žaizdas ir opas. Žaizdoms gydyti tinka ir lapų sultys. Nuo galvos skausmo varnalėšos lapai dedami kaktos ir pakaušio srityse.
Varnalėšų lapų arbata
Arbatai ruošti tinka tiek švieži, tiek džiovinti lapai.
- Paruošimas (šviežių lapų arbata): Keletą mažesnių ar vieną didelį varnalėšos lapą nuplauname, kiek suplėšome, pasmulkiname, dedame į puodelį ir užpilame verdančiu vandeniu. Uždengiame ir leidžiame pritraukti apie 10-15 min.
- Paruošimas (džiovintų lapų ir žiedų arbata): Keletą mažesnių arba vieną didelį varnalėšos lapą nuplauti, pasmulkinti ir suberti į puodą. Įberti kelis varnalėšos žiedus ir viską užpilti pora puodelių vandens. Virti, kol užvirs ir po to dar pavirti 5 min. Uždengti ir palikti 10-15 min. Nukošti. Jeigu nuoviras bus pilamas į vonią, daryti stipresnės koncentracijos.
- Nauda: Šviežių lapų arbata malšina kepenų ligas, stiprina organizmą. Džiovintų lapų ir žiedų arbata pasižymi kraują valančiomis, priešuždegiminėmis savybėmis, tinka odos ligoms gydyti. Varnalėšų lapų arbata yra stiprus natūralus antioksidantas bei skatina detoksikacijos procesus organizme.
Varnalėšų lapų arbata, naudojama plaukams skalauti, ne tik suteikia jiems gražią, sveiką išvaizdą, bet ir ramina, gydo galvos odą. Ji ypač rekomenduojama paaugliams, kai dėl hormonų disbalanso atsiranda įvairių odos problemų.
Varnalėšų panaudojimas maisto gamyboje
Japonijoje varnalėšos auginamos specialiose plantacijose. Japonai jų deda į salotas, jas valgo virtas ir keptas, iš jų kepami paplotėliai ir kotletai. Šaknų miltai, sumaišyti su dvigubai daugiau ruginių arba kvietinių miltų, tinka duonelei kepti, o supjaustytas šaknis galima dėti į sriubas vietoje bulvių.
Receptai
Keptos didžiosios varnalėšos šaknys
- Šaknis nuplauti, nulupti, smulkinti nebūtina. Kepti orkaitėje, kaip bulves. Patiekti su sviestu arba aliejumi.
Varnalėšos lapų salotos
- 200 g jaunų lapelių, arbatinis šaukštelis citrinos rūgšties arba sulčių, morka, 2 valgomieji šaukštai grietinės, druskos pagal skonį.
- Jaunus lapelius smulkiai supjaustyti, įpilti citrinos sulčių arba įberti citrinos rūgšties, sumaišyti su tarkuotomis morkomis, grietine (arba aliejumi), pasūdyti pagal skonį.
Varnalėšų sriuba
- 0,5 l vandens, 30 g kopūstų, morka, svogūnas, 2 bulvės, 1-2 pomidorai, petražolės lapelių, 50 g smulkintų varnalėšų lapų, valgomas šaukštas grietinės, druskos ir prieskonių pagal skonį.
- Į vandenį sudėti susmulkintas daržoves ir išvirti. Paskui įdėti smulkintus varnalėšų lapus, prieskonius, pasūdyti ir dar pavirti 5 min. Patiekiant įdėti grietinės.
Varnalėšų marmeladas
- 1 l vandens, 50 g acto esencijos, 1 kg šviežių varnalėšos šaknų.
- Į vandenį atsargiai supilti acto esenciją, pašildyti iki virimo. Tuomet sudėti mėsmale sutrintas varnalėšų šaknis ir virti maždaug 2 val., iki marmelado tirštumo. Po to ant viršaus dedamas sulaikantis šilumą audinys.
Varnalėša! Nauda sveikatai, medicininis panaudojimas ir kita
Svarbu žinoti
Varnalėšos nevartoti nėštumo ir žindymo metu, esant alergijai graižažiedžių šeimos augalams.
Visgi, verta paminėti, kad pasitaiko ir nelegalių veiklų, susijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Kaip informavo policija, kovo 30 dieną, apie 20 val. 45 min., Lazdijų rajone, Nemajūnų kaime, buvo sulaikytas vyro (gim. 1995 m.) vairuojamas automobilis „Renault Espace“. Transporto priemonėje rasta ir paimta 7 vakuumuotos pakuotės su, kaip įtariama, psichotropinėmis medžiagomis. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 260 str. 3 d. Nurodoma, kad tas, kas neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų.
tags: #i #ikalne #vaziuojancios #transporto #priemones #vairuotojas