Automobilio pakaba - tai sistema, kuri turi išlaikyti kėbulą tam tikrame aukštyje virš kelio ir perduoti jėgas, susidarančias važiuojant per nelygumus, posūkiuose arba stabdant. Ne mažiau svarbus yra važiavimo komfortas, kuris užtikrinamas virpesių ir smūgių slopinimu. Pakabą sudaro standūs ir lankstūs elementai, jungiantys transporto priemonės ratus su kėbulu.
Automobilių technikoje terminai „pakaba” ir „važiuoklė” dažnai vartojami, norint apibūdinti įvairias transporto priemonės dalis, tačiau jie turi skirtingas reikšmes ir funkcijas. Pakaba yra automobilio dalis, kuri jungia ratų ir ašies sistemą su transporto priemonės kėbulu. Važiuoklė yra visų automobilio mechaninių komponentų sistema, išskyrus kėbulą ir variklį. Pakaba yra dalis važiuoklės sistemos, kuri yra atsakinga už smūgių sugėrimą ir automobilio stabilumo užtikrinimą. Važiuoklė apima visą mechaninę transporto priemonės sistemą, įskaitant pakabą, transmisiją, stabdžių sistemą, vairo mechanizmą ir ratus.
Automobilio pakaba yra viena iš svarbiausių automobilio sistemų, užtikrinanti ne tik komfortą, bet ir saugumą kelyje. Ji atsakinga už transporto priemonės stabilumą, padangų sukibimą su kelio danga, vibracijos ir smūgių amortizavimą, taip pat transporto priemonės valdymą.
Pakabos sistemų tipai ir rūšys
Konstruktoriams siekiant suderinti daugelį, dažnai viena kitai prieštaraujančių funkcijų, buvo sukurti skirtingi sprendimai.
McPherson kolona
Šis sprendimas nusipelno ypatingo dėmesio, kadangi didele dalimi užkariavo priekines šiuolaikinių automobilių pakabas. Žemesnės klasės automobiliuose tai yra beveik vienintelis taikomas sprendimas. McPherson kolona žymiai supaprastino pakabą, kadangi amortizuojančio, laikančio ir posūkio elementų funkcijos buvo apjungtos į vieną sistemą. Be to, ji užima mažai vietos, kas yra ypač svarbu priekinių varomųjų ratų atveju esant skersiniam pavaros sistemos išdėstymui. Pagrindiniai kolonos elementai yra amortizatorius ir sraigtinė spyruoklė. Viršutinis amortizatoriaus tvirtinimo elementas, t. y. guolis, suteikia kolonai galimybę suktis aplink savo ašį, t. y. pasukti ratus. Kolona yra standžiai sujungta su posūkio gembė („kronšteinu“), o posūkio gembė rutuliniu lankstu (šarnyru) sujungta su svirtimi.
McPherson kolona yra vienas populiariausių ir dažniausiai šiuolaikinėse transporto priemonėse komponuojamų tipų. Žemesnės klasės transporto priemonėse tai yra bene pats populiariausias ir gal ir dažniausiai taikomas sprendimas, kuris garantuoja ne tik mašinos veikimą, tačiau ir komfortą kelionių metu. McPherson kolonos skirtumas nuo kitų yra tas, kad ji sujungia amortizuojančio, laikančio bei posūkio elementus. Tuo pačiu dažniausiai užima kur kas mažiau vietos.
Daugiasvirtė pakaba
Dėl šio sprendimo kiekvienas vienos ašies ratas juda ir yra amortizuojamas nepriklausomai nuo kito. Naudojamos galinėse, o kartais ir priekinėse transporto priemonės pakabos konstrukcijose ir užtikrina aukštą važiavimo komfortą. Tuo pat metu išsaugo puikias vairavimo savybes. Kiekviena konstrukcija turi savo sprendimą, tačiau bendras principas yra tas pats. Konstrukcijos pagrindas yra išilginių, skersinių ir įstrižinių svirčių bei traukių sujungimas į sistemą, kuri užtikrina važiavimo komfortą. Dažnas sprendimas yra apatinės išilginės svirties sistema su dvejomis skersinėmis traukėmis ( viršutine, prie kurios yra pritvirtintas amortizatorius su spyruokle ir apatine). Tai apsaugo nuo galinės pakabos ratų pasvirimo kampo pokyčių didėjant transporto priemonės apkrovai.
Kitas, gal kiek retesnis tipas, tačiau taip pat funkcionalus ir plačiai naudojamas mašinose, yra daugiasvirtė pakaba. Jos išskirtinumas, lyginant su kitais, yra tai, kad kiekvienas ašies ratas yra amortizuojamas nepriklausomai nuo kitų likusių ratų. Dažniausiai pakaba yra naudojama galinėse konstrukcijose, tačiau galima ir priekinėse. Jos tikslas yra užtikrinti aukštą važiavimo komfortą, kurį tikrai pavyksta pasiekti.
Linginė pakaba
Nepriklausomų pakabų su skersinėmis lakštinėmis lingėmis atveju naudojami įvairūs konstrukciniai sprendimai. Populiariausi yra su skersine linge, einančia po pakabos elementais ir sujungta su apatinėmis posūkio gembių dalimis. O viršutinės posūkio gembių dalys sujungtos su svirtimis, kurios sukamosiomis jungtimis pritvirtintos prie važiuoklės atramų. Daugelyje automobilių modelių naudojamos dvi skersinės lingės, viena virš kitos, arba keturios ketvirčio elipsės formos lingės iš abiejų pusių.
Tai yra dar vienas pakabos tipas, kuris gali būti komponuojamas iš labai įvairių konstrukcinių sprendimų. Dažniausiai kuriama su skersine linge, kuri eina po pakabos elementais. Ji yra sujungta su apatinėmis posūkio gembėmis.
Nepriklausoma pakaba susukamais strypais
Šio tipo pakaboje apatinė svirtis sujungta išdrožine (šlicine) jungtimi su susukamu strypu, kuris yra pritvirtintas prie rėmo arba dugno. Viršutinė posūkio gembės dalis prijungta prie viršutinės svirties arba svirtinio amortizatoriaus svirties. Jeigu naudojama viena apatinė svirtis, stabdymo ir greitėjimo metu susidarančios jėgos yra perduodamos reaktyvinėms traukėms, esančioms tarp apatinės posūkio gembės dalies ir rėmo. Vietoje įprastai naudojamų skersinių svirčių gali būti naudojama velkamų svirčių sistema.
Nepriklausoma pakaba susukamais strypais yra unikali tuo, kad apatinė svirtis yra sujungta su išdrožine jungtimi.
Pusiau nepriklausoma pakaba
Taip vadiname sprendimus, paremtus vadinamąja sukamąja sija. Šiuo atveju skersinį ratų judėjimą užtikrina svirtys, kurios yra privirintos prie sijos. Svirtys įvorėmis yra prijungtos prie važiuoklės arba pagalbinio galinio rėmo tvirtinimo taškų, todėl ratai gali judėti nelygumais. Kadangi kelio danga po kairiuoju ir dešiniuoju ratu atitinkamu momentu gali būti skirtinga (vienas ratas gali patekti į duobę, o kitas tuo metu toliau važiuoti lygiu keliu), siją veikia sukamosios jėgos. Todėl sija turi būti atspari sukimui ir negali įtrūkti dėl šių jėgų poveikio. Būtent iš čia kilęs jos pavadinimas - sukamojia sija. Be sijos ir prie jos privirintų svirčių, pusiau nepriklausomą pakabą sudaro slopinantys amortizatoriai ir sraigtinės spyruoklės, kurios apriboja sijos judėjimą.
Pusiau nepriklausomos pakabos funkcionalumas remiasi į sukamąja siją. Ratai veikia svirčių pagalba, kurios yra pritvirtintos prie sijos. Žinoma, pasitaiko tokių atvejų, kai važiavimo metu kelio danga po kairiu arba dešiniu ratu yra skirtinga. Tokiu atveju siją veikia sukamosios jėgos ir ji prisitaiko prie tokios dangos, kuri tuo metu yra.
Pakabos sistemos pažeidimai ir priežiūra
Pakaba yra viena iš intensyviausiai dirbančių automobilio sistemų, todėl nenuostabu, kad jos dalys gali pradėti gesti. Pagrindinė lengvųjų automobilių pakabų gedimų priežastis yra kelio nelygumai, dėl kurių kyla didesnis pakabos ir pagalbinių jos elementų pažeidimo pavojus. Jų susidėvėjimą taip pat skatina žema temperatūra ir kelių druska, naudojama žiemą kelių barstymui. Ji pasižymi koroziniu poveikiu, įsigeria į pakabos dalių sudėtyje esančią gumą ir tefloną.
Norint prailginti automobilio pakabos komponentų tarnavimo laiką, svarbu laikytis tam tikrų priežiūros principų. Reguliari techninė apžiūra yra esminė siekiant užtikrinti, kad visi pakabos komponentai būtų tinkamos būklės. Apžiūros metu patikrinama amortizatorių, spyruoklių, svirčių, atraminių guolių ir kitų pakabos dalių būklė. Padangos tiesiogiai sąveikauja su pakaba, todėl svarbu užtikrinti tinkamą jų priežiūrą. Reguliariai tikrinkite padangų slėgį ir jų būklę. Nepakankamas arba per didelis padangų slėgis gali neigiamai paveikti pakabos komponentų tarnavimo laiką. Automobilio perkrovimas gali smarkiai padidinti apkrovą pakabai, ypač spyruoklėms ir amortizatoriams. Pakabos komponentai turi ribotą tarnavimo laiką, todėl svarbu juos laiku pakeisti, kad išvengtumėte rimtesnių gedimų.
Skirtingi pakabos tipai ne tik veikia skirtingais principais, tačiau taip pat ir reikalauja skirtingos priežiūros. Jeigu norite būti ramus, kad pakaba yra tvarkinga, visi elementai yra geros kokybės - tokiu atveju reikia reguliarios techninės apžiūros. Jos metu patikrinamos pakabos dalys, jeigu reikia - rekonstruojamos arba pakeičiamos naujomis. Dažniausiai pakabos defektai atsiranda dėl kelio nelygumų. Taip pat greitesnį susidėvėjimą skatina ir žema temperatūra, kelio druska.
Dažniausiai pasitaikantys gedimai
- Viena labiausiai pažeidžiamų dalių yra amortizatorius. Jis užtikrina automobilio stabilumą įveikiant kelio nelygumus. Dažniausiai pasireiškiantys gedimai yra amortizatoriaus viduje esančios alyvos arba dujų ištekėjimas.
- Taip pat jautri dalis yra vairo traukės antgalis, kuris gali būti pažeistas važiuojant per nelygumus posūkiuose.
- Važinėjant Lietuvos keliais, taip pat kyla pavojus sugadinti stabilizatoriaus jungtį. Ji yra tarp McPherson kolonos ir stabilizatoriaus traukės. Dažniausiai gedimai pasireiškia dėl važiavimo per nelygumus posūkiuose ir apsisukant.
- Kitas dažnai pažeidžiamas elementas yra šarnyras, jungiantis svirtį su posūkio gembe. Jis gali būti pažeistas ilgą laiką važiuojant per nelygumus, nepaisant to, ar automobilis važiuoja tiesiai, ar atlieka posūkius.
- Dar viena dalis, kuri labai dažnai keičiama servisuose - tai svirtys. Kadangi svirtyse yra montuojamos įvorės ir šarnyrai, kai kurie gamintojai juos įtvirtina stabiliai.
- „Apsitepalavę“ amortizatoriai: Jei ant amortizatoriaus matyti skystis arba alyva, tai įprastai reiškia, kad laikas jį keisti.
- Garsus bildesys arba barškėjimas: Jeigu girdi bildėjimą arba barškėjimą, sklindančius iš pakabos, tai pirmas ženklas, kad kai kurios dalys gali būti susidėvėjusios, pažeistos arba atsilaisvinusios.
Kaip žinoti, ar važiuoklei reikia remonto
Norint išsaugoti saugų ir komfortišką važiavimą ypač svarbu laiku pastebėti pakabos sistemos problemas. Visgi apie jas bylojantys ženklai įprastai būna gana akivaizdūs.
- Nevienodas padangų nusidėvėjimas: Transporto priemonės pakaba užtikrina tinkamą padangų ir kelio dangos sąlytį bei tvirtai laiko vairą ir ratus vietoje. Bet kuri nusidėvėjusi ar nesureguliuota šios sistemos dalis gali lemti vairo laisvumą arba netinkamą ratų poziciją, dėl ko nevienodai dėvisi padangos. Pastebėjus „apkramtytą“ protektorių, tai nevienodas padangos nusidėvėjimas, kai vienos dalys nusitrynęs gerokai stipriau nei kitose, gali lemti automobilio „šokinėjimą“ aukštyn žemyn važiuojant, o problema dažniausiai slypi sugedusiuose amortizatoriuose.
- Smarkus kratymas važiuojant: Nors ne visada kratymas važiuojant reiškia problemą pakaboje, tai gali būti vienas pirmųjų ženklų. Apie problemas važiuoklėje signalizuojantys smūgiai dažniausiai būna gerokai stipresni, o juos sukelti gali rimtos kliūtys kelyje arba - taip, atspėjai teisingai - susidėvėjusios pakabos dalys.
- Smengantis automobilio priekis arba galas: Jeigu automobilio priekinė dalis smunka žemyn stabdant, o galinė nusileidžia staiga didinant greitį arba vežant sunkesnį krovinį - tai reiškia gedimą pakabos sistemoje.
- Slydimas arba tempimas: Kitas požymis, bylojantis, kad galbūt atėjo laikas važiuoklės remontui, yra automobilio slydimas arba tempimas į šoną važiuojant.
Vaziuoklė ir pakaba: skirtumai
Automobilių technikoje terminai „pakaba” ir „važiuoklė” dažnai vartojami, norint apibūdinti įvairias transporto priemonės dalis, tačiau jie turi skirtingas reikšmes ir funkcijas. Pakaba yra automobilio dalis, kuri jungia ratų ir ašies sistemą su transporto priemonės kėbulu. Važiuoklė yra visų automobilio mechaninių komponentų sistema, išskyrus kėbulą ir variklį. Pakaba yra dalis važiuoklės sistemos, kuri yra atsakinga už smūgių sugėrimą ir automobilio stabilumo užtikrinimą. Važiuoklė apima visą mechaninę transporto priemonės sistemą, įskaitant pakabą, transmisiją, stabdžių sistemą, vairo mechanizmą ir ratus.
Automobilio važiuoklė atlieka svarbų vaidmenį apsaugant vairuotoją ir keleivį, taip pat ji skirta apsaugoti gyvybiškai svarbias automobilio dalis, pavyzdžiui, variklį ir transmisiją. Smūgio ar susidūrimo atveju būtent važiuoklė apsaugo grindis nuo griūties ir sugeria didžiąją dalį smūgio jėgos.
Automobilio važiuoklės paskirtis - užtikrinti tinkamą ir nuolatinį transporto priemonės ratų kontaktą su kelio danga. Važiuoklės būklė ypač svarbi atliekant posūkio manevrą.
ABC važiuoklė: specifika ir priežiūra
ABC vežimėlis yra hidraulinis vežimėlis. Tai autonominė hidraulinė sistema su specialiu alyvos tiekimu. Pagal Mercedes-Benz specifikacijas, priežiūros nereikalaujanti sistema. Tai netiesa. Alyva sensta, atsiranda nuotėkių ir defektų. Kiekviena „Mac Pherson“ atrama turi spyruoklę, kaip ir kiekvieno modelio ABC statramstis. Spyruoklė yra progresyvi. Kuo labiau suspaudžiama spyruoklė, tuo ji tampa kietesnė. Kiekviena spiralinė spyruoklė yra sumontuota su tam tikra išankstine apkrova, kad minkštesnė sritis pradžioje nebūtų per didelė ir kad statramsčio dugnas negalėtų išsikišti.
Dažnai vairuotojai nė nesusimąsto apie važiuoklės tikrinimą, jei nebuvo autoįvykio ar kol kažkas netikėtai pradeda skleisti pašalinius garsus. Pavasarį reikalingas didesnis dėmesys. Kadangi, pasak A. Gučiaus, žiemą automobilio važiuoklė dėvisi greičiau nei kitais metų laikais, jis rekomenduoja pavasarį atlikti transporto priemonės apžiūrą ir patikrinti visus važiuoklės elementus. Net jei automobilis rudenį buvo techniškai tvarkingas, važiuoklę reikėtų nuodugniai pasitikrinti. Būtent ji užtikrina mūsų saugumą kelyje, todėl važiuoklės būklę visada svarbu vertinti atsakingai.
Jei siurblio slėgis nukrenta iki 160-170 barų, slėgio jutiklis praneša apie per mažą slėgį sistemoje. Prietaisų skydelyje rodomas baltas klaidos pranešimas: „ABC defektas, eikite į dirbtuves“. Jei slėgis vėliau nukrenta žemiau 100 barų, važiuoklė persijungia į avarinį režimą ir vožtuvų blokų atbuliniai vožtuvai užsidaro. Tai daroma tam, kad hidraulinė alyva neištekėtų atgal iš statramsčių. Jei ABC siurblys nebesudaro slėgio, priežasčių gali būti daug: siurblys turi vidinių pažeidimų; sugedęs siurbimo droselio vožtuvas; kabelio pertrauka; siurblio guolio pažeidimas.
Pagrindiniai guoliai išdžiūsta ir yra sugedę, todėl skleidžia stiprų garsą. Kartais yra ir pulsacijos slopintuvo defektas. Pentozino alyva yra alyva, panaši į stabdžių skystį. Šios hidraulinės alyvos tinkamumo laikas yra 4-5 metai ir sandariai uždaroma talpykloje. Naudojant transporto priemonę ir keičiant šilumą į šaltą, taip pat pašalinant daleles nuo vidinių hidraulinių žarnų sienų, visada rekomenduojama keisti kas 30.000 kilometrų. Hidraulinės alyvos keitimas ne visada yra susijęs su kilometrais, tačiau tikrinant spalva taip pat yra labai svarbi.
ABC smulkusis filtras yra hidraulinės alyvos rezervuare. Jis naudoja sietą ir magnetinę jėgą, kad išfiltruotų metalines šiukšles ir metalines drožles, atsirandančias, kai siurblys yra pažeistas ar susidėvėjęs. Pentosinas yra hidraulinė alyva, panaši į stabdžių skystį. Spalva turėtų būti mėtų žalia.
Tai padarius, jūsų automobilio pakaba tarnaus amžinai
Svarbiausia, kad sistema būtų tinkamai vėdinama. Tai dažna klaida. Jei oras visiškai išeina iš sistemos, dėl klaidos alyvos lygis yra per žemas. Kai alyva pilama, siurblys įsijungia ne vėl dirbti vienas. Sistemą reikia vėl slėgti, tai paprastai daroma per rezervuarą, apie 1-2 bar. Tada siurblys vėl tinkamai ištraukia alyvą ir ją galima išleisti. Vienintelė didelė problema yra ta, kad jei ABC siurblys veikia per ilgai be alyvos, jis neturi savaiminio tepimo ir yra pavojus, kad siurblyje bus pažeisti guoliai.
Atliekant automobilio važiuoklės apžiūrą, specialistai turėtų įvertinti skirtingų jos elementų laisvumą, apsauginių gumų būklę. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti amortizatoriams, nes jie atlieka itin svarbų vaidmenį, kad automobilis nenuslystų nuo kelio. Didžioji dalis vairuotojų amortizatorius keisti yra įpratę tik tuomet, kai pamato per juos besisunkiantį tepalą ar kitais būdais pastebi, kad jie yra nebesandarūs. Dar dažniau - kai vairuotojo ausis pasiekia iš automobilio sklindantys nemalonūs pašaliniai garsai.
Dauguma transporto priemonių savininkų pas mus atvyksta dėl techninės apžiūros metu nustatytų pažeidimų. Joje vairo, važiuoklės ir stabdžių sistemos pakitimai yra vertinami griežtai. Todėl vairuotojas, kas pusmetį vykdams į remonto dirbtuves keisti automobilio padangų, turėtų tuo pačiu pasitikrinti ir transporto priemonės važiuoklę. Jei automobilyje neatsiranda pašalinių garsų, triukšmo ar netikėto supimo, toks periodiškumas užtikrins saugų transporto priemonės eksploatavimą.
Šiuos gedimus labiau lemia ne sezoniškumo įtaka, o automobilio netinkama arba nepakankama priežiūra. Ne visi automobilių savininkai gali suprasti, kad transporto priemonės važiuoklė netvarkinga - joje atsirado laisvumas ar pašalinių garsų, o tai gali baigtis rimtu įvykiu kelyje, pavyzdžiui, išsinėrusiu automobilio šarnyru. Todėl profilaktinė ir laiku atliekama automobilio patikra ir remontas servise gali padėti išvengti šių nemalonių situacijų.
